Naujausios
Gediminas Petrauskas: „Standartų nelaužysiu“
„Visiems linkiu gerų emocijų. Norėčiau, kad sirgaliai mus palaikytų kai gerai, bet ir nenusisuktų sunkiais momentais“, – sako 27-erių Gediminas Petrauskas. Pirmadienį „Šiaulių“ vyriausiuoju treneriu paskirtas krepšinio specialistas nekantrauja pradėti darbą.
Giedrius VAITKEVIČIUS
sportas@skrastas.lt
Jauno trenerio pradžia
– Treneri, kaip pasukote į krepšinį?
– Sportuoti pradėjau aštuonerių. Arvydo Sabonio krepšinio mokykloje su 1998 metais gimusių berniukų komanda treniravausi pas Romualdą Petronį. Mokyklą baigiau Jungtinėse Amerikos Valstijose. Trenerio specialybę įgijau Didžiojoje Britanijoje.
– 1985 metais gimę krepšininkai – viena auksinių Lietuvos krepšinio kartų...
– Rezultatai tai rodo. Treniravausi kartu su Jonu Mačiuliu, Rolandu Alijevu, Juozu Ramanausku. JAV man galbūt pritrūko gebėjimų, talento, tad po to, kai atstovavau savo mokyklai, nusprendžiau pasukti trenerio keliu. Mėgėjiškai žaidžiau ir Anglijoje.
Grįžęs į Lietuvą buvau Kauno „Atleto“ vyriausiojo trenerio Edo Nickaus asistentu. Jam pasitraukus, tapau vyriausiuoju treneriu. Man buvo 23–24 metai. Sezonas buvo tikrai geras, komanda puikiai priėmė. Nacionalinėje krepšinio lygoje sezoną baigėme apie turnyrinės lentelės vidurį.
– Ar kvietimas į Palangos „Naglio-Adakrio“ komandą buvo netikėtas?
– Dirbdamas tokį darbą, visada tikiesi, kad įvertins ir galėsi pakilti karjeros laiptais. Palangos komanda buvo nebloga, turėjo patyrusių žaidėjų. Laimėjome NKL ir iškovojome teisę žaisti Lietuvos krepšinio lygoje.
Pirmasis sezonas buvo sunkus ir man, ir komandai. Nežinojome, kokia lyga yra LKL, kokio pajėgumo ekipą reikia sukomplektuoti. Vis dėlto, sezonas nebuvo blogas. Įveikėme ir „Šiaulius“, ir Utenos „Juventus“, kuris sezoną LKL baigė ketvirtas.
Gali pasikviesti buvusių auklėtinių
– Kaip vertinate praėjusių metų sezoną „Kėdainių Triobet“ ekipoje?
– Sezono pradžioje nepataikėme su legionieriais, buksavome. Surinkome 10–12 žaidėjų, tad įsižaisti reikėjo laiko, o jo neturėjome. Antroji sezono pusė buvo kone ideali: laimėjome ir prieš „Lietuvos rytą“, ir prieš Prienų „Rūdupį“, ir prieš „Šiaulius“. Lietuvos krepšinio federacijos taurės varžybose iškovojome bronzos medalius.
– Pavasarį buvo sutrumpintas LKL sezonas. Į atkrintamąsias varžybas pateko šešios, o ne aštuonios komandos. „Kėdainiai Triobet“ liko septinti. Galėjote pasipriešinti „Lietuvos rytui“?
– Nemanau, kad būtume patekę į pusfinalį. „Lietuvos rytas“ – aukšto lygio komanda. Ją Kėdainių ekipa gali įveikti kartą per metus. Jei serija iki dviejų pergalių ar iš dviejų rungtynių, tai padaryti sunku.
Stebėjau „Šiaulių“ ir „Lietuvos ryto“ pusfinalį. Šiauliečiai turėjo didelę galimybę, vyko graži kova.
– Ar ketinate į „Šiaulius“ pasikviesti „Kėdainių Triobet“ krepšininkų?
– Pirmiausia reikia sudaryti trenerių kolektyvą. Jį turime aptarti su klubo valdžia. Sprendimus norisi priimti kolektyviai, o ne vienam.
Neblogų „Kėdainių Triobet“ žaidėjų tikrai yra, su jais kalbėsimės. Dauguma jų, kai buvo pranešta, kad treniruosiu „Šiaulius“, pasveikino, bet laiko pasišnekėti nebuvo. Su kai kuriais krepšininkais esu kalbėjęs po sezono, jie norėtų žaisti mano treniruojamoje komandoje. Tačiau viskas priklausys nuo klubo uždavinių, biudžeto.
– Buvo kalbų, kad dvejus pastaruosius metus „Šiauliuose“ norėjo žaisti „Kėdainių Triobet“ lyderis Deividas Maklūras (David MaClure). Ar šiuo metu jis laisvas?
– Taip. Man Deividas imponuoja kaip krepšininkas, dar labiau – kaip žmogus. Tačiau viskas turi sutapti: žaidėjui tikti klubas, miestas, šalis. Krepšinis – komandinis sportas, tad reikia tartis su „Šiaulių“ direktoriumi Adomu Klimavičiumi, savo būsimais asistentais.
