Naujausios
Lietuvės ir italo šeima gyvena tamburelos ritmu
Italijos nacionalinės tamburelos federacijos (FDTP) atstovas Džiuzepė Olivieris (Giuseppe Olivieri) į Šiaulius atvyksta pastaruosius 10 metų. Priežastis — jo žmona Vitalija, kilusi iš Šiaulių. Prieš šešerius metus susituokusi pora dabar gyvena mažame Italijos Tigliole mieste, o į Šiaulius atvyksta atostogų.
Giedrius VAITKEVIČIUS
Tamburelos gerbėjas
Šįkart pora Šiauliuose sutiko ne tik didžiąsias metų šventes, bet ir pristatė tamburelą.
Dž. Olivierio meilė šalies nacionaliniam sportui gimė vaikystėje. Italas augo netoli tamburelos aikštės. „Rankose laikyti tamburelą buvo kažkas nuostabaus. Anksčiau jas turėjo tik profesionalūs žaidėjai“, — prisimena 44-erių Dž. Olivieris.
Vyras užsikrėtė tamburelos manija ir žaidė profesionaliai. Karjerai nutrūkus, tamburelą prisiminė prieš kelerius metus. Dž. Olivieris pradėjo dirbti Tamburelos federacijoje, treniruoti Tigliolės vaikus, subūrė senjorų komandą.
Šiame sezone auklėtiniai triumfavo Italijos Asti provincijos žaidynėse. Jie laukia kovos su Alesandrijos regiono stipriausia komanda.
Italijoje tamburela skirstoma į penkis lygius (A, B, C, D ir E). Dž. Olivierio treniruojami 12— 14 metų vaikai pavasarį pereis į D lygį ir žais su suaugusiais. Senjorų ekipa priklauso aukštesniam, C lygiui.
Manija užsikrėtė ir šiaulietė
Meile tamburelai Dž. Olivieris pasidalijo su žmona.
„Mamos į valandą trunkančias treniruotes atveža vaikus. Kamuoliuką pradėjome mušinėti ir mes, moterys. Pavasarį kursime mamų komandą“, — šypsojosi 37-erių ponia Vitalija.
Šeima augina dvi dukras — 15-metę Karoliną ir 4-erių metukų Beatričę. Atžalos žaidžia neprofesionaliai.
„Tamburelai nereikia gero fizinio pasiruošimo, ją gali žaisti visi. Džiuzepės senjorų komandai atstovauja 40— 60 metų žmonės. Šis žaidimas ypač patinka vaikams“, — vertina žmona.
Dž. Olivierio teigimu, tamburela šeimas suburia, o ne išskiria.
Laukia žaidynių
FDTP atstovo nuomone, tamburela Italijoje nėra labai populiari, nes tai — nacionalinis, neolimpinis sportas.
Tamburelą stengiamasi populiarinti. Ji labiausiai prigijo Vengrijoje, Vokietijoje, Kuboje.
Italijoje tamburela žaidžiama pavasario — rudens periodu. Uždarose patalpose žaidžiančių sportininkų mažiau. Tačiau, pasak Dž. Olivierio, dabar Italijoje — tamburelos bumas.
„Šio sporto mėgėjai seka naujienas iš Šiaulių. Mums didelė garbė, kad tamburela pristatoma mieste, kuriame vasarą vyks 5-osios TAFISA sporto visiems neolimpinių sporto šakų žaidynės “Šiauliai-2012„. Tokiame renginyje tamburela dar nėra dalyvavusi“, — džiaugėsi Dž. Olivieris.
Pora apie žaidynes „Šiauliai-2012“ sužinojo iš Tamburelos federacijos. Vyras prisiminė, kad TAFISA pirmiausia kreipėsi į Dž. Olivierį, žinodami, kad jo žmona — lietuvė: „Paklausė, ar žinau, kas vasarą vyks Šiauliuose. Pasakiau, kad mano žmona šiaulietė“.
Komplimentai Lietuvai
Pirmoji Dž. Olivierio ir Lietuvos pažintis įvyko 1997 metais. Italas su draugais motociklais keliavo po Europą. Turistai sustodavo tik pavalgyti ir pernakvoti. Italai buvo nuvykę ir iki Azijos.
„Iki tol apie Lietuvą nieko nežinojau. Važiavome kaip į Rusijos valstybę. Pravažiavęs mačiau daug gražių miškų, ežerų“, — pasakojo italas.
Pirmasis Dž. Olivierio įspūdis — Lietuva labai gražus kraštas, kuriame gyvena širdingi, punktualūs žmonės. Maža to, Lietuvoje labai skanus alus ir gražios merginos.
Džiaugiasi vienas kitu
Iš pradžių lietuvė ir italas bendravo internetu. „Niekada negalvojau, kad rasiu žmoną taip toli nuo mano šalies. Esu labai laimingas. Apie Vitaliją galiu pasakyti tik gerus žodžius. Dauguma Tigliole gyventojų žino, jog mano žmona — labai gera moteris“, — pasakojo 1700 žmonių turinčiame Tigliole mieste gyvenantis Dž. Olivieris.
