Lietuvos krepšinio muziejus garsina Joniškį

Lietuvos krepšinio muziejus garsina Joniškį

Lietuvos krepšinio muziejus garsina Joniškį

Joniškietis Leonas Karaliūnas vietos gyventojams pažįstamas kaip idėjų ir entuziazmo kupinas žmogus, parengęs 14 knygų, o šiemet atidaręs vienintelį Lietuvoje, galbūt — visose Baltijos šalyse, krepšinio muziejų. Šį krepšinio apdovanojimų, istorijos, garsių žaidėjų daiktų pasaulį jau aplankė apie 700 žmonių iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Kanados, JAV. Pats Leonas Karaliūnas sako viską darantis dėl paprastos priežasties: kad garsėtų Joniškio kraštas.

Loreta RIPSKYTĖ

loretar@skrastas.lt

Muziejaus atidaryme dalyvavo krepšinio žvaigždės

Krepšinio muziejus duris atvėrė gegužės pabaigoje per krepšinio šventę Joniškyje, į kurią tąsyk suvažiavo gausus būrys Lietuvos, Europos, pasaulio čempionų. Savivaldybės laiptais, virtusiais pakyla, lipo keturiskart Europos, dukart Pasaulio ir olimpinis čempionas Modestas Paulauskas, krepšinio treneriai Antanas Sireika, Vidmantas Šlapokas, Europos krepšinio čempionai Saulius Štombergas, Donatas Slanina, Lietuvos krepšinio lygos čempionai Vaidas Jurgilas, Andrius Šležas, Vaidotas Pečiukas, 1938-ųjų mokinių olimpiados sidabro medalio laimėtojas Jurgis Tumas ir dar būrys garsių sportininkų. Taip pat Joniškį aplankė žinomas krepšinio sirgalius Tomas Balaišis— Sėkla.

Joniškio „Saulės“ mokykla ūžte ūžė, kai joje susirungė Lietuvos ir Joniškio krepšinio žvaigždės. Joniškiečiams netgi pavyko išsiveržti į priekį, tačiau rungtynėse pergalę keturių taškų persvara šventė svečiai.

Atėję į muziejų svečiai jau pirmąją dieną galėjo pamatyti ką tik į Joniškį parvežtus naudingiausio Europos krepšinio žaidėjo Chucko Eidsono, o taip pat — Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio sportinius batelius su autografais, besirikiuojančius Voldemaro Chomičiaus, Vitalijos Tuomaitės, Modesto Paulausko, Sergejaus Jovaišos, Rimo Kurtinaičio, Zitos Bareikytės, Antano Sireikos laimėtus įvairių spalvų medalius, universiadų apdovanojimus ir prizus, Latvijos prezidento K. Ulmanio dovaną 1937 metų Europos krepšinio čempionato nugalėtojai Lietuvos rinktinei — sidabrinę lėkštę (kopiją), sportininkų marškinėlius, fotografijas, piešinius, pasakojančius Lietuvos krepšinio istoriją ir apie paties krepšinio žaidimo pasaulyje atsiradimo pradžią.

Įkvėpė senos nuotraukos

Įkurti muziejų L. Karaliūnas galvojo daug metų. 2002 metais vietos sporto klubas pagal panaudos sutartį iš Savivaldybės 10-iai metų gavo patalpas ir idėja pamažu ėmė tapti realybe.

„Pas buvusį muziejaus direktorių Karolį Bačionį pamatęs 1938 metų fotografijas, diplomus, kuriuos gavo Joniškio berniukų krepšinio komanda, anuomet Lietuvoje nusileidusi tik Kauno “Aušros“ komandai, kurioje žaidė net trys Lietuvos rinktinės žaidėjai, pajutau entuziazmą. Taigi mūsų atstovai jau prieškarinėje Lietuvoje užėmė antrą vietą šalies moksleivių olimpiadoje ir parvežė sidabro medalius. Tąsyk visi suskato žemėlapyje ieškoti, kur yra Joniškis, koks tai miestas, kad taip gerai jame žaidžiamas krepšinis? Mes turėjome atskirą krepšinio salę po stogu, kuri tuo metu gal buvo trečia šalyje, — pasakoja L. Karaliūnas. — O kur dar 1937-ųjų metų Lietuvos krepšinio rinktinės pergalė Europos čempionate, kai žaidėjai parvežė aukso medalius! Joniškis tada buvo pirma stotis, kur grįžtančią komandą gerbėjai, valdžia sutiko su gėlėmis, maršais, vaišėmis. Joniškiečiai pirmieji šalyje turėjo galimybę pamatyti Latvijos Prezidento K. Ulmanio dovanotą mūsų krepšininkams sidabrinę lėkštę. Po 70 metų nuo šio įvykio 2007-iaisiais mes, joniškiečiai, pakartojome šį žygį.“

