Naujausios
Irkluotojai iškovoja kelialapius į niekur
Vakar Kanadoje baigėsi pasaulio jaunių ir jaunimo iki 23 metų irklavimo čempionatas, kuriame turėjo dalyvauti trys Šiaulių kanojininkai, tačiau nedalyvavo. Neturėjo pinigų kelionei.
Justina DIKŠAITĖ
justina@skrastas.lt
70 metų ir nieko
Per Šiauliuose vykusias Lietuvos irklavimo taurės varžybas trys sporto mokyklos „Atžalynas“ kanojininkai: Dominykas Murza, Donatas Valteris ir Rūta Dagytė – iškovojo teisę varžytis pasaulio irklavimo čempionate Kanadoje.
„Atžalynas“ nepajėgė sumokėti už kanojininkų kelionę į Kanadą, kuri vienam vaikui su akreditacija ir maitinimu kainavo 7500 litų“, – sakė „Atžalyno“ direktorius Stanislovas Monkus.
Direktoriaus teigimu, Šiaulių sportininkus turėjo paremti Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija, tačiau lėšų nepakako ir jai. O privatūs rėmėjai atsirenka patys ir remia mėgstamą sportą.
„Jei turėtumėme pasaulio prizininkų, gal susimąstytų“, – svarstė S. Monkus, pabrėždamas, kad kitąmet Šiauliuose baidarių ir kanojų irklavimo sportas švęs 70 metų, bet pajėgiausi sportininkai negali varžytis pasaulio čempionatuose, nes nėra pinigų.
Traukė burtus
Į Portugalijoje vykusį Europos čempionatą, kainavusį 6000 litų, „Atžalynas“ pajėgė išleisti tik pusę sportininkų. „Kartu su sportininkais sprendėme, kuriuos du iš keturių lygiaverčių kanojininkų leisti į Portugaliją“, – pasakojo „Atžalyno“ kanojininkų treneris Artūras Navickas. Kanojininkams tai buvo skaudu.
Į Portugaliją išleido pavienėmis kanojomis plaukiančius O. Murzą ir R. Dagytę.
A. Navicko teigimu, Lietuvos irklavimo čempionams ir prizininkams O. Murzai, jo pusbroliui D. Murzai, D. Valteriui, vienai iš penkių pajėgiausių Europos kanojininkių – R. Dagytei bei kitiems gabiems irkluotojams surišamos rankos. Irkluotojai apie pasaulio čempionatus nebesvajoja, nes trūksta lėšų ir nuvažiuoti iki Klaipėdos ar Trakų.
„Jaučiamės blogai. Jeigu rengiame čempionatą, tai visi po truputį susimetam renginiui, – taip neturėtų būti“, – mano A. Navickas.
Trenerio teigimu, Europos čempionate Portugalijoje iš skirtingų šalių atvykę treneriai kalbėjo apie irklavimo sporto finansavimą ir palygino, kad metinis Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos biudžetas prilygsta tai sumai, kurią tokia pati rusų federacija sportininkams skiria dviejų savaičių stovyklai.
Čempionai treniruojasi kanaluose
„Apie stovyklą mes net nemąstome. Treniruojamės melioracijos griovyje Rėkyvoje, važiuojame į artimiausius ežerus“, – sakė A. Navickas.
Kanojininkų treneris sakė, kad nėra iš ko rinktis: pats pirko valtį, kad būtų su kuo gelbėti į nelaimę patekusius sportininkus.
„Gelbėjimosi liemenes skaičiuojame ant pirštų, o į pradedančiųjų grupes ateina po 24 vaikus ir daugiau“, – sakė A. Navickas.
Treneris A. Navickas dar dirba Šiaulių „Sandoros“ pagrindinėje mokykloje kūno kultūros mokytoju. Trenerio atlyginimą jis išleidžia savo auklėtiniams. „Neturiu darbinio trenerio telefono, sportininkus vežu savu automobiliu, ką uždirbu, paaukoju varžyboms, kad tik irkluotojai galėtų siekti aukštumų“, – sakė A. Navickas.
Autorės nuotr.
ENTUZIAZMAS: Kanojininkų treneris Artūras Navickas sako, kad irklavimo sportą Šiauliuose palaiko tik trenerių entuziazmas.
Jono TAMULIO nuotr.
NUOŠALĖ: Sporto mokyklos „Atžalynas“ direktorius Stanislovas Monkus įsitikinęs, kad irklavimo sportui Šiauliuose skiriama mažiausiai dėmesio.