Futbolo talentams trūksta konkurencijos

Futbolo talentams trūksta konkurencijos

Futbolo talentams trūksta konkurencijos

Kol futbolo klubas „Šiauliai“ merdėja Lietuvos „SMScredit.lt" A lygos turnyro lentelės apačioje, miesto jaunieji futbolininkai skinasi kelią į profesionalų futbolą. Beveik dešimtmetį Šiaulių futbolo akademijoje dirbančiam 43-ejų metų treneriui Renatui Vestartui svarbu, kad kiekvienas talentas neliktų nepastebėtas.

Mindaugas DRĄSUTIS

mindaugas@skrastas.lt

Jaunimo komandos išlaiko lygį

Šiauliuose gimęs, bet nuo 18 metų Kuršėnuose gyvenantis strategas šiuo metu akademijoje dirba su 16-mečiais ir 18-mečiais. Jis su jaunimo komandomis Lietuvoje yra laimėjęs pirmąją vietą šešis kartus, antrąją – du, kartą komanda tapo bronzine prizininke. Šių metų vasarą Šiaulių 18-mečių komanda tapo šalies čempione, o R. Vestartui buvo pasiūlyta dirbti „Šiaulių“ klube. Pasiūlymą priėmęs vairininkas talkina vyriausiajam komandos treneriui Deiviui Kančelskiui ir eina asistento pareigas.

Prieš tapdamas treneriu, jis žaidė mėgėjų futbolą, teko žaisti  Kuršėnų „Ventoje“.

– Papasakokite apie savo jaunimo (iki 18 metų) komandą, kuri vasarą laimėjo Lietuvos jaunių „Elitinę“ futbolo lygą.

– Šiemet čempionų pagrindą sudarė būtent 1998 metais gimusių vaikinų karta. Dauguma jų – šiauliečiai. Šiauliuose sudarytos labai geros sąlygos tobulėti jaunimui. Neturime konkurentų. Mieste yra 100 tūkstančių gyventojų, todėl galime surengti gerą atranką. Ir „Šiaulių“ futbolo klubo politika yra tokia, kad jaunimą reikia ugdyti, leisti žaisti.

Šiemet iš čempionų komandos A lygoje debiutavo keturi vaikinai: Simonas Jurgilas, Deividas Šešplaukis, Rokas Lekiatas ir Sigitas Olberkis. Eligijus Jankauskas jau praėjusiais metais debiutavo, kai jam buvo 16 metų. Gal kubo rezultatai nėra geri, bet jaunimui tobulėti tai yra pati palankiausia situacija. Manau, kad tie vaikinai po kelių metų bus lyderiai.

– Ar jaunieji Šiaulių akademijos futbolininkai sulaukia dėmesio iš užsienio?

– Iš čempionų komandos Donatas Konikas ir Nerijus Tabokas žaidžia Italijoje, „Crotone“ klube. Jie varžosi „Serie B“ lygoje (antroje pagal pajėgumą). Yra ir metais jaunesnis Dominykas Kubilinskas, ilgai žaidęs mūsų komandoje. Jeigu nesumeluosiu, jau ketvirti metai atstovauja Roterdamo „Feyenoord“ (Olandija) komandai. Jis žaidžia pagrindinėje savo amžiaus komandoje, kuri daug kartų tapo šalies čempione. Manau, kad tai yra vienas perspektyviausių 1999 metais gimusių Lietuvos futbolininkų.

Su vaikinais teko apsilankyti dar keliuose Italijos klubuose. Galbūt vaikinai nėra tokie išskirtiniai, kad klubai jais domėtųsi, bet kai bendravome su vietiniais specialistais, jie atitinka lygį. Problema Lietuvoje ta, kad tokiems vaikinams nėra sąlygų toliau tobulėti. Neturime tiek talentų, kad jie tarpusavyje sudarytų konkurenciją.

Esame per maža šalis, kad sudarytume 16-mečių komandą, kurios kiekvienoje pozicijoje konkuruotų po 2-3 futbolininkus. Su tuo susiduria visos Lietuvos komandos. Manau, kad vaikinai gali tobulėti tik vyrų futbole, arba turi kuo anksčiau išvažiuoti į futbolo šalis, kur yra konkurencija, motyvacija.

– Ar Šiaulių akademijos futbolininkai turi pakankamai potencialo, jog ateityje galėtų praverti vyrų rinktinės duris?

– Lietuvos A lygoje praėjusiais metais prizininkais tapo 10 Šiaulių akademijos auklėtinių. Nemanau, kad dar yra kita futbolo organizacija, galinti pasigirti tokiais rezultatais.

Jaunimo rinktinėms atstovauja ne tik šiauliečiai, bet ir vaikinai iš regiono: Kuršėnų bei Radviliškio. Bendradarbiaujame su Kauno nacionaline akademija. Grupės renkamos ir Panevėžyje, ir Šiauliuose.

Lietuvos futbolo federacija su jaunimu pradėjo dirbti kryptingai gal prieš septynerius metus. Manau, kad mūsų 1998–1999 metais gimusi karta ateityje tikrai bus vyrų rinktinėje. Jau dabar joje yra mūsų akademijos auklėtiniai: Mantas Kuklys ir Tautyvdas Eliošius.

