Naujausios
LIETUVA— KREPŠINIS— EUROPA (5)
Modestas Paulauskas prisidėjo prie skambių pergalių
1965— 1973 metų Europos krepšinio čempionatuose TSRS rinktinei atstovavo Modestas Paulauskas. Lietuvis buvo komandos lyderis, o jo vedama rinktinė keturis kartus lipo ant aukščiausiojo laiptelio. 1973 metais M. Paulauskas Europos čempionate laimėjo bronzos medalį.
Giedrius VAITKEVIČIUS
sportas@skrastas.lt
Rezultatyvus debiutas
M. Paulausko žvaigždė sužibo 1965 metais Maskvoje ir Tbilisyje. 20-metis lietuvis debiutavo Europos čempionate, buvo rezultatyviausias komandos žaidėjas.
„Ypatingo jaudulio nejaučiau. Galbūt pagelbėjo prieš tai vykusi turnė po Ameriką. Ten rungtynes žiūrėdavo apie 25— 26 tūkstančius žmonių. Maskvos “Lužnikų“ arenoje susitikimus stebėdavo apie 14 tūkstančių sirgalių. Įtampa visada būna iki tol, kol teisėjas išmeta kamuolį į orą“, — “Šiaulių kraštui“ pasakojo M. Paulauskas.
Čempionatas lietuviui buvo sėkmingas — TSRS rinktinė finale 58:49 nugalėjo Jugoslaviją, o M. Paulauskas visus mačus pradėjo startiniame penketuke, finale pelnęs 18 taškų.
Prisimindamas 1965 m. čempionate pelnytus taškus, M. Paulauskas kuklinosi: „Stengiesi žaisti kuo geriau, padėti komandai.“
Lengviausias čempionatas
1967 metų Europos čempionatą Helsinkyje ir Tamperėje (Suomija) M. Paulauskas vadina lengviausiu. Pagrindinė priežastis — Europos vicečempionai jugoslavai ruošėsi kitų metų olimpinėms žaidynėms Meksikoje, atjaunino komandą, tad žengė žingsnį atgal. Jugoslavijos rinktinė užėmė devintąją vietą.
TSRS rinktinė finale 89:77 nugalėjo čekoslovakus, o trečioji vieta atiteko lenkams.
1969 metų senojo žemyno pirmenybėse Italijoje, Neapolyje ir Kazertoje, TSRS ir Jugoslavija vėl buvo nesustabdomos jėgos, kurios santykius aiškinosi finale. Pergalę 81:72 šventė Tarybų Sąjungos rinktinė. Trečioji vieta atiteko Čekoslovakijos nacionalinei komandai.
„Man sekėsi neblogai. Savo žaidimu abiejuose čempionatuose buvau patenkintas“, — vertino M. Paulauskas.
Gavo ne tik medalį, bet ir prizą
XVII Europos krepšinio čempionate 1971 metais Esene ir Bėblingene (tuometinė Vakarų Vokietija) likimas abi stipriausias metų komandas ir amžinas varžoves — TSRS ir Jugoslaviją — suvedė į vieną pogrupį. M. Paulauskas Europos čempionatuose pirmąjį kartą patyrė pralaimėjimo kartėlį.
Tačiau abi ekipos tęsė kovą dėl medalių ir kovojo pusfinaliuose, kuriuose pasipriešinimo nesulaukė. Finale 69:64 laimėjo TSRS.
„Po čempionato man, kaip rezultatyviausiam, naudingiausiam žaidėjui buvo įteiktas prizas — paveikslas, kuriame vaizduojama Eseno senamiesčio pilis“, — prisimena M. Paulauskas.
Trečiąją vietą iškovojo Italijos krepšininkai.
Bronzos medalis
1973 metų Europos krepšinio čempionatas Badalonoje ir Barselonoje (Ispanija) buvo paskutinis M. Paulausko karjeroje.
„Į čempionatą, dėl priežasčių, kurių nenorėčiau minėti, vykome ne stipriausios sudėties. Pakirto ir vyriausiojo trenerio Vladimiro Kondrašino liga — čempionato išvakarėse jam buvo padaryta apendicito operacija ir jis atvyko tik į paskutiniąsias pirmenybių rungtynes“, — pasakojo keturiskart Europos čempionas.
