Naujausios
Muzikantė nepabūgo sportinio iššūkio
„Kai registravausi dalyvauti stambiausiame pasaulyje pėsčiųjų žygyje-maratone Nyderlanduose, daug kas vadino tai avantiūra. Ir netikėjo, jog galiu visa tai ištverti, — pasakoja šiaulietė, žinoma kanklininkė Kristina Kuprytė. — Tačiau širdies gilumoje tikėjau, jog man pavyks.“ Ir pavyko. Per 4 dienas ji nuėjo 200 km.
45 tūkstančiai dalyvių
Keturių dienų pėsčiųjų žygis Nijmegene, Nyderlanduose dar vadinamas „pasaulio žygiu“ (“The walk of the World“). Šiemet jis vyko jau 95-tą kartą, o dalyvių skaičiumi tai — stambiausias žygis-maratonas pasaulyje. Norinčiųjų dalyvauti visada daugiau, nei numatyta organizatorių, todėl loterijos būdu atrenkami 45 tūkstančiai dalyvių.
„Abejojau, ar pateksiu tarp tų išrinktųjų, bet balandį jau žinojau, jog dalyvausiu — sulaukiau žinutės iš organizatorių,“— pradžią prisiminė 36-erių Kristina Kuprytė.
Žygyje, priklausomai nuo amžiaus, dalyviai turi per dieną įveikti 30, 40 arba 50 km. Startuojama anksti ryte — šeštą, o finišuoti privaloma iki 17 valandos. Kas pavėlavo — toliau nebedalyvauja.
30 km galima eiti dalyviams iki 15 metų ir kam per 60. Kristinos dienos norma buvo 50 km.
Kiekvienais metais, priklausomai nuo oro salygų „nubyra“ apie 10— 12 procentų dalyvių. Nors šiemet oras buvo puikus, tačiau “nuostolių“ neišvengta — finišavo 38 tūkstančiai 422 dalyviai. Tarp jų buvo ir K. Kuprytė, per keturias dienas sukorusi 200 km.
Puiki organizacija ir nuotaika
Didžiausias žygio priešas — blogas oras, lietus. Labiausiai visi dalyviai bijo sutrintų pūslių ir raumenų patempimų.
Pasak Kristinos, viskas itin gerai suorganizuota. Prisideda ir kariškiai. Tų, kurie nebepajėgia toliau eiti ar nusprendžia sustoti, kiekvienoje poilsio vietoje laukia autobusiukai — „šluotos“. Visame maršrute užtektinai poilsio oazių, sanitarinių stotelių, medicininių pagalbos postų.
Tik vieno dalyko neįmanoma aprašyti — patirtos nuotaikos. Daug olandų pasiima laisvadienius, kad galėtų stebėti žygi, praeinančius dalyvius. Kadangi Nyderlandai — itin tankiai apgyvendinti, tai beveik visas maršrutas driekiasi per miestelius, kuriuose gyventojai dalyvius pasitinka su muzika, blynais, saldainiais. Šokiai, dainos, skanduotės, gėles praeinantiems. Vaikai stovi prie pat kelio su lėkštėmis, pilnomis saldainių ir siūlo visiems žygio dalyviams. Tiesa, yra ir komercinių taškų — palapinių, kur už vieną eurą gali nusipirkti kavos ir sumuštinių.
Dalyviai sulaukia aplinkinių dėmesio
Kiekvieną dieną žygio maršrutas yra skirtingas, tik startas ir finišas — toje pačioje vietoje. Ryte apie 6 valandą dalyvius išlydi studentai. Nuo pat ankstaus ryto gatvėse skamba muzika ir skanduotės išeinantiems. Jei yra dalyvių iš kažkurio miestelio, kurį tenka praeiti, jiems skiriamas ypatingas dėmesys, skatinantys plakatai.
Numatytoje vietoje dažniausiai būna ir privalomas sustojimas, kur miestelio meras pasveikina dalyvius, įteikia gėlių ir linki sėkmės. Nyderlanduose žygio dalyviams jaučiama didelė pagarba. Grįžus namo dažnai kaimynai taip pat pasitinka su gėlėmis ir muzika.
Pirmuosiuose žygiuose dalyvaudavo tik kariai, ilgainiui pradėjo dalyvauti ir civiliai, kol galiausiai šis žygis tapo stambiausiu ir populiariausiu pasaulyje.
