Naujausios
Motokroso viltis skraido Aleksandrijos trasoje
Kai paskutinįjį balandžio savaitgalį Šiauliai buvo tapę Europos motokroso sostine, daugiausiai dėmesio sulaukė EMX-Open klasėje trečias likęs šiaulietis Vytautas Bučas. Motociklininkas — šalies motokroso viltis. Su juo kalbėjomės ne tik apie sportą.
Giedrius VAITKEVIČIUS
Pirmąjį motociklą pirko pramogai
— Vytautai, kaip prasidėjo tavo karjera?
— Pradėjau devynerių metų. Tėtis iš žinomo Lietuvos važiuotojo Jono Ridiko nupirko seną motociklą. Tėtis — motokroso fanas nuo jaunystės. Tai — jo pomėgis. Daugiausiai lenktyniaudavo savo malonumui, kelis kartus varžėsi profesionaliai. Man pasiekus tam tikrą lygį, jis nebespėja.
— Kodėl pasirinkai būtent motokrosą?
— Aš jo nesirinkau. Tėtis pirmąjį motociklą nupirko kaip staigmeną. Tačiau vėliau patiko, motokroso sporte pritapau. Žinoma, reikėjo daug pastangų, bet sekasi gerai. Dabar nenoriu sustot.
— Lenktyniauji 198 numeriu. Kodėl toks?
— Dvejus metus varžiausi 67 numeriu ir jis man buvo vienas sėkmingiausių. Atėjęs į naują, EMX-Open klasę, pasirinkau numerį, kurio nereikėtų keisti nei Europos, nei Lietuvos čempionatuose, nei kitose varžybose. Jis buvo laisvas, leistinas, tad tokiu ir varžausi. Per daug šio skaičiaus nesureikšminu. Tai tik numeris.
Namie rungtyniauti malonu
— Kokie didžiausi tavo laimėjimai?
— Šešis kartus daugelyje klasių tapau Lietuvos čempionu. Du kartus buvau šalies vicečempionas, tiek pat sykių laimėjau trečiąsias vietas Latvijoje. Anglijoje esu tapęs vieno čempionato nugalėtoju. Taip pat esu begalės komercinių, Europos turnyrų prizininkas.
— Ar tikėjaisi trečiosios vietos Europos čempionato etape?
— Smagu buvo pereiti į naują klasę. Malonu lenktyniauti savų žiūrovų akivaizdoje. Tačiau trečiosios vietos nesitikėjau. Tą savaitgalį sekėsi neprastai. Žinoma, trukdė trauma, nes prieš čempionatą ilgą laiką negalėjau sportuoti.
Šiaulių Aleksandrijos trasoje sunkiau. Jaučiasi spaudimas. Visi sveikina, linki sėkmės. Kita vertus, palaikymas užveda. Svetur jaučiuosi ramesnis.
— Ar planuoji lenktyniauti visuose Europos čempionato etapuose?
— Kol kas neaišku. Turbūt to finansinė padėtis neleis. Čempionatas keliaus po visą Europą, vyks devyni etapai. Rinksimės sunkesnius etapus, kuriuose sunkiau nugalėti.
Smulkių traumų nebeskaičiuoja
— Ar daug traumų patyrei?
— Daug. Du sykius buvo lūžęs raktikaulis, turėjau menisko ir paskutinę — kelio raiščių traumą. Pusę metų negalėjau nei treniruotis, nei važinėti. Nesu iš tų, kurie mėgsta rizikuoti, lenktyniauju tada, kai esu sveikas. Žinoma, buvo ir kitų smulkių traumų — sumušimai, mėlynės, sutrenkimai, tačiau jų net nebeverta skaičiuoti.
— Kokiais motociklais esi lenktyniavęs ir kokie, tavo manymu, pliusai bei minusai?
— Važiavau „Honda“, “Kawasaki“, KTM, “Yamaha“. Motociklus lyginti sunku. Kiekvienais metasi jie skiriasi. Būna, kad kuris nors gamintojas pagamina visiškai kitokį motociklą. Tačiau mano buvę motociklai — neblogi. Svarbu — gera komplektacija ir kiekvienas gali būti greičiausias.
Rėmėjų randa sunkiai
— Ar turi rėmėjų?
— Rėmėjų sunku rasti. Daugiausiai viską perkame iš savų pinigų. Lietuvoje dėmesys motokrosui labai mažas. Šis sportas neišplėtotas. Yra žmonių, nežinančių, su kuo jis „valgomas“.
— Ar turi mechanikų, savo komandą?
— Mano komanda — aš ir mano tėtis. Esame sukaupę nemažą patirtį. Žinoma, buvo daug klaidų, tačiau mokėmės. Viskas truko ilgai.
— Ar brangus šis sportas, palyginus su kitais?
— Žinoma, brangus. Daug kainuoja technika, tačiau reikia žiūrėti, su kuo lygini. Palyginus su kitais techniniais sportais, motokrosas nėra labai brangus, tačiau, jei kalbėtume apie sportą absoliučiai, tai motokrosas — brangus.
Derina sportą su mokslais
— Kokie tavo artimiausi tikslai?
— Šiuo metu mokausi dvyliktoje klasėje. Ruošiuosi laikyti abitūros egzaminus, norėčiau juos išlaikyti kuo geriau. Vėliau reikia kažko gyvenime siekti.
— Kaip sekasi derinti sportą ir mokslą?
— Sunku. Dėl treniruočių tenka praleisti pamokas. Po pratybų dažnai grįžtu pavargęs. Nesinori nieko, tik kristi į lovą ir miegoti. Tačiau egzaminus tikiuosi išlaikyti neblogai.
— Ar savo gyvenimą ketini susieti su sportu?
— Mąstau apie sporto mediciną arba trenerio specialybę. Sportas — mano gyvenimo stilius, tikslas, tad nesinorėtų būti toli nuo jo.
— Kokį sportą be motokroso mėgsti?
— Mėgstu važinėtis dviračiais. Jie būna įvairūs: plentiniai, kalnų, BMX. Man patinka viskas, kas susiję su greičiu.
— Ką mėgsti be sporto?
— Be sporto mėgstu kitą sportą. Sportas mano didžiausias pomėgis. Dar mėgstu žiūrėti filmus, pakeliauti.
ETAPAI: Pirmajame Europos čempionato etape Šiauliuose Vytautas Bučas užlipo ant prizininkų pakylos, tačiau dėl lėšų stygiaus tokių šuolių visuose Europos čempionato etapuose gali nebūti.
SVEIKINIMAI: Vytautas Bučas teigia, kad Europos čempionato pirmajame etape užlipęs ant prizininkų pakylos sulaukė daug sveikinimų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PERGALĖ: Vytautas Bučas sako, kad visada norisi laimėti, tačiau dar daro klaidų, kurių ateityje tikisi išvengti, tobulėti.
TIKSLAS: Pagrindinis Vytauto Bučo tikslas — treniruotis ir siekti maksimalaus greičio.
ATEITIS: Vytautas Bučas teigia nesusimąstęs, ar norėtų, kad motokrosas, kurį galima pavadinti šeimos sportu, tęstųsi. Tačiau sportininkas tikisi aprūpinti savo būsimą šeimą.