Naujausios
Ir šaškėms reikia ištvermės
Šaškininkai Domantas Norkus ir Milda Jocaitė pateko į 2014 metų geriausiųjų Šiaulių miesto jaunųjų sportininkų penketuką. Jiems įteiktos padėkos ir piniginės premijos. Dėl įtempto varžybų grafiko šaškininkai negalėjo dalyvauti nė vienoje sportininkų pagerbimo šventėje. Kol neprasidėjo naujojo sezono varžybų maratonas, Domantas, Milda ir jų trenerė Sandra Laurutienė mielai sutiko pabendrauti.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Šaškės – rimtas sportas
Šaškių ir šachmatų trenerė Sandra Laurutienė prisipažįsta, kad šaškininkų žurnalistai dėmesiu nelepina. Dažniausiai apsiribojama trumpomis žinutėmis apie laimėjimus. Labiausiai skaudina aplinkinių požiūris, kad šaškės ir šachmatai – ne sportas.
„Kad tai yra sportas, supranta tik tas, kas žaidžia. Susiformavęs ir toks požiūris, kad šachmatai yra stipru, o šaškės – ne. Iš tikrųjų tai – lygiavertės sporto šakos. Kodėl nei šaškės, nei šachmatai nėra olimpinės sporto šakos? Todėl, kad žiūrovui mes nesame įdomūs. Mes įdomūs tik profesionalams. Nors energijos išeikvojame, ko gero, ne mažiau nei olimpinių sporto šakų sportininkai“, – sako S. Laurutienė.
Kartais sužaisti partiją užtrunka ir penkias valandas. Domantas sako, kad tai labai išvargina, po varžybų jaučia fizinio krūvio poreikį. Čempionatuose dažniausiai su kitais šaškininkais eina pažaisti futbolą. Šiauliuose lanko orientavimosi sporto treniruotes.
Milda sako pailsinti kitaip, nejaučia fizinio krūvio bado.
Žaidžia jau seniai
Domantas ir Milda – vienuoliktokai. Domantas mokosi Juliaus Janonio gimnazijoje, Milda – Šiaulių universiteto gimnazijoje. Šaškėmis rimtai žaisti pradėjo būdami 9–10 metų.
Domantą šaškėmis sudomino vyresnysis brolis, kuris jau lankė šaškių būrelį pas trenerę S. Laurutienę. Milda pradėjo žaisti, kai dar lankė Dirvonėnų (Šiaulių r.) mokyklą. „Pradėjau žaisti už mokyklą, dalyvauti varžybose ir užsivedžiau“, – sako šaškininkė.
Trenerė pasakoja, kad kasmet prieš Kalėdas rengia šeimų šaškių turnyrą. Stengiasi, kad į šiltą ir smagų pasibuvimą ateitų ne tik jos auklėtinių šeimos, bet ir kiti šiauliečiai. Susirenka per 20 šeimų. Nugalėtojais dažniausiai tampa Domanto Norkaus šeima.
Kokių savybių reikia, norint tapti geru šaškininku? „Manau, kad reikia talento ir darbštumo. Kaip ir visur“, – sako trenerė.
Domantas priduria, kad reikia loginio mąstymo, erdvinio suvokimo ir net kūrybiškumo. „Negali visada vienodai žaisti. Reikia ne tik gerai, bet ir gudriai žaisti, kad apgautum varžovą“, – šypsosi Domantas.
Šaškininkai, kaip ir šachmatininkai, į priekį numato maždaug keturiolika ėjimų.
Paprastai Milda ir Domantas treniruojasi tris kartus per savaitę maždaug po dvi valandas. Prieš varžybas vyksta intensyvios treniruotės. Ne tik su trenere, bet ir namuose. Tada šaškininkai sprendžia uždavinius, skaito teoriją, skaičiuoja. Varžovų, su kuriais būtų galima pasitreniruoti, Šiauliuose netrūksta. „Šalia vienas sėdi“, – Milda šypsodamasi pažvelgia į Domantą.
Kaip baigiasi jų partijos? „Taikiai, – juokiasi Domantas. – Kam čia pyktis.“
Pralaimėtos kovos moko
Šaškininkai pasakoja, kad vien žaisti ir spręsti uždavinius neužtenka. Reikia ir teorinių žinių, nuolat sekti naujienas.