Sieks išlaikyti branduolį
– Ar „Šiaulių“ kvietimas – didžiausias išbandymas jūsų karjeroje?
– Be jokios abejonės.
– „Šiauliuose“ kontraktus turi penki krepšininkai: Darius Gvezdauskas, Vitalijus Liutyčius, Julius Jucikas, Ignas Ramašauskas ir Klymas Artamonovas. Ar jie liks?
– Liutyčius treniruojasi su Baltarusijos, Artamonovas – su Ukrainos rinktinėmis. Nemanau, kad reikėtų kažką atleisti. Per tris mėnesius galima daug ką nuveikti. Kadaise italas Rikardo Pitis (Ricardo Pittis) turėjo problemų su dešine ranka, per vasarą išmoko mesti kaire ir jo statistika pastebimai pagerėjo. Reikia optimizmo.
– Su kuriais žaidėjais kalbėsite iš buvusios „Šiaulių“ komandos?
– Praktiškai su visais. Pirmenybę teiksiu buvusiems žaidėjams. Jie žino vienas kito stipriąsias puses. Dabar liko tik jaunimas. Viskas priklausys nuo žaidėjų, klubo galimybių. Egipto piramidės nebuvo pastatytos per dieną, taip nebus ir su komanda.
– Kas bus jūsų asistentai?
– Dar negaliu atsakyti. Laukiu informacijos iš klubo vadovybės. Didelė tikimybė, kad liks Vaidas Pauliukėnas.
Sieks maksimumo
– Bandysite kovoti dėl LKL apdovanojimų?
– Šaunu, kad Lietuvos krepšinis tapo nenuspėjamu. Mano treniruojama Palangos ekipa buvo vadinama autsaidere, neturėjome namų aikštės, važiuodavome į Klaipėdą, bet ten kovojome su visais.
Daug priklausys ir nuo traumų. Niekas negalėjo patikėti, kad praėjusio sezono viduryje „Šiaulius“ paliks Denzelis Boulsas (Denzel Bowles), traumą gavo Vytautas Šarakauskas. Sieksiu tik maksimalių tikslų. Siek neįmanomo – pasieksi maksimumą.
– Ką manote apie legionierius?
– Kai dirbau Palangoje, sklandė mitas, kad legionierius labai mėgstu. Tačiau amerikiečiai daug pigesni už lietuvius ar kitus europiečius. Gyvenimas priverčia taip dirbti. Bendraujant sunkumų nekyla, nes moku anglų kalbą, suprantu jų kultūrą.
– „Šiauliuose“ pakeitėte vietinių mylimą Antaną Sireiką. Spaudimo nesibaiminate?
– Nepakeičiau, o atėjau į laisvą vietą. Kėdainiuose prieš mane taip pat buvo puikūs treneriai – Gintaras Leonavičius, Rimas Girskis. Nenorėčiau sureikšminti tai, po ko ateinu į komandą. Žinoma, labai malonu būti ten, kur prieš mane buvo toks treneris kaip Sireika.
Patinka greitas krepšinis
– Kokia jūsų krepšinio filosofija?
– Mėgstu akiai gražų krepšinį. Patinka greitas žaidimas, kieta, agresyvi gynyba.
– Jūsų vadovaujamų komandų žaidimas buvo labiau atakuojantis, nei gynybinis...
– Galima sakyti ir taip. Su „Šiauliais“ žaidėme labiau atakuojantį krepšinį, su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“ – gynybinį. Su puolimu galima laimėti rungtynes, su gynyba – medalį.
– Esate jauniausias LKL treneris. Laužote standartus?
– Svarbiausia – rezultatai, o ne amžius. Jis turi likti šone. Esu kaunietis, netoli yra Jonava, kurios merui 27-eri. Aš tik komandos galva, o jis vadovauja visam miestui.
– Kiek užsibūsite „Šiauliuose“?
– Kontraktas su „Šiauliais“ – dviem sezonams, su galimybe jį pratęsti.
– Kada ketinate pradėti ruošti sezonui?
– Kiek žinau, šiuo metu iš turimų žaidėjų laisvas vienintelis Julius Jucikas. Tikiuosi, kad ruoštis pradėsime liepos mėnesį. „Šiauliai“ nuolat rengdavosi Papėje. Standartų laužyti neketinu.
Šiauliai – mažai žinomi
– Ar patinka Šiaulių miestas?
– Jeigu atvirai, jame iš didžiųjų šalies miestų esu lankęsis mažiausiai. Turbūt tik per rungtynes.
– Iš Kauno atvyksite į mažesnį miestą...
– Nepasakyčiau. Dirbau Kėdainiuose, Palangoje, tad kaip tik atvyksiu į didesnį.
– Stebite Europos futbolo čempionatą?
– Nepraleidau nė vienerių rungtynių. Labai sirgau už anglus, dabar palaikysiu silpniausią pusfinalio komandą – Italijos rinktinę.
– Galbūt Šiauliuose kursite šeimą?
– Kol kas jos neturiu, bet ir nesu laisvas. Niekada negali žinoti, tačiau apie miestą, kuriame norėtume tuoktis, su sužadėtine Alvyda dar nekalbėjome.
Redakcijos archyvo nuotr.
EMOCIJOS: Gediminas Petrauskas rungtynių metu sunkiai nustygsta vietoje.