Jo teigimu, Lietuvos moterys gražesnės, švelnesnės, moteriškesnės, nesuvyriškėjusios, labiau gerbiančios savo vyrą.
Buvusi šiaulietė Džiuzepei komplimentų taip pat negaili. Dž. Olivieris ją pertraukia: „Nesakyk, kad daug valgau“. Juoką pakeičia italo lietuviškai vardijami patiekalai: „Makaronai, cepelinai, koldūnai, grietinė, kefyras“.
Vyras priduria, kad lietuviškas maistas — labai skanus, o žmona puikiai gamina ir itališką maistą.
„Turėjau gerą mokytoją — Džiuzepės mamą“, — atskleidžia moteris.
Įsitvirtino Italijoje
Ponia Vitalija į Italiją nelėkė kaip akis išdegusi. Moteris pirmiausiai vyko pažiūrėti vietinio gyvenimo, bendravimo.
Keletą metų draugavę aukso žiedus jie sumainė 2005 metais.
„Dėl tėvų nebuvo jokių problemų. Staigiai į Italiją neišvykau. Mano tėvai pažinojo Džiuzepę, o Džiuzepės tėvai — mane“, — prisiminimais dalijosi buvusi šiaulietė.
Moters teigimu, nebuvo problemų ir su iš pirmosios santuokos auginama dukterimi Karolina. Ją D. Olivierio tėvai priėmė kaip savo vaikaitę.
Į Italiją ji išvyko su dukra Karolina ir kalyte Džima. „Gavau moterišką bloką — žmoną, dukrą ir šunį“, — juokėsi Dž. Olivieris.
Pora iš pradžių bendravo angliškai. Ponia Vitalija italų kalbą išmoko per pusmetį. Imli buvo ir italų mokyklą lankanti dukra, bemat susiradusi vietinių draugų.
Mama lietuviškai kalba ne tik su Karolina, bet ir su Dž. Olivieriu susilaukta Beatriče.
„Mergaitė su močiute turi kalbėti lietuviškai, — šypsojosi ponia Vitalija. — Mergaitė vakar tėčiui pasakė: Man atrodo, tu nelabai gerai kalbi lietuviškai, jei reikia — prašyk mano pagalbos“.
Apie Lietuvą sužino iš ekskursijų
Italai Lietuvą regi kaip Rusijos šalį. Daugiau apie mūsų valstybę kalbėta 2011 metų Europos krepšinio čempionato metu. Tačiau Italijoje krepšinis — ne pats populiariausias sportas. Krepšininkų mačai Europos čempionate rodyti per sporto kanalus.
Italijoje karaliauja futbolas. Kiekviena šeima palaiko kurią nors komandą. Olivieriai gyvena netoli Turino, tad serga už „Juventus“.
Italai apie Lietuvą sužino ir dėl populiarių ekskursijų po Baltijos šalis. „Dauguma italų lankėsi Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Grįžę sako, kad baltai panašūs tarsi kinai“, — pasakoja ponia Vitalija.
Moters teigimu, patys italai — atviresni: „Kur tik nueisi, gali kalbėti apie viską — orą, batus...“ Italijoje labai svarbu šeima, su kuria italai stengiasi praleisti kuo daugiau laiko.
Lietuviai baigia užmiršti savas tradicijas
Lietuvės ir italo šeima Šiauliuose leidžia kone kiekvienas atostogas. Čia likę šiaulietės tėvai, draugai.
Dž. Olivieris mėgsta Lietuvą ir Šiaulius. Jam ypatingai patinka lietuviška ne per karšta vasara. Italas Lietuvos žiemomis tikisi pamatyti sniego, kurio Italijoje gali rasti tik kalnuose.
Architektu dirbantis Dž. Olivieris Lietuvoje pasigenda vietinių tradicijų, kurios labai svarbios turistams.
„Norėtųsi, kad būtų daugiau tradicinių kavinių, o vietoje užsienietiškų pavadinimų atsirastų lietuviški, — pasakojo Dž. Olivieris. — Kai Šiauliai atrestauruos kitą bulvaro pusę, bus tikrai gražus miestas“.
MANIJA: Italo Džiuzepės Olivierio (Giuseppe Olivieri) ir lietuvės Vitalijos Linkienės šeima užsikrėtusi tamburelos manija.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ITALIJA: Džiuzepė Olivieris ir Vitalija Linkienė gyvena 1700 gyventojų turinčiame Tigliole mieste. Pasak V. Linkienės, jo žmonės — tarsi viena, šventes kartu sutinkanti, šeima.
KALBA: „Čiut, čiut suprantu“, — į klausimą, ar supranta lietuviškai, atsako Džiuzepė Olivieris.
LIETUVA: „Gal nusifotografuojam prie Lietuvos trispalvės?“, — vyrui Džiuzepei Olivieriui pasiūlė žmona Vitalija.