Ar yra tekę atrasti savo ėjimą, kurio dar niekas anksčiau nepanaudojo?
„Daug partijų yra sužaista, ir net nežinai, ar atradai kažką naujo, ar – ne. Kai atrodo, kad atradai, kažkas pasako, kad taip jau buvo sužaista“, – sako Domantas.
„Kartais kažkokį ėjimą nešiojiesi ilgai, net keletą metų, kol pavyksta realizuoti. Tada apima toks geras jausmas. „Pričiupau!“ – galvoji pats sau“, – šypsosi trenerė, pati dalyvaujanti suaugusiųjų čempionatuose.
Visgi geriausios pamokos – pralaimėtos partijos. Susitikti su stipriu varžovu Domantui ir Mildai yra vienas malonumas. Net jei susitikimas baigiasi pralaimėjimu.
Milda pernai pirmą kartą dalyvavo Europos moterų šaškių čempionate, kuris vyko Sankt Peterburge. „Tai aukštesnis lygis. Varžovės stiprios. Bet kaip pirmą kartą, neblogai sekėsi. Greitųjų šaškių turnyre užėmiau šeštą vietą“, – sako Milda.
Savo jėgas suaugusiųjų „Žaibo“ ir greitųjų šaškių varžybose išbandė ir Domantas. Jis labai norėjo patekti į šias varžybas ir išbandyti savo jėgas.
„Kol kas suaugusiųjų varžybose jiems tenka mažiau atsakomybės. Jaunimo varžybose supranti, kad reikia iškovoti aukštą vietą, o ten žaidi su malonumu, kuri, mąstai, kaip aplošti varžovą. Visai kitoks jausmas“, – paaiškina trenerė.
Remia federacija ir sporto mokykla
Šaškininkai Domantas ir Milda už gerus pasiekimus premijomis skatinami ne pirmą kartą. Lietuvos šaškių federacija šiuos šiauliečius vadina auksiniais vaikais.
Federacija ir sporto mokykla „Dubysa“ remia šaškininkų dalyvavimą čempionatuose, varžybose. Sportininkams savo pinigų vykstant į varžybas beveik nereikia įdėti.
„Federacija labai protingai skirsto pinigus. Jei esi čempionas, dalyvavimas Europos čempionatuose yra apmokamas. Pasaulio – iš dalies. Priklauso, kur vyksta. Jeigu labai toli, federacija tik dalį kelionės išlaidų dengia“, – pasakoja S. Laurutienė.
Jaunimo čempionatai dažniausiai vyksta Europoje. Trenerei yra tekę žaisti Kinijoje, Jakutijoje, Abchazijoje, Brazilijoje.
Sausio antroje pusėje prasidės Lietuvos čempionatai. Šaškininkai į juos žiūri atsakingai ir stengiasi visuose sudalyvauti ir iškovoti ne žemesnę kaip antrą vietą, nes nuo to priklauso finansavimas vykstant į Europos ir pasaulio čempionatus.
Šaškininkų netrūksta
Mokinių S. Laurutienei netrūksta. Į būrelius mokyklose, kur ji dirba, ir į sporto mokyklą „Dubysa“ ateina daug vaikų.
Kas juos traukia? Domantas sako, kad jį šaškės sudomino konkretumu. Trenerės manymu, vaikus šaškės ir šachmatai traukia, nes tai gyvybingi žaidimai. Mažiausi vaikai greičiau „pagauna“ šaškių žaidimą. Šachmatų pradžia yra sudėtingesnė. Reikia laiko išmokti ėjimus. Tačiau vėliau abu šie žaidimai yra vienodai įtraukiantys.
„Jeigu vaikas yra labai darbštus, nors ir vidutinių gabumų, jis eis toli“, – įsitikinusi trenerė.
Pasak jos, yra vaikų, kurie vienas prieš vieną nežaidžia, tik sprendžia uždavinius. Ir šachmatuose tokių yra daugiau, iš dešimties – keturi. Šaškėse nenori žaisti iš dešimties du. „Nenori pralaimėti, yra atsargūs, – paaiškina trenerė. – Toks vaikas arba persilaužia ir pradeda žaisti, arba meta būrelį.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ŠAŠKININKAI: Kaip baigiasi čempionų partijos? „Taikiai, – juokiasi Domantas. – Kam čia pyktis.“