Naujausios
Maratono pamokos pravers ateityje
25-erių elektros inžinierius šiaulietis Tomas Bajorūnas – vienas iš 10 tūkstančių bėgikų, dalyvavusių „Vilniaus maratone“. Jame šiaulietis dalyvavo pirmą kartą – 42 kilometrus nubėgo per 3 valandas 39,47 minutės. Jam kritinė riba buvo 32 kilometrai.
Justina DIKŠAITĖ
justina@skrastas.lt
Visą maratoną rinkosi 900 bėgikų
Savaitgalį Vilniuje vykusiame maratone dalyvavo apie 10 000 bėgikų iš visos Lietuvos. Jie bėgo 10, 21 arba 42 kilometrų trasas: 10 kilometrų atkarpą rinkosi 1868, 21 kilometrą – 1390 bėgikų. Tarp jų ir pakruojietis Marius Diliūnas, distanciją įveikęs per 1 valandą 8,21 minutės ir užėmęs antrąją vietą.
Visą maratoną bėgo 900 dalyvių, tarp jų buvo ir šiaulietis Tomas Bajorūnas. Jis bendroje įskaitoje buvo 155-as.
Likusieji rinkosi trumpesnes atkarpas: 4 km 200 m ar 4x10 km estafetę.
Treniruotės – du mėnesius
T. Bajorūnas sportuoja nuo paauglystės: svarmenis kilnojo tėvų garaže, vėliau treniruotes tęsė sporto klubuose ant bėgimo takelio.
Bėgioti gryname ore Tomas pradėjo tik prieš pusę metų. Daugiausiai nubėgdavo – po 10 kilometrų.
Vėliau internete perskaitęs apie antradieniais ir ketvirtadieniais į Šiaulių miesto stadioną besirenkančius ir kartu su treneriu Dainiumi Šaučikovu bėgiojančius šiauliečius, Tomas prisijungė prie jų.
Maratonui ruošėsi paskutinius porą mėnesių: „Kartą per savaitę nubėgdavau po 30 kilometrų. Paskutines savaites valgiau daug makaronų.“
Nubėgęs 32 kilometrus, jis sako pasijutęs blogai: skaudėjo kojas, darėsi sunku kvėpuoti. „Tada ėmiau galvoti, kad maratonui ruošiausi per trumpai, ir tokiai distancijai buvau per žalias“, – pasakojo maratono dalyvis.
Išgėręs skysčių, pajuto, kad jėgos grįžta. Bėgdamas paskutinius tris kilometrus atsigavo, net aplenkė keletą bėgikų.
„Tačiau po maratono jaučiausi netekęs visų jėgų, pradėjo krėsti šaltis“, – pasakojo šiaulietis.
Bėgant kas 2,5 kilometro bėgikams būdavo paduodamos stiklinės su vandeniu, tačiau, Tomo žodžiais, gerti iš jų buvo labai nepatogu ir trukdėsi bėgimas. „Kitą kartą pats iš anksto pasidėsiu vandens buteliukų arba vieną nešiuosi rankoje“, – įgyta patirtimi dalijosi bėgikas.
IŠŠŪKIS: Prieš pusę metų bėgioti pradėjęs Tomas Bajorūnas sau metė iššūkį – įveikti 42 kilometrų maratoną. Ir įveikė.
TRENERIO KOMENTARAS
„Maratonui reikia pasiruošti“
Maratonininkas, bėgimo treneris Dainius ŠAUČIKOVAS:
Autorės nuotr.
– Dalyvauti ne viso maratono distancijoje (10 arba 21 km) gali ir kasdien po penkis kilometrus nubėgantis ištvermingas žmogus. Tačiau 42 kilometrų maratonui reikia pasiruošti. Pasiruošimas trunka maždaug pusę metų, blogiausiu atveju, – porą mėnesių.
Per tą pusę metų reikia kartą per savaitę nubėgti bent 30 kilometrų, kad organizmas priprastų prie didesnių apkrovų.
Būtina tris dienas prieš maratoną maitintis vadinamąja angliavandenių dieta. Jos metu valgoma daugiau angliavandenių turinčio maisto, kuris organizmą aprūpina energija ir kalorijomis.
Visiškai nesiruošusiems ir anksčiau nebėgiojusiems dalyvauti maratone nepatariu, nes tai pakenktų sveikatai.
– Ar bėgimas gali pakenkti sąnariams ir širdžiai?
– Neseniai dalyvavau seminare, kuriame ir kalbėta šia tema. Yra priešingai – judėjimas gerina sąnarių ir širdies darbą.
Daug labiau sveikatai kenkia pasyvus gyvenimo būdas ir viršsvoris. Žinoma, reikia bėgioti su tinkama patogia avalyne.
Esu pastebėjęs, kad visi vaikai bėga taisyklingai, tačiau suaugę ir įpratę nesveikai gyventi bei maitintis, nebemoka taisyklingai judėti: bėgant labai svarbu įkvėpti per nosį, o iškvėpti per burną.
Nusprendusiems bėgioti, patariu pradėti nuo penkių ratų aplink stadioną (iki 2 km): vieną ratą apibėkite, kitą – apeikite. Tai kartokite kasdien.
Jeigu nėra labai karšta, bėgant vandens galima ir negerti. Vanduo ir angliavandenių gėrimai vartojami, bėgant ilgas distancijas.
Visiems, norintiems pradėti bėgioti ar dalyvauti maratonuose siūlau šį sekmadienį 12 valandą susirinkti prie Jaunųjų gamtininkų centro ir dalyvauti bėgimo varžybose.