Naujausios
Meistro karjera prasidėjo nuo popierinių šachmatų
Daugelio Lietuvos ir tarptautinių šachmatų čempionatų nugalėtojas ir prizininkas, tarptautinis korespondencinių šachmatų meistras 76-erių Anicetas Uogelė ir šiandien dar aktyviai dalyvauja varžybose, kviečiamas teisėjauti, žaidžia šachmatais internetu. Tik korespondenciniai šachmatai jau liko praeityje.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Iš varžybų grįžta su medaliais
Ponas Anicetas iš portfelio išsitraukia dvi krūveles medalių, pernai ir šiemet iškovotų. Pernykščių bemaž 20, šiais metais iškovota mažiau, tačiau metai dar nesibaigia, — nusišypso šachmatininkas.
Štai ir praėjusį savaitgalį išsiruošė į Marijampolėje vykstantį žmonių su negalia greitųjų šachmatų turnyrą Narvydo Antano Buzo 65 metų jubiliejui paminėti.
„Mano kelionių niekas nefinansuoja. Iš pensijos, jeigu žmona leidžia, važiuoju, — nusijuokia A. Uogelė. — Iškovojus pirmąją vietą, yra galimybė gauti kokį 100 ar 200 litų.“
Varžybos vyksta dažniausiai nuo dviejų dienų iki savaitės, tad kainuoja ne tik kelionė, bet ir viešbutis.
A. Uogelė mena tuos laikus, kai šachmatų čempionatai vykdavo net po mėnesį. Tačiau tada viskas buvo finansuojama — ir maitinimas, ir apgyvendinimas.
76 metų šachmatininkas varžosi tik su veteranais. Prisipažįsta, kad jaunimas dabar ginkluotas kompiuteriais, gerai treniruotas, ir su juo varžytis sunku.
Tiesa, šiandien retas šachmatininkas gali išsiversti be kompiuterio. Ponui Anicetui jis taip pat nėra svetimas. Internetu žaidžia partijas su įvairių šalių mėgėjais ir profesionalais. Bando įveikti ir patį kompiuterį.
Pirmoji lenta — iš popieriaus
A. Uogelė šachmatais susidomėjo būdamas 11 metų. Pamatęs, kad kaimo vaikai žaidžia kažkokį įdomų žaidimą, išsiaiškino pagrindines taisykles. Ant popieriaus lapo nusibraižė lentą, ant kvadratinių lapelių užsirašė figūrų pirmąsias raides (K — karalius, Ž — žirgas) ir pradėjo žaisti su pusantrais metais jaunesniu broliu Romualdu.
Po patirtos rimtos kojos traumos karo metu, Anicetas negalėjo kartu su vaikais žaisti judrių žaidimų, pusmetį teko net pragulėti lovoje. Tada šachmatai liko vienintele pramoga.
Berniukų tėvas Benediktas, pamatęs, kad vaikams patinka žaisti šachmatais, figūrėles išdrožė iš medžio, o gavęs iš kailius išdirbinėjusio kaimyno dažų, dalį figūrėlių nudažė juodai.
Šachmatų meistras neprisimena, kada įsigijo rimtesnę šachmatų lentą, greičiausiai po karo. Ir dabar kažkokios ypatingos neturi. Naudoja magnetinius šachmatus. Jie patogūs kelionėje ir namuose — nebaisu, kad pajudinus lentą kokia figūrėlė pasislinks ir neprisiminsi, kur ji stovėjo.
Korespondenciniai šachmatai praeityje
Būdamas 26 metų A. Uogelė pradėjo žaisti korespondenciniais šachmatais. Susirašinėjimas su kitų šalių šachmatininkais tęsėsi kelis dešimtmečius. 2005 metų pabaigoje A. Uogelė žaidimo laiškais varžybas baigė.
Pasak šachmatų meistro, pastaraisiais metais ypač ilgai laiškai eidavo į Rusiją. Atsakymo tekdavo laukti kelias savaites.
„Korespondenciniai šachmatai įdomūs tuo, kad niekada nežinai, kas stovi už varžovo nugaros. Gal visas šachmatų klubas, gal kompiuteris, todėl sunku tikėtis priešininko klaidos“, — sako A. Uogelė.
Šachmatininkas prasitaria, kad žaisdami korespondenciniais šachmatais sportininkai kartais sukčiaudavo. Jeigu matydavo, kad nespės laiku nusiųsti savo ėjimo, pranešdavo, kad negavo varžovo laiško. Žaidžiant internetu šia gudrybe jau nepasinaudosi.
O kas geriau — matyti priešininką ar žaisti per atstumą, kartais nežinant, kas jis? Lietuvos ir tarptautinių čempionatų nugalėtojas gūžteli pečiais: „Visaip įdomu. Kai priešininkas sėdi prie vieno stalo, matai, ar jis jaudinasi, ar ramus.“
Metraštininkas
Poną Anicetą ypatingas ryšys sieja su biblioteka. Pirmosios šachmatų varžybos, kuriose jam teko dalyvauti, vykdavo bibliotekose.
A. Uogelė bibliotekoje ir šiandien dažnas svečias. Dažniausiai čia užsuka paskaityti spaudos, pavartyti žurnalų. Domisi istorija ir astronomija ir daugeliu kitų dalykų.
Šachmatų mesitras parašė autobiografinę knygą „Mano šachmatai“, tapo kelių knygų apie šachmatus bendraautorius, rašė apie šachmatus ir “Šiaulių krašte“.
Varžybų protokolai, straipsnių apie patį ir šachmatus iškarpos, kelionių akimirkos — visa A. Uogelė kruopščiai renka ir klijuoja į storus sąsiuvinius. Sako, kad tada nesunku ir knygą parašyti. Savo autobiografiją jis parašė per tris mėnesius, tik išleista ji buvo pabėgus dviem metams. „Gal laukė mano 50-tojo jubiliejaus“, — šypsosi šachmatininkas.
IŠNAŠA: „Ant popieriaus lapo nusibraižė lentą, ant kvadratinių lapelių užsirašė figūrų pirmąsias raides (K — karalius, Ž — žirgas) ir pradėjo žaisti su broliu.
MEISTRAS: Korespondenciniai šachmatai jau praeityje, dabar šachmatų meistras Anicetas Uogelė dalyvauja varžybose akis į akį su priešininku. Kartais vieną kitą partiją sulošia ir internetu.
METRAŠTIS: Varžybų protokolus, iškarpas iš laikraščių ir žurnalų apie save ir šachmatus, keliones primenančius daiktus (kelionės bilietus, net pinigų kupiūras) šachmatininkas Anicetas Uogelė kruopščiai kijuoja į storus sasiuvinius.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.