Dviračių žygiu priminė ir artėjantį Šiaulių sporto 100-metį

Andriaus LAMAUSKO nuotr.
Dviračių žygio dalyvių startas.
Praėjusį sekmadienį Šiauliuose trečią kartą surengtas dviračių žygis tarpukario olimpiečiams dviratininkams Isakui Anolikui ir Juozui Vilpišauskui atminti. Renginio organizatoriai – Šiaulių apskrities žydų bendruomenė – viliasi, kad kitąmet renginys įgaus ir platesnį mastą, nes 2021-ieji yra sietini su išskirtine data – 100 metų nuo organizuoto sporto judėjimo Šiauliuose pradžios 1921-aisiais.

Tarp dalyvių – ir svečiai iš Vilniaus

Renginio dalyviai, lydimi policijos ekipažų, įveikė Vytauto, Draugystės pr., Dubijos bei Aerouosto gatvėmis 10 km. Važiavo ne tik šiauliečiai, bet ir svečiai iš Žagarės, Ukmergės, Vilniaus. Dalyviai pavaišinti gira, vandeniu, vyko loterija.

Dviratį mynė ir iš sostinės atvykusi Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti direktoriaus pavaduotoja ir Švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė.

Ji vertino iniciatyvių organizatorių pastangas tokiais renginiais plėsti akiratį ir domėtis, puoselėti Šiaulių bei Lietuvos sporto istoriją, kuri neatsiejamai yra ir platesnio kultūrinio konteksto dalis. Linkėjo, kad prasmingas renginys ne tik augtų, bet ir įgytų naujų akcentų. „Prisipažinsiu, aš ir pati nedaug buvau girdėjusi apie tarpukario olimpiečius, o dabar – viskas daug aiškiau“,- dėkodama už pakvietimą sakė I. Vilkienė.

Šiauliuose gimęs dviratininkas Isakas Anolikas dalyvavo dviejose (Paryžiaus ir Amsterdamo atitinkamai 1924 ir 1928 m.) olimpiadose, su miestu siejamas Juozas Vilpišauskas – 1924-ųjų olimpinėse žaidynėse, kai su I. Anoliku rungtyniavo grupinėse plento lenktynėse. Pastarojo, kaip ir kitų nusipelniusių miestui tautiečių, atminimą Šiaulių apskrities žydų bendruomenė neseniai pradėjo įamžinti metalinėmis lentelėmis prie bendruomenės būstinės.

Dar vienas tarpukario olimpietis, tikriausiai labiausiai žinomas iš to meto šiauliečių, yra legendinis boksininkas Juozas Vinča. 1928-ųjų olimpiados dalyvis, kurioje vieną kovą laimėjęs, o kitoje nusileidęs, pasidalijo 5-8 vietas.

Augęs gausioje šeimoje, buvo fiziškai tvirtas, nuo 14-os pradėjo dirbti, kad palengvintų tėvams išlaikyti šeimą. Apie 1923 m. susidomėjęs svarmenų kilnojimu ir boksu, kurių paslapčių jį mokė į sporto klubą „Darbas“ krovikus, vežėjus ir kitus darbininkus subūręs Petras Rimas bei su boksu anksčiau susidūręs Juozo brolis Česlovas.

Kurį laiką J. Vinča buvo Lietuvos Dviratininkų sąjungos Šiaulių skyriaus narys, vėliau tarnavo kariuomenėje ir sėkmingai boksavosi. Keliskart tapęs Lietuvos čempionu, jis buvo ir pirmasis boksininkas Lietuvoje, pasiekęs svarių pergalių tarptautinėse varžybose bei išpopuliarinęs boksą respublikoje. Po olimpinių žaidynių tapo profesionalu, 1929-1931 m. gyveno ir boksavosi JAV, vėliau sugrįžo į Lietuvą. Mirė JAV 1990 m.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis įsitikinęs, jog minėtos tarpukario sporto asmenybės yra vertos žymiai didesnio dėmesio, juolab, kad kito reikšmingesnio, su olimpinėmis žaidynėmis susijusio, įvykio Šiauliai laukė bemaž 40 metų, kai 1968-ųjų olimpiados sidabrą nuraškė boksininkas Jonas Čepulis.

Pirmieji organizuoto sporto žingsniai – prieš 100 metų

Kitais metais Šiauliuose minimas organizuoto sporto judėjimo mieste 100-metis: 1921-ųjų birželį pradėjo darbą Žydų sporto ir gimanstikos sąjungos „Makabi“ Šiaulių skyrius. Netrukus, per keletą metų, mieste buvo įsisteigė ir daugiau sporto organizacijų: „Vairas“ mokytojų seminarijoje, Šaulių sąjungos miesto būryje, darbininkų klubas „Gubernijoje“, Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos Šiaulių berniukų gimnazijos skyrius, „Žiežirba“, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos Šiaulių skyrius, Žydų atletikos klubas ir kt.

Beje, Šiaulių makabiečiai taip pat buvo tarp pirmųjų 1989-aisiais atkuriant Lietuvos „Makabi“. Tuomet iniciatyvūs a.a. Liova Taicas ir Oseris Gleizeris, nežiūrėdami savo tiesioginio darbo, dirbo pasiaukojančiai, nes siekė kuo greičiau atkurti „Makabi“ klubą. Tais pačiais metais Lietuvos

1989 metais atkurtas Lietuvos „Makabi“ dalyvavo tų pačių metų liepą Izraelyje vykusioje XIII pasaulinėje makabiadoje (45 šalys, 4500 dalyvių). Semionas Finkelšteinas, ilgametis Lietuvos „Makabi“ prezidentas: „ Būtent XIII makabiadoje Lietuvos „Makabi“ atletai buvo pirmieji, kurie iškėlė Lietuvos trispalvę Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) pripažintose varžybose tuomet, kai dar net nebuvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė.“

S. Kerbelis galvoja Šiaulių sporto ir „Makabi“ 100-metį be jau tradicinių renginių (dviračių žygį matytų kaip vieną iš miesto masinių renginių) paminėti ir futbolo turnyru. Juolab kad tarpukariu futbolas buvo populiariausia sporto šaka ne vien tarp „makabiečių“ („Makabi“ – triskart Šiaulių futbolo čempionas), bet ir kitose miesto sporto organizacijose.