TSRS pusfinalyje pralaimėjo galingai Ispanijos komandai, o kovoje dėl bronzos medalių 90:58 sutrypė čekoslovakus.
Finale ispanai krito po jugoslavų kojomis — 67:78.
Ažiotažas buvo
„Čempionatų metu ažiotažas būdavo. Atvažiuojančius autobusu sirgaliai pasitikdavo, o išvažiuojančius išlydėdavo“, — pasakojo “Šiaulių kraštui“ M. Paulauskas.
Buvęs krepšininkas sako, kad dabar krepšinis tapo atletiškesnis, greitesnis, rungtynes įdomesnes daro ir tritaškio linija, kurios M. Paulausko laikais nebuvo.
Tobulesnis ir krepšininkų inventorius — avalynė, kamuoliai.
Pamiršdavo visas draugystes
Dažniausiai lengvojo krašto puolėjo pozicijoje žaidusiam 194 centimetrų ūgio M. Paulauskui tekdavo kovoti su aukšteseniais krepšininkais. Varžovus reikėdavo pranokti startiniu greičiu ar gudrybėmis — aukštesniu metimu, ankstesniu pašokimu kovojant dėl kamuolio.
„Aikštėje visada norėdavau laimėti, pamiršdavau visas draugystes. Jų būti negali. Jei kas sutrenkdavo į šoną, įspirdavo, nedejuodavau, o užvirdavo sveikas sportinis pyktis, kuris padėdavo“, — apie stipriąsias savo savybes kukliai pasakojo M. Paulauskas.
Didis žaidėjas
Daug daugiau apie legendinį Lietuvos krepšininką yra pasakęs treneris Vytautas Bimba, teigęs, kad M. Paulauskas maždaug dešimtmetį buvo tituluojamas krepšinio karaliumi.
„Modestas buvo proporcingo, labai tvirto sudėjimo ir turėjo visas krepšininkui reikalingas ypatybes: kiekvieną stebino jėga, šoklumu, veržlumu, drąsa ir virtuozišku žaidimu. Modestas turėjo gerą galvą ir šaltą protą — ne tik pats gerai žaidė, bet ir mokėjo sudaryti sąlygas komandos draugams, perduoti jiems kamuolį“, — yra sakęs V. Bimba.
Trenerio teigimu, nebuvo atvejo, kad M. Paulauskas prarastų viltį ar be svarbios priežasties praleistų treniruotes. Aikštėje jo niekada nereikėdavo raginti.
Žurnalistai ir krepšinio žinovai M. Paulauską vadino pirmo ryškumo žvaigžde, neeiline pasaulio krepšinio figūra, valinguoju Modestu, krepšinio išminčiumi, nepakeičiamuoju Paulausku.
Lietuvių nebuvo dvejus metus
1975 ir 1977 m. Europos čempionatuose lietuvių TSRS rinktinėse nebuvo.
1975 m. vykusiose XIX Europos pirmenybėse tuometinėje Jugoslavijoje (Belgrade, Splite, Karlovace ir Rijekoje) komandos žaidė grupėje. Nugalėjo šeimininkai, aplenkė TSRS ekipą ir italus.
1977 m. XX Europos krepšinio čempionate Belgijos Liežo ir Ostendės miestuose jugoslavai 74:61 nugalėjo TSRS komandą, o trečiąją vietą užėmė čekoslovakai.
KARJERA: Modestas Paulauskas baigęs karjerą tapo treneriu — vadovavo TSRS jaunių rinktinei, Kauno "Žalgiriui", Joniškio „Žiemgalai“, Anykščių “Puntukui“, Šakių “Zanavykui“.
Redakcijos archyvo nuotr.
LYDERIS: 1965 metų Europos čempionato rungtynėse tarp TSRS ir Izraelio į krepšį meta rezultatyviausias Tarybų Sąjungos rinktinės žaidėjas Modestas Paulauskas.
Stanislovo Stonkaus knygos „Lietuvos krepšinis“ nuotr.
TRENERIS: Septyniolikmetis Modestas Paulauskas ir jo pirmasis treneris Vladas Knašius.