Naujausios
Įtraukti į sporto sūkurį
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos nuovados viršininkas Eugenijus Takuševičius ir Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinio priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis po darbų nedrybso ant sofos. Eugenijus skuba į krepšinio aikštelę, o Gintaras gaudo palankų vėją.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Išvyksta į čempionatą
Savaitgalį E. Takuševičius išvyko į Trakuose vykstančias Lietuvos policijos krepšinio rinktinės treniruotes. Lapkričio 21— 28 dienomis šiaulietis žais Hertogenbose (Olandija) vyksiančiame 6-ajame Europos policijos krepšinio čempionate. 198 centimetrų E. Takuševičius į šią rinktinę pakviestas pirmą kartą.
Nuovados viršininko mašinoje visada parengta sportinė apranga. Žmona, sako, pyksta, nes šeimai lieka tik sekmadienis. „Vis sakau — šiemet paskutiniai metai. Bet taip jau prabėgo treji ar ketveri“.
Šį sezoną šiaulietis atstovauja Nacionalinėje krepšinio lygoje rungtyniaujančiai Pakruojo „Merestai“. Šioje ekipoje jis žaidžia devintus metus, du kartus yra tapęs vicečempionu ir kartą — trečiosios vietos laimėtoju.
Nuovados viršininko kabinete iškovotos taurės ir medaliai. 2006— 2007 metais E. Takuševičius, žaidęs Šiaulių krepšinio lygos „Dexteros“ komandoje, buvo pripažintas geriausiu legionieriumi. Tą sezoną krepšininkas buvo pasiekęs asmeninį rekordą, pelnęs net 41 tašką.
Dabar Eugenijus yra įtrauktas į „Dexteros“ veteranų sudėtį, bet grafiką suderinti sudėtinga: treniruotės su “Meresta“ dubliuojasi su ŠKL rungtynėmis.
Pirmasis treneris — Antanas Sireika
Žaisti krepšinį Eugenijus pradėjo mokydamas tuometinėje Pabalių aštuonmetėje mokykloje: lankyti treniruotes pasiūlė bendraklasis. Jau tada keturiolikmetis išsiskyrė klasėje ūgiu.
Pirmasis Eugenijaus treneris — Antanas Sireika, visą laiką buvęs dideliu autoritetu be tėvo augusiam žaidėjui. Kartu treniravosi ir Mindaugas Žukauskas.
E. Takuševičius sako per vėlai atėjęs į krepšinį, treniruotėse visko teko siekti kantriu darbu.
„Neturiu tokio taiklaus metimo, kaip kiti, kovodavau dėl kamuolių — buvau juodadarbis. Daugiausia taškų pelnydavo M. Žukauskas, bet jis niekada nesijausdavo žvaigžde“, — pirmuosius žingsnius krepšinyje prisimena nuovados viršininkas. Turėjo ir svajonę — gyventi iš krepšinio.
Su A. Sireikos vadovaujama komanda E. Takuševičius yra iškovojęs 2-ąją vietą Lietuvos jaunimo iki 21-ų metų čempionate. Krepšininkui pavyko žaidimą derinti su studijomis. Studijuodamas Šiauliuose, politechnikume, tapo Lietuvos aukštesniųjų technikos mokyklų čempionu.
Studijų metais Šiaulių universitete (ŠU) tris kartus tapo SELL studentų žaidynių čempionu. O bakalauro ir magistro studijas M. Romerio universitete teko suderinti su žaidimu „Merestoje“: išvykus į sesiją, porą mėnesių iš Vilniaus kursuodavo į Pakruojį.
Įstrigusios rungtynės
Būdamas 17— 18 metų, vieną sezoną Eugenijus žaidė Šiaulių „Kelininko“ komandoje. Vienerias rungtynes gerai prisimena: “Kelininkas“ su Vilniaus “Sakalais“ kovojo dėl patekimo į LKL. Paskutinis, lemiamas metimas po tolimo perdavimo priklausė būtent E. Takuševičiui. Tereikėjo įvykdyti trenerio užduotį: pataikyti iš po krepšio.
„Stovėjau vienas. Drebančiomis rankomis mečiau. Pramečiau... Visi stvėrėsi už galvų... Po dramatiškų rungtynių A. Sireika paglostė galvą: “Nenusimink“. O aš kokią savaitę kaip žemę pardavęs vaikščiojau, keikiau save, mąsčiau, kad nuvyliau ir komandą, ir trenerį“, — prisimena E. Takuševičius.
1994 metais, po sezono „Kelinininke“, Adomas Klimavičius Eugenijui pasiūlė žaisti Radviliškio “Vėzgėje“, kuri rungėsi A lygoje. Po kelių mėnesių krepšininkas grįžo į Šiaulius, į “Šiauliai-2“ komandą, kuri žaidė Lietuvos krepšinio B lygoje.
Šiauliuose kūrėsi komanda „Policija“, o tuometis savivaldybių komisaras Alfredas Vilbikas į naują ekipą pakvietę ir Eugenijų. “Policijoje“ lengvasis kraštas rungtyniavo penkerius metus, A lygoje pelnė antrąją vietą.
Rungtyniaudamas šioje komandoje, E. Takuševičiaus pradėjo ir karjerą policijoje: nuo darbo blaivykloje, iki, studijas pabaigus M. Romerio universitete, nuovados viršininko pareigų.
