Naujausios
Futbolo veteranas vertina švarų žaidimą
Romualdas Urnikas — 80-metis futbolo specialistas – didžiausią savo gyvenimo dalį praleido domėdamasis populiariausiu sportu pasaulyje. Veteranas ir pats žaidė, ir kitus treniravo. Pasaulio futbolo čempionatai jam — dideli įvykiai, juos stebi nuo 1954 metų. Gausi R. Urniko šeima turi savo totalizatorių. Veterano nuomone, šis čempionatas išsiskiria savo teisėjavimu ir nešvariu žaidimu.
Giedrius VAITKEVIČIUS
Statė už ispanus
— Ar žiūrite visas Pasaulio futbolo čempionato rungtynes?
— Rungtynių beveik nepraleidžiu. Kartais antrojo kėlinio nebeišlaukiu, tačiau pasižiūriu kitos dienos ryte.
— Kaip vertinate šį Pasaulio futbolo čempionatą?
— Bendrą vaizdą gadina teisėjavimas. Mūsų laikais teisėjus būtų išrakinėję po kaulą. Teisėjauja žmonės iš Seišelių salų, kur kažin, ar išvis futbolą yra matę.
Svarbiausia — atskirti kietą žaidimą nuo grubaus. Negalime futbolo sulyginti su krepšiniu, kai fiksuojamas kone kiekvienas prisilietimas. Futbolas negali tapti ir regbiu. Manyčiau, kad ir patiems žaidėjams trūksta profesionalumo. Traumuoti varžovus nėra problema.
— Ar pats esate turėjęs rimtų traumų?
— Rimčiausią turėjau tada, kai žaidžiau „Elnio“ komandoje. Treniruotėse žaisdavo puolėjai prieš gynėjus. Būdavo pasišaipymų “kokie tie mūsų komandos puolėjai“, “kokie gynėjai“, tai puolėjų ir gynėjų varžybos buvo labai aršios. Per vieną jų buvau susilaužęs kojos pirštus.
— Ką palaikote šiemetiniame pasaulio čempionate ir kas gali nugalėti?
— Šeimoje turime totalizatorių. Anūkė „pastatė“ už olandus, jos vyras — už argentiniečius, vyriausias sūnus — už anglus, o aš — už ispanus. Rinkausi gerai nepagalvojęs. Prieš čempionatą jie atrodė gerai. Sutriuškino pakankamai pajėgią Lenkijos komandą.
Įsiminė 1958 metų čempionatas Švedijoje
— Kuo šis čempionatas skiriasi nuo ankstesnių?
— Labai nuvylė Europos komandos. Iš 13 jų ketvirtfinalyje liko tik šešios. Daugiau tikėjausi iš italų, anglų. Komandos neatnaujintos, nėra jaunų žaidėjų. Dar vienas faktorius: Anglija – tokia futbolo šalis, o treneris — italas. Abiejų šalių futbolo filosofija skiriasi kaip diena ir naktis.
Pamenu, kai 1958 metais čempionatas vyko Švedijoje. Brazilai į Švediją atvežė naują taktinę schemą: keturi gynėjai, keturi saugai ir du puolėjai (4-4-2). Tačiau tai buvo pritaikyta tiems žaidėjams, kuriuos tuo metu Brazilija turėjo. Tada žaidžiau Šiaulių „Statybininko“ komandoje, ilgai šią taktiką bandėme aiškintis. Iki tol žaisdavome penkiais puolėjais, dviem saugais ir trimis gynėjais (3-2-5). 4-4-2 visai kitoks žaidimas, mąstymas.
— Esate matęs nemažai pirmenybių. Kurios paliko didžiausią įspūdį?
— Geriausią įspūdį, ko gero, paliko 1958 metų čempionatas Švedijoje. Tada laimėjo brazilai ir jie darė ką norėjo. Brazilijos ekipoje žaidė ir Pele, kuriam buvo vos 18 metų. Rungtyniavo tokios žvaigždės kaip Didi, Gala, Garinča. Tuo metu futbolas buvo techniškas, gražus. Vėliau jis kuo toliau, tuo labiau ėjo kietyn. Dabar ir didesni greičiai, galingumai.
Šis čempionatas turi naują vizitinę kortelę — smūgiai alkūnėmis. Žaidėjai kovoja dėl kamuolio ir rankomis bando nokautuoti varžovus. Viskas atidirbta.