Čempionų vaidmenis atliko Joniškio sporto klubo „Žiemgalos ainiai“ krepšininkai. Sidabrinę lėkštę paskolino Kauno M. K. Čiurlionio muziejus. Geležinkelio stoties pastato siena pasipuošė šiam įvykiui skirta atminimo lenta. “Pats 15 metų žaidžiau krepšinį, buvau kapitonu, — sako joniškietis. — Pavyko įtikinti atvykti į Joniškį dirbti trenerį Modestą Paulauską. Mūsų krepšinio lygis sparčiai pakilo. Asmeniškai pažinojau Arvydą Sabonį, Voldemarą Chomičių, Šarūną Marčiulionį. Turėjau sukaupęs daug krepšinio atributikos, marškinėlių, kamuolių, sportinių batelių su žinomų sportininkų autografais. Turbūt apie 90 procentų visų muziejaus eksponatų yra mano asmeninės kolekcijos dalis.“

Apie 700 lankytojų

Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiuoju specialistu dirbantis L. Karaliūnas krepšinio muziejumi rūpinasi neatlygintinai. Galbūt teks pačiam ar iš rėmėjų lėšų susimokėti už elektrą, dar neišspręsta, kas mokės už šildymą.

Lietuvos pakraštyje įsikūrusį muziejų per pusmetį jau aplankė apie 700 žmonių. Ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, JAV, Kanados, Rusijos. Čia vyksta krepšinio pamokėlės mokiniams. L. Karaliūnas muziejų aplankančioms klasėms papasakoja apie Joniškio, Lietuvos krepšinio istoriją, taip pat primena, iš kur apskritai atsirado krepšinis.

Vaikus žavi sportininkų bateliai su autografais, medaliai, aistruolio T. Balaišio— Sėklos po krepšininkų pergalės Stokholme džiaugsmingo azarto neatlaikęs būgnas. Lankytojai kviečiami pasirašyti ant koridoriaus sieną puošiančio didžiulio pano su žinomų krepšininkų atvaizdais.

Trijuose kambariuose eksponatai vargiai beišsitenka, reiktų dar vieno. Įkūrėjo planuose numatyta keistis informacija, eksponatais su kitais pasaulio krepšinio muziejais, minėti garsių krepšininkų sukaktis.

Kad garsėtų Joniškis

Per kelerius metus joniškietis galvojo apie muziejų ir dar rengė knygas — albumus apie Joniškį, Žagarę, kuriose sudėtos senovinės fotografijos. Rašė apie savo mokyklą — „Aušros“ gimnaziją, įvairias sporto šakas. Už renkamą krašto istorinę, kultūrinę, etnologinę medžiagą bei Joniškio raprezentavimą L. Karaliūnas šiemet rajono Savivaldybės buvo apdovanotas Mato Slančiausko premija.

„Mano tikslas — kad garsėtų Joniškis. Kodėl mes bijome pasirodyti, kad turime turtingą istoriją, kad esame kažkuo garsūs, kad užauginome puikių krepšininkų, turėjome gerų trenerių? Reikia didžiuotis savo praeitimi, pasiekimais. Žinoma, ne tik sporto, bet ir kultūros, švietimo ar kitose srityse, — įsitikinęs krepšinio muziejaus įkūrėjas. — Ne kartą Joniškyje viešėjo garsūs krepšininkai, stipruoliai, lengvaatlečiai, irkluotojai. Norėjau, kad juos pamatytų vaikai, kad jiems būtų stimulas tobulėti, siekti. Nereikia Joniškio vadinti provincija. Juk jis įsikūręs tokioje geroje vietoje, šalia kelio “Šiauliai— Ryga“.

Nuotraukos iš asmeninio Leono Karaliūno albumo

MUZIEJUS: Leonas Karaliūnas krepšinio muziejui atidavė visą savo asmeninę kolekciją.

BATELIAI: Prieš pat Krepšinio muziejaus atidarymą Joniškį pasiekė naudingiausio Europos krepšinio žaidėjo Chucko Eidsono sportiniai bateliai su autografu.

LEDINIAI: Krepšinio muziejaus įkūrėjas taip pat parengė ne vieną leidinį apie įvairias sporto šakas, savo krašto senovinių fotografijų albumus.

ATVAIZDAS: Mokinė demonstruoja marškinėlius su krepšininko Arvydo Sabonio atvaizdu.

MONETA: Krepšinio muziejaus turi ir savo proginę monetą su Lietuvos tūkstantmečiui skirtu atvaizdu.

APDOVANOJIMAS: Muziejuje galima pamatyti Latvijos Prezidento K. Ulmanio 1937 metais Lietuvos krepšininkams, laimėjusiems Europos čmpionato auksą, dovanotos sidabrinės lėkštės kopiją.

PARAŠAS: Antanas Sireika pasirašo ant krepšinio muziejaus koridoriaus sienos esančio pano, kuriame pavaizduoti žinomi krepšininkai.

Redakcijos archyvo nuotrauka

SVEČIAS: Krepšinio muziejaus Joniškyje atidarymo dieną Leonas Karaliūnas (kairėje) džiaugėsi ir žinomo krepšinio sirgaliaus Tomo Balaišio— Sėklos draugija.