Treniravosi ir Šiauliuose, ir Nyderlanduose
Ryžtis tokiam išbandymui nesitreniravus, pasak Kristinos, nelabai atsakinga. Neužtenka tik geros avalynės. „Pavasariop, kai tik aptirpo sniegas, pradėjau treniruotes — vaikščiodavau dviračių taku Bubių link. Pravertė ir treniruotės sporto klube klube“,— sakė K. Kuprytė.
Tiesa, likus savaitei iki žygio, nutarusi kiek padidinti krūvį ir vos nepersistengė — pajuto „turinti“ sąnarius, todėl po kelių dienų poilsio, apribojo pasirengimą trumpesniais nuotoliais: eidavo po valandą iš ryto ir vakare.
Jau einant žygyje, teko improvizuoti, nes nelabai pavyksta išlaikyti sau įprastą tempą, turi prisitaikyti prie keliasdešimt kilometrų nusidriekusios dalyvių kolonos.
„Via Gladiola“
Paskutine dieną, prieš pat finišą Nijmegene, dalyviai turėjo praeiti keliu „Via de Gladiola“ (lot. Kardelių kelias). Ten visiems dalijamos šios rūšies gėlės. Ir ši tradicija turi savo istoriją, nes ši gėlė — ir žygio simbolis. Kardelis nuo romėnų laikų — pergalės ir jėgos simbolis. Ji taip pat vadinama “juodoji lelija“, nes jos lapai aštrūs ir primena kardą. Romėnų kardas lotyniškai yra gladius, o mažesnis kardas, kardelis — gladiolus. Pats gladiatorius tai — kovotojas, kuris Romos imperijos laikais arenose kovodavo dėl gyvybės. Dvikovose išgyvenę vyrai buvo apdovanojami kardeliais.
Tad jau paskutinę žygio dieną „lijo“ kardeliais! Kad ir kaip sunku būna trasoje, visi pasiekę finišą neslepia emocijų: džiaugsmas — beribis. Beje, ir visame mieste žygio dienomis, o ypač paskutinę dieną, nenutyla tarptautinis šurmulys.
Visi — kaip viena didelė šeima. Tad nenuostabu, jog yra ir tokių dalyvių, kurie šiais metais dalyvavo net 60-tą kartą.
„Man tai buvo nuostabi patirtis. Eidama suvoki, kokia jėga yra žmonių geranoriškumas, vieno tikslo siekimas. Ir ačiū visiems draugams, pažįstamiems už paskatinančias žinutes ir moralinį palaikymą — visa tai man labai padėjo“,— džiaugėsi didžiausio pasaulyje žygio-maratono dalyvė.
KOMENTARAS
Lavinta ištvermė
Arūnas PETRAITIS (Šiaulių sporto kulbas „Elada“) padėjo Kristinai rengtis pėsčiųjų žygiui. Ką jai treneris patarė ir kas tiktų kitiems entuziastams? arunas petraitis elada 04
— Kadangi Kristina — nuolat sportuojanti, tai kažkokių ypatingų pasirengimo „schemų“ nereikėjo. Tiesa, be dviejų-trijų įprastų treniruočių per savaitę klube, dar atsirado sekmadieninės bėgimo treniruotės gryname ore (stadione) su treneriu. Penkių kilometrų distancija buvo įveikiama per 30 minučių — tai nėra intensyvus bėgimas, jis lavina ištvermę.
Ruošiantis sporto klube su treniruokliais teko mažinti pertraukas tarp serijų, taip intensyvinant tempą, o pabaigoje — nuo 30 iki 45 minučių kardio (dviratis, takelis, lipynė) aktyvumo. Visa tai lavino ištvermę, kurios labiausiai ir reikia tokiems (ar panašiems, pavyzdžiui, lipant į kalnus) iššūkiams. Ir kartą per savaitę — ilgesnio atstumo (10--20 km, priklausomai nuo savijautos) ėjimas, savotiška žygio „imitacija“.
Energijos šaltiniu tarnavo įprastas sportininkų maistas — sudėtiniai angliavandeniai (trasoje — bananas, energetiniai gėrimai).
FINIŠAS: Kristina Kuprytė buvo viena iš daugiau nei 38 tūkstančių dalyvių, sėkmingai baigusių žygį-maratoną.
APDOVANOJIMAS: Baigusiems žygį iškart įteikiamas medalis — kryžius, kuriuo didžiuojasi net kariškiai. Jam, kaip ir kitiems medaliams, galioja nešiojimo kodas. Kristina Kuprytė (dešinėje) su apdovanojimu pateko ir į spaudos puslapius.
Asmeninio albumo nuotr.