— Kuo skiriasi komandų palaikymas, lyginant su ankstesniais čempionatais?
— Dabar eidamas į futbolą niekada neinu į pagrindines tribūnas. Nueinu kur nors į šoną. Teko girdėti, kad Pietų Afrikos Respublikoje išpirko visus ausų kimštukus. Nuo vuvuzelų garso galima iš proto išeiti.
Sūnus iš Ispanijos yra ir man parvežęs dūdą. Ketvirtadieniais su veteranais renkamės. Buvau ją nusinešęs, tai kiti turbūt sakė, „iš kur tas durnius tą triūbą gavo“. Įsivaizduokite, kas būna, jei į rungtynes susirenka apie 50— 80 tūkstančių žmonių ir visi pučia dar didesnes dūdas. Todėl ir būna sunku žaisti.
Labiausiai pasikeitė greitis ir mąstymas
— Ar labai pasikeitė futbolas nuo tų laikų, kai pats žaidėte?
— Nepasakyčiau, kad technika toli pažengusi. Kiekviena komanda turi savo taktiką. Niekada nebuvau mėgėjas kritikuoti.
Dabar futbolas greitas — du perdavimai ir skuodžia kaip su mašinomis. Po vienų pasaulio futbolo čempionato varžybų paskambinau sūnui, paklausti, kaip patiko rungtynės. Tuo pačiu pasakiau, kad rodo Gargždų „Bangos“ ir Vilniaus “Vėtros“ susitikimą. Sūnus atšovė: “Tai ką, tėti, nori, kad vemčiau?“. Pasaulio čempionate — visi “profai“, turintys milijoninius kontraktus. Jie gali daryti tai, ką nori. Jei jau Krištijanu Ronaldu spjaudo į objektyvą, tai ką nors daugiau komentuoti ir nebereikia.
— Kuris visų laikų žaidėjas patinka?
— Jei reikėtų rinkti gynėją, mano pasirinkimas būtų vokietis Francas Bekenbaueris. Šis žaidėjas — elegantas, aikštėje mąstantis. Puolime, man kaip puolėjui, didžiulį įspūdį paliko kitas vokietis — Gerdas Miuleris. Atsimenu, Lietuvoje turėjome vartininką Tučkų — visą baudos aikštelę valdydavo. Kartą, mums būnant stovykloje, atvežė legendinį Rusijos vartininką Levą Jašiną. Pastarasis žiūrėjo, kaip V. Tučkus žaidė „ant išėjimų“.
— O treneris?
— Žinoma, tai Anglijos rinktinės treneris Fabijus Kapelas, Italijos treneris Marčelas Lipis. Tačiau jie jau išlėkė namo. Man imponuoja brazilų treneris Dunga, jo rinktinės lengvumas. Rinktinės treneris yra ne klubų treneris. Jo tikslas — surišti geriausius žaidėjus. Ne mokyti žaisti futbolą, o padaryti taip, kad jie būtų viena mašina. Nei F. Kapelas, nei koks kitas treneris neužaugina vaikų. Jie tiesiog uždarbiauja.
Šiauliai taip pat yra turėję gerų trenerių — Ilgauskas, Urbonavičius, Jurkus. Anksčiau vaikai eidavo į futbolą, dabar — kitokie užsiėmimai. Kam žaisti futbolą, lakstyti per balas, kai yra kompiuteriai, televizoriai.
Iš visų laikų trenerių patiko F. Bekenbaueris. Jis įsiminė futbolo žiniomis.
— Kaip išspręstumėte amžiną ginčą — geresnis Pele ar Diegas Maradona?
— Vienareikšmiškai — Pele. D. Maradona labai trumpai blizgėjo. Jau tada D. Maradona buvo savotiškas, pasipūtęs, nesilaikydavo režimo. Pele augo kitokiomis, sunkesnėmis sąlygomis ir ilgą laiką buvo viršūnėje.
KOLEKCIJA: Futbolo veteranas Romualdas Urnikas per savo ilgaamžę futbolininko bei trenerio karjerą yra sukaupęs nemažą apdovanojimų kolekciją.
Autoriaus nuotr.
ČEMPIONATAI: Romualdas Urnikas atsimena pasaulio čempionatus nuo 1954 metų, tad juos įvertinti nebuvo sunku.