Naujausios
Poledinės žūklės čempionatą kaitino lietuviai
Šiaulietis Gediminas Cironka prieš porą dienų grįžo iš Amerikos. Viskonsino valstijoje vyko pasaulio poledinės žūklės čempionatas, kuriame jis su lietuvių komanda pelnė trečiąją vietą.
Sportinė poledinė žūklė – nelengvas užsiėmimas. Po trijų valandų žūklės sportininkas būna visas šlapias, o varžybos primena šachmatus.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
sportas@skrastas.lt
„Neužmirštamas“ čempionatas
Gediminas Cironka – ne naujokas poledinėje žūklėje. Jis pasaulio čempionatuose jau dukart pelnė sidabro medalius, o prieš kelias dienas – bronzos. Žūklė vyko Viskonsino valstijoje ant Mosinee vandens saugyklos telkinio.
Čempionate dalyvavo dvylika komandų. Komandoje turėjo būti devyni žmonės. Daugiausia iš Europos, tačiau šįkart atvyko sportinės žūklės mėgėjai ir iš Japonijos. Savo komandą turėjo ir čempionato šeimininkai.
Čempionatas vyko Amerikoje vien dėl to, kad šios šalies žvejai pažadėjo jį organizuoti neužmirštamą. Taip ir buvo. Organizatoriai komandas pamaitino neaiškiais užkandžiais. Viena komanda nuo šio maisto susirgo taip, kad nebegalėjo dalyvauti. Dar kelių komandų gretos išretėjo.
„Aš iškart pasakiau – tų keistų bandelių su sūriu ar mėsa aš nevalgysiu. Gal dėl to ir nesusirgome“, – pasakoja „neužmirštamus“ įspūdžius G. Cironka. Jis matė, kad kai kurios komandos sugebėjo per Atlantą ir lašinių atsiskraidinti.
Čempionato daugelis dalyvių neužmirš ir dėl sugautos žuvies kiekio. „Turbūt nebuvo nė vieno čempionato, kad taip mažai visiems kibtų“, – sako užkietėjęs žvejys.
Pirmąją dieną G. Cironka sugavo 97 gramus, o antrąją – 197 gramus žuvies. Bendroje įskaitoje tai buvo 12 rezultatas tarp visų žvejų: „Tokiose varžybose labai svarbu sugauti nors kiek žuvies – išeiti iš nulio. Nes daug kam nepavyksta visai. Nepagavęs, tempi komandą žemyn.“
G. Cironkos kelionę į čempionatą parėmė privatūs asmenys.
Beveik šachmatai
Kaip vyksta pasaulio poledinės žūklės čempionatas? Nejaugi vyrai sėdi ir tampo meškeres? Gal pergalė – tik laimės reikalas?
Nieko panašaus. Po trijų valandų 30 laipsnių šaltyje G. Cironka buvo šlapias nuo prakaito: „Lakstai nuo eketės prie eketės ir nuolat tikrini, kad neužšaltų. Pirštinių nereikėjo, nors šalčio buvo per akis. Vietoje nesėdi – tik priklaupi, išgriebi ledą, patikrini masalą ir vėl leki.“
G. Cironka dėvėjo specialų kombinezoną ir lengvą striukę, kad netrukdytų greitai judėti. Rankogalius apsivyniojo lipnia juosta, kad nekliūtų.
Kaip nesušalo rankos? Yra specialūs bekvapiai tepalai, tačiau esant 30 laipsnių šalčio ir jie menkai padeda. Kvapai gali atbaidyti žuvis. G. Cironka nepataria žavėtis pasakojimais, kad rankas reikia kišti į sniegą ir smarkiai trinti, kol užkais: „Kuriam laikui gal ir padės, tačiau ką gali žinoti, kas bus su sąnariais senatvėje. Jei šalta, geriau apsimauk pirštines.“
Beje, viena gudrybė – jei į eketę įmesite šiek tiek sniego, eketė ne taip greitai užšals.
Tikras žvejys per tokias varžybas daugiau per petį dairosi, nei žvejoja. Labai svarbu žinoti, ką daro kaimynas, kuriam geriau sekasi. Gal jis teisingai pataikė gylį, o gal jo masalai kitokios spalvos.
Nuo kiekvieno žvejo eketės – 5 metrai yra jo teritorija. Vienas gali turėti dvi eketes ir jas būtina pažymėti vėliavėlėmis. Jeigu vėliavėlės nėra – eketę gali užimti kitas žvejys. Prieš tai, žinoma, tenka tas eketes išsigręžti, o ledo storis siekė beveik metrą.
Pasirengimas čempionatui prasidėjo prieš gerą mėnesį. Vyrai naršė internete, bendravo su vietiniais žvejais lietuviais. Paprastai prieš tokius renginius iš interneto dingsta visa medžiaga, kad konkurentams būtų kuo sunkiau.
Aplenkė Ameriką
Dauguma komandų jau iš anksto žinojo, kad šiame Viskonsino vandens telkinyje pergalę turėtų atnešti krapijos – įvairių dydžių žuvys, kurios yra nenuspėjamos.
Krapijos puikiai mato, todėl joms buvo ruošiami kuo ryškesni masalai. Jos turi ypač jautrią šoninę liniją, todėl sunku nuspėti, kokiame gylyje ji bus ir kaip šios žuvies nenubaidyti. Reikėjo specialių kabliukų, nes krapijų lūpos yra labai kietos.
Deja, pasikeitė oras. Nuo pliusinės temperatūros atšalo iki 30 laipsnių šalčio. Krapijos nebekibo. Dauguma gaudė ešerius.
Čempionatą laimėjo Rusijos komanda. Lietuviai vos vos atsiliko nuo antros vietos laimėtojų suomių. O svarbiausia – lietuviai aplenkė Amerikos komandą ir paliko ją ketvirtoje vietoje. Būtent dėl šios priežasties dauguma žvejų sirgo už lietuvius.
Lietuvių komanda sukėlė daugiausiai azarto čempionate. Rusai prisipažino, kad akylai stebėjo tik mūsų tėvynainius. Tik ši komanda atrodė taip rimtai, kad galėjo bet kurią akimirką aplenkti lyderius. Stebėjo per žiūronus ir viską per racijas transliavo savo komandos kapitonui.
G. Cironkai jau teko dalyvauti šešiuose pasaulio čempionatuose. Lietuviai niekada nenusileido žemiau penktos vietos. Kitais metais pasaulio čempionatas numatomas Baltarusijoje.
Čempionatas Amerikoje pateikė keletą staigmenų. Nuolat prizines vietas užimančios Lenkijos ir Ukrainos komandos užėmė vienas iš paskutiniųjų vietų.
Vasarą G. Cironka varžybose nedalyvauja. Antraip neturėtų visai laisvo laiko. Šiltuoju sezonu varžybos vyksta kone kiekvieną savaitgalį. Žiemą šiek tiek rečiau, tačiau irgi dažnai.
Asmeninio archyvo nuotr.
NUGALĖTOJAS: G. Cironka jau šešis kartus dalyvavo pasaulio čempionatuose. Triskart tapo prizininku.
KRAPIJA: Šios žuvys kibo tik per treniruotes, o per varžybas dingo.