Kovos menas – nuo mažų dienų

Ko­vos me­nas – nuo ma­žų die­nų

Iš Pie­tų Ko­rė­jos ki­lo ko­vos me­nas, pa­rem­tas ap­skri­ti­mo prin­ci­pu – Won Hwa Do. Šiau­liai ga­li pa­grįs­tai džiaug­tis ir di­džiuo­tis, kad čia gi­mė ir da­bar gy­ve­na aukš­čiau­sią šio ko­vos me­no ran­gą Lie­tu­vo­je tu­rin­tis meist­ras Ais­tis Vai­ce­kaus­kas.

Stu­di­ja­vęs ke­lias pro­fe­si­jas – ar­chi­tek­tū­rą, so­cia­li­nę pe­da­go­gi­ką, teo­lo­gi­ją – jis ap­si­spren­dė sa­vo gy­ve­ni­mą pir­miau­sia skir­ti ko­vos me­nams. Šian­dien jis sa­vo ži­nias per­duo­da pa­tiems ma­žiau­siems – mies­to dar­že­li­nu­kams. „Dau­ge­lis ma­no su­tik­tų ko­vos me­nų meist­rų tre­ni­ra­vo­si jau nuo ket­ve­rių me­tų, – sa­ko Ais­tis, – to­dėl man at­ro­do svar­bu pra­dė­ti kuo anks­čiau“.

Dar­že­liuo­se į bū­re­lį atei­da­vo ir drą­ses­ni, jud­res­ni tri­me­čiai, bet nuo ket­ve­rių me­tų jau ga­li tre­ni­ruo­tis kiek­vie­nas, pa­žy­mi meist­ras. Jo nuo­mo­ne, dar­že­liuo­se trūks­ta spor­to bū­re­lių: vai­kai mo­ko­si ang­lų kal­bos, dai­nuo­ja, šo­ka, bet ne spor­to, ge­riau­siu at­ve­ju, tik krep­ši­nio. O psi­cho­lo­gų nuo­mo­ne, ko­vos me­nai ypač pa­de­da hi­pe­rak­ty­viems, sun­kiau su­si­kau­pian­tiems vai­kams.

Won Hwa Do bū­re­liai vyks­ta moks­lo me­tų me­tu: iš pra­džių Ais­tis dir­bo de­šim­ty­je dar­že­lių, da­bar, dėl užim­tu­mo, šį skai­čių su­ma­ži­no iki pen­kių. Bet jau įsi­ren­gi­nė­ja spor­to sa­lę, kad ga­lė­tų pa­siū­ly­ti tre­ni­ruo­tes ir vy­res­niems vai­kams.

„Tre­ni­ruo­tės vyks­ta žai­di­mo for­ma – mo­kau pa­čių pa­grin­dų, ku­rie pa­de­da įvai­riuo­se ko­vos me­nuo­se, gy­ve­ni­me. Pa­vyz­džiui, kaip tei­sin­gai griū­ti ir ne­su­si­žeis­ti, – pa­sa­ko­ja meist­ras. – Vai­kai „iš­si­krau­na“, bet iš­moks­ta tvar­kos. Iš­moks­ta sa­ve kont­ro­liuo­ti. Vi­sa­da pa­ta­riu tė­vams: ne­ves­ti vai­kų per prie­var­tą, jei jie to ne­no­ri – su jais net neį­do­mu dirb­ti, nes ne­pa­siek­si re­zul­ta­tų.“

Won Hwa Do ko­vos me­nas tal­pi­na sa­vy­je ir ko­rė­jie­tiš­ko šo­kio ele­men­tus, to­dėl žvel­giant iš ša­lies jis ga­li at­ro­dy­ti kaip šo­kis. Dėl gra­cin­gų ju­de­sių ir ma­žes­nės trau­mų ti­ki­my­bės jis ypač pa­trauk­lus mer­gi­noms.

