Ch. Frenkelio taurę antrą kartą į viršų kėlė „Futbolo akademijos bendruomenės“ ekipa

Evaldo ČERNIAUSKO nuotr.
Nugalėtoja - „Futbolo akademijos bendruomenės“ ekipa.
Sekmadienį, rugsėjo 8 d., Šiaulių miesto centriniame stadione ketvirtą kartą vyko tradicinis futbolo turnyras praeityje žinomo Šiaulių pramonininko Chaimo Frenkelio taurei laimėti. Nugalėtoja tarp dešimties miesto įmonių komandų tapo „Futbolo akademijos bendruomenės“ ekipa, kuriai tai buvo jau antrasis laimėjimas šiame turnyre. Prieš varžybas įvyko ir dekoratyvinio akcento pirmojo Šiaulių stadiono vietoje atidarymas.

Futbolo akademijos bendruomenės“ pergalė finale – po baudinių serijos

Idėją rengti šį futbolo turnyrą, taip pat įamžinti ir pirmojo Šiaulių stadiono vietą kilo ilgamečiam Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkui Saniai Kerbeliui (1963–2024). Tam pritarė ir turnyro globėjais tapę Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių apskrities futbolo federacija, Šiaulių miesto savivaldybė, veiklą tęsiantys S. Kerbelio bendražygiai.

Turnyre dalyvavo 10 komandų. Kiekviena sužaidė po ketverias rungtynes. Finale susitiko dvi be pralaimėjimų pirmąjį turnyro etapą užbaigusios komandos – „Futbolo akademijos bendruomenė“ ir „Šiaulių metalo grupė-Makabi“. Pagrindiniam rungtynių laikui pasibaigus be įvarčių, buvo iškart pereita prie baudinių serijos. Čia lemiamu tapo netaiklus Edvino Jasaičio smūgis, palikęs nepakitusį buvusį rezultatą (3:2) ir taip išaiškinęs nugalėtoją.

Beje, šių metų finalas tapo 2022-ųjų finalo pakartojimu, kai tų pačių ekipų dvikova vėlgi po baudinių serijos baigėsi „Futbolo akademijos bendruomenės“ laimėjimu.

Pastarosios komandos vadovas ir treneris Deivis Kančelskis pasidžiaugė antra nugalėtojų taure per trejus dalyvavimo turnyre metus ir įvardijo didžiausią stimulą – komandos narių atžalų palaikymą: visų rungtyniavusiųjų vaikai akademijoje lanko futbolo treniruotes.

Nugalėtojams atstovavo: finale įvarčius pelnę Laimonas Balčiūnas, Kęstutis Kucevičius ir Aurimas Garuckas, taip pat – Modestas Mačenskis (vartininkas), Mindaugas Bričkus, Titas Kančelskis, Marius Jucys, Mindaugas Rudaitis, Tadas Stočkūnas, Vaidotas Varnas, Nanko Todorov, Donatas Tamošaitis, Valdemaras Palubinskas ir Mantas Šukys.

Pernai trečiojoje vietoje likusi „Šiaulių metalo grupė-Makabi“ (vadovas ir treneris Vitalijus Daniličevas) dabar pakilo vienu laipteliu aukštyn.

Dvikovoje dėl trečiosios vietos nugalėjo Šiaulių miesto savivaldybės ekipa, 3:2 įveikusi „ROL-Lithuania“. Penktojoje liko „Bodesa“ po baudinių serijos 5:4 pranokusi „Girteką“. 7-ąją vietą iškovojo „Sovli“ (2023 m. turnyro laimėtoja), 6:1 įveikusi „A tribūną“. Devintojoje pozicijoje finišavo „RV Transport“, kuri 6:0 nugalėjo „Transrivą“.

 

Turnyro ambasadoriumi tapo Domantas Šimkus

Gausiais aplodismentais buvo sutiktas šiemet turnyro ambasadoriumi tapęs vienas žinomiausių Šiaulių futbolo veidų – 30 rungtynių Lietuvos nacionalinėje rinktinėje sužaidęs futbolo akademijos „Šiauliai“ ekipos kapitonas Domantas Šimkus.

Jis bei Šiaulių apskrities žydų bendruomenės laikinoji pirmininkė Rašella Galinienė ir Šiaulių apskrities futbolo federacijos prezidentas Gintautas Mirauskas įžvelgė praeities ir dabarties paralelių, kai rezultatas pasiekiamas bendromis sporto žmonių bei rėmėjų pastangomis. Kartu apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis, matęs tokių renginių bendruomeniškumą.

