Gintaras Leonavičius: „Esi laimingas ten, kur gerai sekasi“

Gintaras Leonavičius: „Esi laimingas ten, kur gerai sekasi“

Gin­ta­ras Leo­na­vi­čius: „Esi lai­min­gas ten, kur ge­rai se­ka­si“

Krep­ši­nin­kas Gin­ta­ras Leo­na­vi­čius į Šiau­lius at­sto­vau­ti krep­ši­nio ko­man­dai „Šiau­liai“ at­vy­ko 2014 me­tų va­sa­rą. Spor­ti­nin­kas pri­si­pa­žįs­ta, kad prieš at­vyk­da­mas bu­vo pra­stes­nės nuo­mo­nės apie mies­tą. Šiau­liai krep­ši­nin­ką ma­lo­niai nu­ste­bi­no: „Čia yra vis­kas, ko rei­kia nor­ma­liam gy­ve­ni­mui.“ Tie­sa, kar­tais pa­siilgs­ta did­mies­čio šur­mu­lio, bet il­giau pa­bu­vęs Vil­niu­je, kur da­bar jo na­mai, pa­siilgs­ta ra­my­bės.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Per­mai­nos as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me

Kai 2014 me­tais G. Leo­na­vi­čius ga­vo „Šiau­lių“ pa­siū­ly­mą, il­gai ne­svars­tė, nors bu­vo ga­li­my­bių iš­vyk­ti žais­ti ir į už­sie­nį. Tuo me­tu krep­ši­nin­ko žmo­na Ag­nė lau­kė­si jųd­vie­jų pir­ma­gi­mio, tad no­rė­jo­si lik­ti Lie­tu­vo­je.

Nors Leo­na­vi­čių na­mai Vil­niu­je, ta­čiau da­bar į juos grįž­ta re­tai – ge­riau­siu at­ve­ju kar­tą per po­rą mė­ne­sių. Šiuo me­tu šei­ma gy­ve­na Šiau­liuo­se. Krep­ši­nin­kui čia už­ten­ka ir pra­mo­gų, ir vie­tų, kur ga­li­ma nuei­ti pa­val­gy­ti, o me­tų ir sep­ty­nių mė­ne­sių sū­ne­liui Gin­ta­rui la­biau­siai pa­tin­ka trau­ki­niai, tad tė­čiui daž­nai ten­ka ves­ti ma­žy­lį į Šiau­lių trau­ki­nių sto­tį.

G. Leo­na­vi­čius pri­si­me­na, kad tie me­tai, kai gi­mė sū­nus, bu­vo be ga­lo su­dė­tin­gi. Bu­vo ne­leng­va de­rin­ti įtemp­tą var­žy­bų ir tre­ni­ruo­čių gra­fi­ką ir pa­gal­bą žmo­nai, o kur dar ne­mi­gos nak­tys...

Leo­na­vi­čių šei­mo­je – trys Gin­ta­rai. „Nuo ma­žų die­nų taip gal­vo­da­vau: ma­no tė­tis Gin­ta­ras, aš Gin­ta­ras ir ma­no sū­nus bus Gin­ta­ras. Gal ki­tiems ir juo­kin­ga, o man sma­gu. To­kia mi­ni di­nas­ti­ja“, – juo­kia­si krep­ši­nin­kas.

Ge­riau­sio krep­ši­nin­ko ti­tu­lo ne­su­reikš­mi­na

Ket­vir­ta­die­nį, kai su­si­ti­ko­me su G. Leo­na­vi­čiu­mi, „Šiau­lių“ krep­ši­nin­kai in­ten­sy­viai ruo­šė­si „Ka­ra­liaus Min­dau­go tau­rės“ tur­ny­rui, žiū­rė­jo vaiz­do įra­šus ir ana­li­za­vo var­žo­vų žai­di­mą.

Tur­ny­rui ruo­šė­si ir G. Leo­na­vi­čius, dėl čiur­nos trau­mos pra­lei­dęs dve­jas pa­sta­rą­sias rung­ty­nes: su Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tu“ ir Pas­va­lio „Pie­no žvaigž­dė­mis“. Abu kar­tus „Šiau­liai“ pra­lai­mė­jo ir krep­ši­nin­kas ap­gai­les­tau­ja, kad ne­ga­lė­jo pa­dė­ti sa­vo ko­man­dai.

