Naujausios
Krepšininkas tobulėja „Šiauliuose“
23 metų „Šiaulių“ krepšinio komandos žaidėjas Marius Prekevičius pateko tarp dešimties geriausiųjų Šiaulių sportininkų. Pats krepšininkas tikina, kad toks įvertinimas skatina dar labiau pasitempti ir tobulėti.
Vaida MILIŪTĖ
vaida@skrastas.lt
Tobulėjimui ribų nėra
— Kokios stipriosios tavo žaidimo pusės, ką reiktų tobulinti?
— Tobulėjimui ribų nėra (juokiasi). Jei rimtai, tobulinti reikia viską. Kiekvienais metais stengiuosi išmokti vis naujų dalykų, taisyti klaidas. Įžaidėjo duona nėra labai lengva, bet aš stengiuosi iš visų jėgų.
— Esi emocionalus krepšininkas?
— Mano nuotaika ir emocijos priklauso nuo situacijos aikštelėje. Aš — maksimalistas. Pergalė — dienos tikslas. Rungtynėse viską noriu atlikti geriausiai.
— Kaip reaguoji į pralaimėjimus?
— Kiekvienas pralaimėjimas yra skaudus, ypač lemiamose rungtynėse. Blogos nuotaikos namo stengiuosi neparsinešti. Gerai, jei po nesėkmės greitai būna kitos rungtynės. Tada liūdėti ir pergyventi nėra kada. Tačiau jei kitų rungtynių nėra — savijauta kurį laiką būna prasta.
Smagu grįžti į Šiaulius
— „Šiauliuose“ žaidei praėjusį sezoną. Šį sezoną prie komandos prisijungei tik spalio pradžioje. Kodėl nusprendei grįžti į Šiaulius?
— Po praėjusio sezono mane kvietė ne vienas užsienio klubas, tačiau aš norėjau žaisti Lietuvoje. Tam yra ir asmeninių priežasčių. Pernai „Šiauliuose“ jaučiausi gerai. Čia — mano antrieji namai.
Dabar nei kiek nesigailiu, kad dar metams grįžau į šią komandą. Čia krepšininkams sudarytos geros sąlygos. Pasirinkimui įtakos turėjo ir tai, kad „Šiauliai“ žaidžia ULEB taurės turnyre.
— Šiauliuose rungtyniauji antrus metus. Kaip jautiesi komandoje?
— „Šiauliai“ labai draugiškas klubas. Galiu drąsiai tvirtinti, kad “Šiauliai“ — viena šeima. Su visais sutariu labai gerai. Kai kuriuos žaidėjus pažįstu ne vieneris metus. Su Sauliumi Kuzminsku susipažinome daugiau nei prieš 10 metų, su Donatu Zavacku kartu rungtyniavome Lenkijoje.
Su komandos draugais laisvalaikiu žaidžiame futbolą, kartais važiuojame žvejoti. Tačiau aš — pasyvus žvejys. Šiaip mėgstu žaisti boulingą, žiūrėti kino filmus. Domiuosi ir automobiliais, jų naujovėmis. Pats vairuoju „Mersedez“ markės automobilį.
— Šiemet „Šiauliai“ žaidžia naujoje arenoje. Ar jauti nostalgiją senajai “Šiaulių“ sporto rūmų salei?
— Senoji salė buvo maža, tačiau jauki. Joje žaidžiau tik vieną sezoną, tad didelės nostalgijos nebus. Žinoma, joje iškovojome gražių pergalių. Kelias įspūdingas pergales iškovojome ir čia. Neseniai nugalėjome Kauno „Žalgirio“ krepšininkus.
Šiaulių arenoje pirmą kartą žaidžiau liepos pabaigoje, per oficialų jos atidarymą. Tada su Lietuvos studentų rinktine rezultatu 66:75 nusileidome Švedijos vyrų nacionalinei rinktinei.
Karjerą pradėjo Vilniuje
— Ar vaikystėje svajojai apie krepšininko karjerą?
— Gimiau ir augau Gargžduose. Apie krepšinį negalvojau, nes lankiau muzikos mokyklą, šokių repeticijas. Viskas pasikeitė kai, būdamas dešimties metų, patekau į mokyklos krepšinio rinktinę. Pradėjau treniruotis Klaipėdos sporto mokykloje. Vėliau patekau į Gargždų vyrų komandą, kuri rungtyniavo Lietuvos krepšinio A lygoje. Sulaukęs trylikos išvažiavau treniruotis į Vilnių, į Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją.
— Kaip į tavo sprendimą, tobulėti Vilniuje, reagavo tėvai?