D. Šimkus minėjo, jog kiti metai yra organizuoto Šiaulių futbolo šimtmečio (1925–2025) metai. Linkėjo visiems susitikti penktajame Ch. Frenkelio turnyre bei kituose šiam jubiliejui skirtuose renginiuose.

1925-ųjų gegužę Šiauliuose, dalyvaujant legendinei Lietuvos aviacijos ir sporto asmenybei Steponui Dariui, kuris tuomet buvo Lietuvos futbolo lygos atstovas, įvyko steigiamasis Šiaulių futbolo apygardos susirinkimas. Tais pačiais metais įvyko ir pirmosios apygardos pirmenybės, kurių nugalėtoja – Lietuvos fizinio lavinimosi Šiaulių skyriaus ekipa – Kaune žaidė Lietuvos futbolo lygos čempionato finale su vietos „Kovu“. Lapkričio pabaigoje vykusias rungtynes, spaudžiant 10 laipsnių šalčiui, 2:0 laimėjo kauniečiai.

Olimpinio 100-mečio akcentas – pažymėta pirmojo stadiono vieta

Sekmadienį, prieš pat turnyro pradžią, atidengtu dekoratyviniu akcentu buvo pažymėta pirmojo Šiaulių stadiono vieta. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo iš Latvijos sostinės Rygos atvykęs Europos rabinų konferencijos atstovas Kalev Krelin. Jis pažymėjo, jog išties yra labai prasminga tęsti S. Kerbelio pradėtus gerus darbus ir kad šiandienos ceremonijos žinutė – kaip tik apie tai. Svečias specialiu instrumentu atliko keliantį prabudimą kūrinį.

Prisiminta, jog turtingų verslininkų lėšomis įrengta „Makabi“ aikštė Tilžės g. buvo panašiai toje vietoje, kur šiandien veikia įmonė „Baltik vairas“. Nors futbolo rungtynės šioje tuomet miesto reprezentacinėje sporto aikštėje, aptvertoje medine tvora, jau vyko ir 1925 m., jos oficialus atidarymas įvyko kiek vėliau – 1926-ųjų birželio 21-ąją. Beje, tuomet tai buvo teritorija jau už miesto, o spaudoje rašyta, jog miestiečiams dėl šito yra nepatogumų. Tačiau tai nebuvo kliūtis rengti čia elitinės Lietuvos futbolo lygos bei Šiaulių futbolo apygardos pirmenybių rungtynes.

Dekoratyviniame metaliniame stove-akcente, kuris rugsėjo 8-osios rytą buvo perrištas geltonu kaspinu (geltona-juoda yra tradicinės miesto sporto ekipų spalvos) kaspinu, yra Šiaulių Aušros muziejuje saugomos unikalios juodai baltos nuotraukos atspaudas iš pirmųjų, 1930 metų liepą, vykusių tarptautinių futbolo rungtynių šiame stadione tarp Šiaulių rinktinės, kurią sudarė Šiaulių sporto klubo bei „Makabi“ žaidėjai ir Vienos „Hakoah“ (Austrija). Antroje akcento pusėje – užrašas: „Šiauliai – mūsų miestas. Kažkada jis buvo toks...“

1937 m. taip pat šiame stadione šiauliečiai rungtyniavo su Budapešto „Kispest“ (Vengrija) ekipa. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje futbolo varžybos pradėtos rengti ir dabartiniame, tiesa, dar galutinai neįrengtame stadione.

Olimpinio 100-mečio metai

Šiaulių miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas minėjo, jog turnyras dėl Ch. Frenkelio taurės vyksta Šiaulių olimpinio sporto 100-mečio metais. Ši jubiliejinė data skaičiuojama nuo 1924 metų, kai Lietuvos atstovai, tarp kurių buvo Šiauliuose gimęs, o vėliau savo sportinę karjerą Kaune pratęsęs dviratininkas Isakas Anolikas, debiutavo vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (Prancūzija). Tuomet olimpiadoje startavo dar vienas dviratininkas (Juozas Vilpišauskas) ir 13 kauniečių – Lietuvos futbolo rinktinės narių.

Dar po ketverių metų, 1928-aisiais, prie antrą kartą olimpiadoje rungtyniavusio I. Anoliko prisijungė ir kitas Šiauliuose gimęs bei čia savo sportinę karjerą pradėjęs, vienas plačiausiai žinomų tarpukario sporto atletų, legendinis boksininkas Juozas Vinča.

Olimpinio ir kito sporto aktualijoms bus skirta rugsėjo 11 d. Šiauliuose rengiama Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir sporto federacijų konferencija.