„Ne­la­bai daug lai­ko tu­rė­jo­me pa­si­ruo­ši­mui. Bus ne­leng­va, bet vis­kas įma­no­ma“, – sa­ko G. Leo­na­vi­čius.

Gy­nė­jas bu­vo iš­rink­tas ge­riau­siu 2015 me­tų Šiau­lių mies­to krep­ši­nin­ku. G. Leo­na­vi­čių tai ma­lo­niai nu­ste­bi­no, ta­čiau ti­tu­lo ne­su­reikš­mi­na: „Ma­nau, yra daug ge­res­nių krep­ši­nin­kų, ki­lu­sių iš Šiau­lių.“

Krep­ši­nin­kas sa­ko, kad as­me­ni­niai ap­do­va­no­ji­mai tik anks­ty­vo­je jau­nys­tė­je jam at­ro­dė la­bai svar­būs ir ypa­tin­gi. Da­bar taip nė­ra.

Per­nai „Šiau­lių“ krep­ši­nin­kai ant­rą kar­tą iš ei­lės ta­po Bal­ti­jos krep­ši­nio ly­gos (BBL) čem­pio­nais, o G. Leo­na­vi­čius ga­vo nau­din­giau­sio BBL fi­na­lo se­ri­jos žai­dė­jo ap­do­va­no­ji­mą.

„Ti­kiuo­si, kad ir šiais me­tais pa­vyks iš­ko­vo­ti me­da­lių. La­biau­siai no­rė­tų­si, kad „Šiau­liai“ išei­tų į LKL ket­ver­tu­ką ir pa­si­kau­tų ma­ža­ja­me fi­na­le. Ar tai rea­lu? Ma­nau, kad taip. Jei­gu ne­gal­vo­si, kad ga­li lai­mė­ti, kam iš vi­so žais­ti?“ – svars­to krep­ši­nin­kas.

Vis­ką pa­sie­kė dar­bu

„Ne­sa­ky­čiau, kad esu ta­len­tais ap­do­va­no­tas žai­dė­jas. Esu dar­bi­nin­kas. Gal tu­riu ko­vo­to­jo cha­rak­te­rį. Vis­ko pa­sie­kiau sa­vo dar­bu, pro­fe­sio­na­lu­mu, bet ne įgim­tu ta­len­tu“, – sa­ko G. Leo­na­vi­čius.

Ren­kan­tis krep­ši­nin­ko ke­lią di­de­lę įta­ką pa­da­rė tė­tis – krep­ši­nin­kas, da­bar krep­ši­nio tre­ne­ris Gin­ta­ras Leo­na­vi­čius. Nuo pat vai­kys­tės ma­tė jį žai­džian­tį krep­ši­nį ir pa­ts no­rė­jo bū­ti į jį pa­na­šus.

Tė­tis tre­ni­ra­vo jį spor­to mo­kyk­lo­je, vė­liau G. Leo­na­vi­čius ke­le­tą me­tų žai­dė tė­čio va­do­vau­ja­mo­je ko­man­do­je.

Mo­kyk­lo­je krep­ši­nin­kui daž­nai pri­mes­da­vo, kad jo tė­tis tre­ne­ris, to­dėl jis tu­rįs dau­giau pri­vi­le­gi­jų ir pa­na­šiai. Tai skau­din­da­vo, nes jau­tė, kad tė­tis iš jo kaip tik dau­giau rei­ka­lau­ja nei iš ki­tų, ir ne tik krep­ši­nio aikš­te­lė­je, bet ir už jos ri­bų. Il­gai­niui su­si­tai­kė su ne­pa­ten­kin­tų­jų kal­bo­mis ir nu­sto­jo į jas kreip­ti dė­me­sį.

„Da­bar tė­tis ma­nęs ne­kri­ti­kuo­ja, ne­da­li­ja pa­ta­ri­mų. Ži­no, kad kaip krep­ši­nin­kas esu jau su­bren­dęs ir ne­la­bai ką pa­kei­si. Bet ma­no žai­di­mą vi­sa­da ste­bi“, – šyp­so­si G. Leo­na­vi­čius.

