Naujausios
Imtynininkas svajoja apie Olimpiadą
Liepos pabaigoje— rugpjūčio pradžioje Stambule (Turkijoje) vykusiame Pasaulio laisvųjų imtynių jaunimo čempionate 19-metis šiaulietis Simas Norkus svorio kategorijoje iki 96 kilogramų užėmė 8-ą vietą. Šiaulių laisvųjų imtynių istorijoje tai — pirmas toks aukštas pasiekimas.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Reali svajonė — 2012-ųjų Olimpiada
— Koks jausmas tapti pirmuoju istorijoje?
— Geras jausmas. Kadangi tokio rezultato tikėjausi ir viską dariau tam, kad patekčiau į pasaulio čempionato geriausiųjų dešimtuką, lūkesčius pateisinau.
— Kiek tai kainavo jėgų, laiko?
— Visus metus aktyviai ruošiausi šiemet vasarą vykusiam Europos jaunimo čempionatui (iškovojo 7 vietą) ir minėtam pasaulio čempionatui. Treniravausi kasdien mažiausiai po dvi valandas, išskyrus savaitgalius, rytais savarankiškai mankštinausi, bėgau krosą, taip pat dalyvavau įvairiuose pasiruošimo stovyklose.
— Ar teko laikytis specialių dietų?
— Dabar jau galiu valgyti viską, nors ir treniruodamasis itin savęs neribojau. Nebent prieš pačias varžybas pasižiūrėdavau, jei sverdavau porą kilogramų per daug, truputį numesdavau. Laisvųjų imtynių šaka dėkinga, nes nereikia nuolat kontroliuoti ar keisti savo mitybos įpročių.
— Dabar visi serga Olimpiados virusu, ar stebi Lietuvos sportininkų pasirodymus? Gal po ketverių metų tave išvysime tarp jų?
— Žinoma, stebiu. Ypač imtynes ir tas kovas, kuriose dalyvauja lietuviai. Kiekvieno sportininko svajonė — sudalyvauti Olimpiadoje. Tokią turiu ir aš, tikiu, kad man pavyks pasirodyti jau kitoje, Londone vyksiančioje Olimpiadoje.
Rimčiausia trauma — lūžusi ausis
— Kodėl pasirinkai laisvąsias imtynes?
— Šioje sporto šakoje esu nuo aštuonerių, tačiau nedrįsčiau teigti, kad tai buvo mano pasirinkimas. Į treniruočių salę atvedė tėtis, norėdamas, kad sustiprėčiau, būčiau sveikas ir turėčiau įdomų laisvalaikio užsiėmimą. Užsikabinau ir likau.
— Šeimoje esi vienintelis sportininkas?
— Šiuo metu — taip. Tėtis anksčiau sportavo — mėtė diską. Turiu vyresnę seserį, tačiau ji nesportuoja.
— Kokių savybių reikia imtynininkui — gal fizinių duomenų, specialaus psichologinio pasiruošimo?
— Svarbiausia yra noras bei užsispyrimas sportuoti ir siekti rezultatų, visa kita — reguliuojama. Jei esi aukštesnis, rungsiesi vienu kovos stiliumi, jei esi žemesnis — kitu, tereikia treniruotis. O psichologinis pasiruošimas — toks pat kaip ir bet kokioje kitoje kitoje sporto šakoje, jis — būtinas.
— Sportininkams turbūt nemaloniausias klausimas — kiek laisvosios imtynės pavojingos traumomis?
— Yra pavojingesnių sporto šakų nei imtynės. Man per 11 aktyvaus sportavimo metų tik kartą buvo lūžusi... ausis. Tai specifinė imtynių trauma. Imtynininkams pavojingiausios kūno vietos — keliai, čiurnos, nugara, jos dažniausiai traumuojamos. Tiesa, žaisdamas krepšinį laisvalaikiu tikrai esu daugiau susitraumavęs nei per imtynes.
Šiauliuose sulaikė treneriai
— Ar kada nors buvo kilę minčių atsisakyti imtynių?
— Buvo, tačiau tai buvo paauglystėje. Tas laikas praėjo, todėl dabar tokių minčių į galvą nešauna.
— Ką veiki šiuo metu?
— Atostogauju ir iki rudens visiškai nesitreniruosiu. Paskui „įsivažiuoti“, manau, nebus sunku, sunkiau yra nuolat kelti meistriškumą.
Nuo rudens pradėsiu studijuoti kūno kultūrą Šiaulių universitete. Norėčiau, kad imtynės ateityje būtų ne tik hobis, bet ir mėgstamas darbas. Ruošiuosi sausį vyksiančiam Lietuvos čempionatui, tačiau gerokai atsakingesni man bus jau kitų metų Europos ir pasaulio čempionatai.
— Taigi, lieki Šiauliuose, sostinė netraukia?
— Buvo pasiūlymų važiuoti treniruotis ir rezultatų siekti kitame mieste, tačiau atsisakiau. Sulaikė treneriai (Arūnas Šulcas ir Renatas Dijokas), su jais dirbu jau daugelį metų, netikiu, kad kituose miestuose rasčiau geresnių.
IMTYNININKAS: 8-as pasaulyje tarp ne vyresnių nei 20 metų laisvųjų imtynių (kategorijoje iki 96 kilogramų) sportininkų šiaulietis Simas Norkus trokšta kovoti 2012 metų Olimpiadoje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.