Buriavo Kroatijoje
Šį rudenį Šiaulių miesto čempionate švertbotinių jachtų klasės komanda, kurią sudarė Gintaras Zonis, Tadas Pužas ir Aurelijus Pužas, iškovojo pirmąją vietą.
Gintaras sako, kad dalyvauti varžybose nėra jo tikslas. Bet buriavimo sezonas jau ėjo į pabaigą, knietėjo dar kartą susigrumti ant vandens.
„Aš nesu sportininkas. Tai — mano pomėgis, malonumas. Man geriausias rezultatas varžybose — dalyvauti, gera nuotaika, galimybė pasigalynėti su stichija ir su savimi“, — sako G. Zonis.
Spalį šiaulietis su bendraminčiais plaukiojo tarp salynų prie Splito, Zadaro (Kroatija). Kroatijoje sąlygos buriuoti buvo puikios: oro temperatūra siekė 18— 19 laipsnių, jūros 21— 22 laispnius.
Buriuoti užsienyje pasiūlė ne pirmus metus svečioje šalyje plaukiantys panevėžiečiai. „Komandos nelabai įsileidžia pašalinių, nes 10 dienų tenka būti kartu: dirbti, valgyti, miegoti kaip komandai“, — džiaugiasi į buriuotojų būrį pakliuvęs entuziastas.
Vėjas išpučia rūpesčius
G. Zonis pirmą kartą buriuoti pabandė prieš aštuonerius metus Zarasų krašte. Buriavimu užkrėtė kartu vasaroję atostogautojai, pasiūlę pabandyti plaukti mažu laiveliu — „Lazer“ klasės rusų gamybos “Luč“.
„Man daug ką parodė, paaiškino, bet nepasakė, kaip išplaukus sugrįžti. Teko pačiam kapstytis, daug ir ilgai maudytis. Bet svetimą inventorių išsaugojau“, — juokiasi šiaulietis. Pirmas kartas jo nenuvylė.
Vasara po vasaros, ir Gintaras perprato buriuotojų terminus bei žargoną, tad dabar susikalba be didesnio vargo.
Pernai Šiaulių jachtklube baigė buriuotojų kursus, įgijo antros eilės vairininko teises. Jos suteikia galimybę burinį laivą vairuoti vidaus vandenyse, Kuršių mariose, atitinkamu kilometražu jūroje.
„Rimta, kai jau būni kapitonu, — kuklinasi buriavimo mėgėjas. — Sau nekeliu tokios užduoties. Jei bus galimybė, žinoma, stengtis reikia. Bet Lietuvoje reikalavimai kasmet griežtėja ir lenkia užsienio šalių“.
G. Zonis sako esąs komandos žmogus. Bet patinka paburiuoti ir vienam: vėjas puikiai išpučia rūpesčius.
Laukia tinkamo oro
Gintaras teigia, kad buriuoti galima ir už „padorią“ sumą: jei noras yra, brangių daiktų nereikia. Laivą iš kaimyninės Lenkijos galima įsigyti ir už 3— 5 tūkstančius litų. Bet brangiausiai kainuoja laivą išlaikyti.
Svarbiausia žinoti, kaip buriuotojas nori plaukti: ekstremaliai, greitai ar gėrėtis aplinka. G. Zoniui patinka vidutinis vėjas, kai galima stebėti, kas vyksta aplinkui.
Šiauliuose buriuoti sąlygos yra geros: Rėkyvos ežere vėjas — pastovus ir vienodas. Daugėja ir buriuotojų.
Buriuotojai yra visiškai priklausomi nuo oro sąlygų. Penkios savaitės dienos prabėga darbe, o kiek šeštadienių, sekmadienių tėra, kad būtų gražus oras ir palankus vėjas? Būna, kad per atostogas buriuotojas pralaukia ir 10 dienų: saulė šviečia, o vėjo — nėra.
LAISVALAIKIS: Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinio priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Gintaro Zonio (centre) laisvalaikis prabėga buriuojant.
Jono TAMULIO nuotr.
POMĖGIS: Gintaras Zonis sako, kad varžybose jam svarbiausia ne iškovota vieta, o galimybė dalyvauti.
Andriaus REPŠIO nuotr.
AUTORITETAS: Treneris Antanas Sireika, susitikęs Eugenijų Takuševičių (dešinėje), visada pasiteirauja, kaip sekasi. Nuovados viršininkui treneris nuo vaikystės — autoritetas. Pol
ČEMPIONATAS: 198 centimetrų Eugenijus Takuševičius lapkričio 21— — 28 dienomis žais Hertogenbose (Olandija) vyksiančiame 6-ajame Europos policijos krepšinio čempionate.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ŽAIDĖJAS: Aikštelėje Eugenijus Takuševičius yra ramus žaidėjas. „Kol nesupykdo“, — juokauja krepšininkas (17 numeris) .
Stanislavos VIČAITĖS nuotr.
išnaša:
išnaša2: „Man daug ką parodė, paaiškino, bet nepasakė, kaip išplaukus sugrįžti. Teko pačiam kapstytis, daug ir ilgai maudytis. Bet svetimą inventorių išsaugojau“, — apie pirmą kartą pasakoja Ginatras Zonis.