Šiau­liuo­se yra se­na ka­ra­tė mo­kyk­la, po­pu­lia­rė­ja ai­ki­do. Ais­tis Vai­ce­kaus­kas sa­ko, kad Won Hwa Do sa­vo ap­skri­ti­mo prin­ci­pu tar­si ap­jun­gia šias skir­tin­gas ko­vos me­no ša­kas. „Vie­ni „stu­mia“, smū­giuo­ja ran­ko­mis ir ko­jo­mis, ki­ti „trau­kia“ – pri­si­trau­ki ir me­ti. Won Hwa Do ­šias tech­ni­kas tar­si su­vie­ni­ja“, – paaiš­ki­na meist­ras,

Won Hwa Do ga­li bū­ti „vi­so gy­ve­ni­mo“ ko­vos me­nu iki gi­lios se­nat­vės. Ga­li­ma keis­ti ju­de­sius ar­ba tai, kaip jie at­lie­ka­mi.

Dau­ge­lis žmo­nių iš Ais­čio lū­pų Won Hwa Do pa­va­di­ni­mą iš­girs­ta pir­mą kar­tą. Won – ap­skri­ti­mas, ru­tu­lys, ra­tas. Hwa – tai­ka, har­mo­ni­ja, Do – ke­lias. Lie­tu­viai šį pa­va­di­ni­mą ver­čia kaip „ap­skri­tas har­mo­ni­jos ke­lias“.

„Won Hwa Do dau­giau yra nu­kreip­tas į svei­ka­tin­gu­mą ir cha­rak­te­rio ug­dy­mą, ta­čiau tin­ka­mas ir ko­vi­niam pri­tai­ky­mui“, – pa­sa­ko­ja ke­le­rius me­tus Pie­tų Ko­rė­jo­je šio ko­vos me­no mo­kę­sis meist­ras. Juo­kau­ja, kad jo šei­ma yra „Won Hwa Do šei­ma“, nes su žmo­na me­daus mė­ne­sį pra­lei­do tre­ni­ruo­da­mie­si Ko­rė­jo­je, ji tu­ri šio ko­vos me­no rau­do­ną dir­žą, Won Hwa Do p­rak­ti­kuo­ja ir jų vai­kai.

Lie­pos pra­džio­je Lie­tu­vo­je vy­ko de­šim­ta­sis, ju­bi­lie­ji­nis, Won Hwa Do Eu­ro­pos fes­ti­va­lis. Tai ir gar­bė, ir at­sa­ko­my­bė. Į Vil­nių su­si­rin­ko tik aukš­čiau­sią – inst­ruk­to­riaus ar­ba meist­ro – ran­gą tu­rin­tys ko­vo­to­jai iš Pie­tų Ko­rė­jos, Ja­po­ni­jos, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, Vo­kie­ti­jos, Aust­ri­jos, Slo­vė­ni­jos. Slo­va­ki­jos, Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos.

„Skir­tu­mas nuo ko­vi­nio spor­to yra tas, kad Won Hwa Do nė­ra var­žy­bų, čem­pio­na­tų, me­da­lių ir pa­na­šiai. Ko­vo­ja­ma su sa­vi­mi ir taip to­bu­lė­ja­ma. Iš­lai­kius eg­za­mi­ną, ski­ria­mi tam tik­ri mo­ki­nio, inst­ruk­to­riaus ir meist­ro ly­giai. Tai­gi, mes ren­gia­me fes­ti­va­lius – di­de­lę ko­vos me­no šven­tę“, – paaiš­ki­na Ais­tis.

Di­de­lis įver­ti­ni­mas, kad į čem­pio­na­tą Lie­tu­vo­je at­vy­ko did­meist­ris Cho Ik Hun (Pie­tų Ko­rė­ja) – ko­vos me­no Won Hwa Do pa­sau­li­nis ly­de­ris. Tai tik ant­ro­ji jo ke­lio­nė į Eu­ro­pą. Tre­ni­ruo­čių me­tu sem­tis iš jo ži­nių – neį­kai­no­ja­ma pa­tir­tis.

Jus­ti­na And­riuš­ke­vi­čiū­tė

As­me­ni­nės nuo­tr.

Ais­tis Vai­ce­kaus­kas sa­ko, kad vi­sa jo šei­ma pra­kti­kuo­ja Won Hwa Do.

Lie­pos pra­džio­je Lie­tu­vo­je vy­ko de­šim­ta­sis, ju­bi­lie­ji­nis, Won Hwa Do Eu­ro­pos Fes­ti­va­lis.

Did­meist­ris Cho Ik Hun (Pie­tų Ko­rė­ja) – ko­vos me­no mo­kė Vil­niu­je.