– Ko iš jaunų futbolininkų reikalaujate?

– Aš visada sakau, kad nenoriu dirbti su nežinančiais, ko ateina į treniruotę. Visada reikalauju maksimalaus atsidavimo nuo pirmų minučių. Su tokiais žmonėmis yra įdomu dirbti. Aš ir iš savęs reikalauju daug kiekvienoje treniruotėje – ji turi būti paruošta, su mintimi.

Finansinė situacija – sudėtinga

– Kodėl „Šiauliams“ sezonas klostosi nesėkmingai?

– Prie „Šiaulių“ komandos antrojo trenerio vairo stojau tik sezono pabaigoje. Prieš sezoną žmonės atėjo su ambicijomis, norais. Matyt, kažkas nesusistygavo. Pasikeitė daug žaidėjų, treneris. Sezono pabaigoje remiamės vietiniais žaidėjais, o rezultatai ne ką prastesni nei sezono pradžioje. Manau, kad kuriant strategiją naujam sezonui, viską reikia gerai apgalvoti.

– Ar žinomi „Šiaulių“ klubo kito sezono planai?

– Sunku pasakyti. Šiauliai nėra toks miestas ekonomine prasme, kuris galėtų išlaikyti stiprų vyrų klubą. Daug kas painioja akademiją su klubu. Tai du atskiri juridiniai vienetai. Akademija yra biudžetinė organizacija, kuri gauna finansavimą iš miesto. Vyrų klubas – privačios lėšos. Rėmėjai – tik simboliniai, neturime didelio generalinio rėmėjo, kuris sudarytų sąlygas stipriam klubui suburti. Dėl kitų metų nežinau, ką klubas nuspręs. Jeigu situacija nesikeis, neatsiras rėmėjo, gal klubas žais „Pirmoje lygoje“ (antroje pagal pajėgumą), laikas parodys.

– Ar tikite, kad „Šiaulių“ klubas yra įsivėlęs į lažybų skandalą?

– Nemanau, kad „Šiauliai“ įsivėlę į lažybas. Lietuvoje visi skuba statyti vežimą prieš arklį. Mano akimis, pagal žaidėjų lygį, mūsų A lyga yra pusiau mėgėjiška. Aikštėje daromos klaidos negali virsti sąmokslu, nes futbolas yra klaidus žaidimas. Kiekvienas gali suklysti. Kiekviena klaida gali lemti lemiamą įvartį. Yra skirta programa stebėti klubus.

– Dėl kaltinimų nupirktomis rungtynėmis Pakruojo „Kruoja“ nusprendė pasitraukti iš A lygos. Galbūt sutartos rungtynės yra viena iš priežasčių, stabdančių Lietuvos futbolo progresą?

– Patys žinote, koks Lietuvos reitingas. Esame vienintelė šalis, kurioje stabdomos rungtynės dėl įtarimų. Lažybų įtarimų yra visame pasaulyje, bet niekas taip nesielgia, nestabdo rungtynių, nešaukia. Pakruojo klubas išnyko, kaltinimų nebesulaukia. Gal klubui neužteko kantrybės kariauti su persekiojimais ir užsidarė. Tai nėra nauda Lietuvos futbolui.

Prioritetas – vaikų futbolui

– Ar sieksite tapti vyriausiuoju „Šiaulių“ komandos treneriu?

– Reikia būti realistu. Lietuva nėra ta rinka, kur galėtų būti didelė trenerių rotacija. Galbūt tik A lygos specialistai gali gyventi iš vieno darbo, ir tai turbūt ne visi.

Pirmoje lygoje viskas prasideda mėgėjiškai. Tapti A lygos treneriu būtų daugiau galvos skausmas nei malonumas. Mane visiškai tenkina darbas su jaunimu, šioje srityje tikrai jaučiuosi stiprus. Jeigu pasiūlymas atsirastų, galbūt ir svarstyčiau, bet norėčiau likti Šiauliuose ir nenutolti nuo šeimos. Turiu savo užduotį – vesti auklėtinius iki profesionalaus futbolo.

– Koks esate treneris?

– Esu labai reiklus ir smulkmenoms: nuo aprangos detalių iki atėjimo ir išvykimo iš treniruotės. Treniruojant vaikus tos smulkmenos yra labai svarbios, nes jeigu tvarkos nebus vaiko galvoje, nieko nebus ir aikštėje. Jis nesugebės susikaupti, susitelkti. Žinoma, nepamirštu vaikų ir pagirti.

Yra žodis, prilygstantis sėkmei – „planavimas“. Visada turi planuoti, ką darysi. Kai kurie treneriai sakydavo, kad jie viską turi savo galvose, bet taip nebūna. Reikia turėti viziją, kaip auklėtinis galės žaisti, atsižvelgiant į psichologines, fizines savybes. Tas pats ir su komanda.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

TRENERIS: Šiaulių akademijos ir klubo treneriui Renatui Vestartui svarbu, kad jauni futbolininkai žaistų protingai.

KLUBAS: Pasak trenerio R. Vestarto, kitą sezoną futbolo klubui „Šiauliai“ gali tekti varžytis žemesniame divizione.