— Mama iš pradžių prieštaravo, tačiau aš buvau užsispyręs. Aš išvažiavau tobulėti. Vilniuje baigiau vidurinę mokyklą. Mokydamasis paskutinėje klasėje pradėjau žaisti Vilniaus „Sakalų“ ekipoje. Pradžia, kaip ir kiekvienam jaunam krepšininkui, buvo labai sunki. Aikštelėje praleisdavau nedaug laiko, tačiau trenerio Lino Šalkaus pamokos ir patarimai buvo neįkainojami.
— Kaip atsidūrei Jungtinėse Amerikos Valstijose?
— Baigęs vidurinę mokyklą mokslus svajojau tęsti užsienyje. Norėjau išbandyti kitokį gyvenimą, išmokti anglų kalbą, tobulinti krepšinio įgūdžius. Ameriką pasirinkau neatsitiktinai. Čia mokėsi ir krepšinį žaidė keli pažįstami.
Svajonių šalis nenuvylė. Už Atlanto praleidau trejus metus. Šie metai buvo labai reikšmingi mano gyvenime. JAV dar kartą baigiau dvyliktą klasė, pradėjau studijuoti Pietų Floridos universitete, su universiteto komanda rungtyniavome JAV NCAA lygoje. Po dviejų metų supratau, kad noriu tapti profesionaliu krepšininku.
Įspūdingi laimėjimai
— Gyvendamas Amerikoje atstovavai trijų amžiaus grupių Lietuvos rinktinėms, su kuriomis iškovojai įspūdingų pergalių. Kuri pergalė įsimintiniausia?
— Didžiausias laimėjimas yra 2005 metais Argentinoje vykusiame pasaulio jaunimo čempionate iškovotas aukso medalis. Čempiono titulo troško visi krepšininkai, nes tai buvo paskutiniai metai, kada mes atstovavom jaunimo rinktinei. Argentinoje siekėme revanšo už pralaimėjimą 2003 metų pasaulio jaunių čempionato finale. Tada į Lietuvą grįžome iškovoję sidabro medalius.
2004 metais su Lietuvos jaunimo rinktine Europos čempionate laimėjome bronzos medalius. 2007 metų rugpjūčio mėnesį Bankoke (Tailande) vykusioje studentų universiadoje su Lietuvos studentų rinktine iškovojome aukso medalius.
— Po įspūdingos pergalės Argentinoje Gargždų gyventojai įteikė gražią dovaną — tavo vardu pavadino krepšinio aikštelę. Kaip sutikai šią žinią?
— Žinoma smagu, kad gimtojo Gargždų miestelio gyventojai taip sutiko mano pergalę, tačiau krepšinio aikštelę mano vardu pavadino per anksti. Manau, kad vardines aikšteles reikia atidaryti sportininkui baigus karjerą.
Lenkija nenuvylė
— Po trejų metų JAV grįžai į Europą. Karjerą tęsei Lenkijoje. Negąsdino blogi atsiliepimai apie šios šalies klubus, kurie dažnai nevykdo finansinių įsipareigojimų?
— Iš JAV persikėliau į Lenkiją. Žaidžiau Vloclaveko „Anwil“ ekipoje. Tai išties profesionalus klubas, kuris krepšininkams sudaro pačias geriausias sąlygas. Lenkijoje dirbau su labai geru ir reikliu treneriu iš Slovėnijos. Treneris manim pasitikėjo. Aikštelėje praleisdavau nemažai laiko. 2006 metais tapome Lenkijos vicečempionais.
Nežinau ar būčiau priėmęs turnyro lentelės viduryje ar pabaigoje esančių Lenkijos ekipų pasiūlymą. Apie jas esu girdėjęs blogų atsiliepimų.
— Norėtum grįžti į Ameriką?
— Esu europinio stiliaus krepšininkas, tad grįžti į JAV nenorėčiau. Dabar žaidžiu Lietuvoje. Kaip ir kur vėliau pasuks mano kelias nežinau. Europoje yra daug gerų komandų, daug gerų trenerių bei žaidėjų. Ateityje noriu žaisti komandoje, kuri rungtyniauja Eurolygoje.
— Ko palinkėtum sau ir komandai?
— Sau norėčiau palinkėti sveikatos, ištvermės, išvengti traumų bei gero sezono. Komandai — gero sezono ir įsimintinų pergalių.
SVAJONĖ: Marius Prekevičius tikisi, kad kada nors išsipildys didžiausia jo svajonė — atstovauti Lietuvos vyrų nacionalinei rinktinei.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
Citata: Aš — maksimalistas. Pergalė — dienos tikslas. Rungtynėse viską noriu atlikti geriausiai.