Du se­zo­nus G. Leo­na­vi­čius pra­lei­do Is­pa­ni­jo­je ir tuos me­tus pri­si­me­na su il­ge­siu. Krep­ši­nin­kas sa­ko: „Esi lai­min­gas ten, kur tau ge­rai se­ka­si žais­ti. O tai bu­vo ma­no kar­je­ros pi­kas.“

Is­pa­ni­jo­je krep­ši­nin­kui pa­ti­ko be­veik vis­kas: kli­ma­tas, mais­tas, klu­bas. Ar no­rė­tų­si su­grįž­ti? „Nie­ka­da ne­sa­kau "nie­ka­da". Gal ir grį­šiu kaip skau­tas ar tre­ne­rio asis­ten­tas, – sa­ko G. Leo­na­vi­čius. – Vis­kas pri­klau­sy­tų nuo ap­lin­ky­bių, šei­mos.“

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

KREP­ŠI­NIN­KAS: „Šiau­lių“ ko­man­dos krep­ši­nin­ką Gin­ta­rą Leo­na­vi­čių Šiau­liai ma­lo­niai nu­ste­bi­no: „Čia yra vis­kas, ko rei­kia nor­ma­liam gy­ve­ni­mui.“

KA­PI­TO­NAS: Gin­ta­rą Leo­na­vi­čių „Šiau­lių“ krep­ši­nin­kai šia­me se­zo­ne iš­si­rin­ko ko­man­dos ka­pi­to­nu. Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos se­zo­ne per rung­ty­nes jis vi­du­ti­niš­kai pel­no 10,6 taš­ko, at­ko­vo­ja 2,7 ka­muo­lio ir at­lie­ka 1,7 re­zul­ta­ty­vaus per­da­vi­mo.

Dos­jė

Krep­ši­nin­kas Gin­ta­ras Leo­na­vi­čius gi­mė 1983 me­tų spa­lio 29 die­ną Pa­ne­vė­žy­je. Ūgis – 194 cen­ti­met­rai, svo­ris – 84 ki­log­ra­mai. Žai­džia ata­kuo­jan­čio­jo gy­nė­jo po­zi­ci­jo­je. Šia­me Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos se­zo­ne G. Leo­na­vi­čius vi­du­ti­niš­kai per rung­ty­nes pel­nė 10,6 taš­ko, at­ko­vo­jo 2,7 ka­muo­lio, at­li­ko 1,7 re­zul­ta­ty­vaus per­da­vi­mo ir su­rin­ko 10,6 efek­ty­vu­mo ba­lo.

Krep­ši­nin­kas at­sto­va­vo šiems pro­fe­sio­na­liems klu­bams:

2002–2003 m. Pa­ne­vė­žio „Pre­ven­ta-Mal­se­na“ (LKL);

2003–2004 m. Pas­va­lio „Pie­no žvaigž­dės“ (LKAL);

2004–2005 m. Vil­niaus „Aka­de­mi­ja-LTU“ (LKAL);

2005–2007 m. Vil­niaus „Aka­de­mi­ja-MRU“ (NKL);

2007–2009 m. Kė­dai­nių „Ne­vė­žis“ (LKL);

2009–2010 m. Vil­niaus „Sa­ka­lai“ (LKL);

2010 m. Ita­li­jos Maz­zeo San Se­ve­ro (Lega2);

2010–2011 m. Pa­ne­vė­žio „Te­cha­sas“ (LKL);

2011–2012 m. Is­pa­ni­jos Hues­kos „CB Lo­be Hues­ca“ (LEB);

2012–2013 m. Is­pa­ni­jos Lu­gos „CB Breogn“ (LEB);

2013–2014 m. Kė­dai­nių „Ne­vė­žis";

Nuo 2014 m. Šiau­lių „Šiau­liai“.

Pa­sie­ki­mai:

2005 m. LKAL tre­čio­sios vie­tos lai­mė­to­jas;

2006 m. NKL čem­pio­nas;

2015 m. BBL čem­pio­nas ir nau­din­giau­sias BBL fi­na­lo se­ri­jos žai­dė­jas.