Naujausios
LIETUVA-KREPŠINIS-EUROPA (1)
Čempionams lenkėsi Joniškis, Šiauliai, Radviliškis
Pirmą kartą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė II Europos čempionate dalyvavo 1937 metais Latvijoje. Prieš čempionatą „patrankų mėsa“ laikyta Lietuvos rinktinė netikėtai tapo aukso medalių laimėtoja. Krepšininkai Tėvynėje sutikti kaip didvyriai.
Surinko istoriją
Krepšinio muziejaus Joniškyje įkūrėjas Leonas Karaliūnas yra surinkęs daug medžiagos apie auksinį Lietuvai čempionatą.
L. Karaliūnas, minint 70 triumfo metines, išleido knygą „Auksinė žinia Europai 1937 m.“ ir suorganizavo kelionę aukso medalių laimėtojų keliu.
Pakartotame žygyje dalyvavo ir 2003 metų Europos čempionų treneris Antanas Sireika. Čempionų kelio įspūdžiai ir akimirkos išleistos knygoje „Europos krepšinio auksas grįžo dar kartą“. Krepšinio entuziastas mielai sutiko pasidalyti savo vertingu archyvu su krepšinio aistruoliais.
Kokios viltys?
1937 metais balandžio 30 dieną į Rygą Lietuvos rinktinė išvyko palydėta tik Kauno kūno kultūros rūmų direktoriaus V. Augustausko ir kelių sportininkų.
Lietuva pateko į pirmąjį pogrupį, kuriame žaidė Egipto, Italijos, Estijos ir Lietuvos rinktinės. Antrajame pogrupyje buvo Čekoslovakija, Lenkija, Prancūzija ir Latvija.
„Kokios viltys?“ — klausė to meto lietuvių spauda.
„Pirmiausia, pati pirmenybių vykdymo tvarka atrodo per gudri ir sudaryta be lygybės principo. Ja, kaip žinome, išskirtos keturios tariamos stipresnės komandos (Italija, Estija, Latvija ir Lenkija), prie kurių derintos tariamos silpnesnės (Lietuva, Egiptas Vengrija, Prancūzija ir Čekoslovakija). Kadangi I ratui prikergta olimpinė sistema (pralaimėjęs iškrinta), tad aišku, kad tariamai silpnieji iš anksto paskirti prakišti ir iškristi iš varžybų dėl pirmųjų keturių vietų“, — svarstė žurnalistas J. Kusa.
Griausmingi "valio"
Pirmosiose rungtynėse Italijos komandą lietuviai įveikė 22:20. „Lietuvių komanda visą laiką buvo aiškioje persvaroje. Ji žaidė labai ramiai. Buvo įspūdis kad lietuvių komanda yra labai gerai susižaidusi. Italai žaidė nepaprastai smarkiai“, — pranešė tada ELTA.
Antri krito estai (20:15). „Mūsiškių pergalė sudarė nepaprastą įspūdį“, — pranešė J. Kusa. Treti lietuvių šturmo neatlaikė egiptiečiai — 21:7.
Pusfinalyje Lietuvos laukė Lenkija. Lenkai, pasak spaudos pranešimų, su degtukais studijavę mūsiškių žaidimo schemas.
Nors pirmasis kėlinys vyko taškas į tašką (18:18), antrajame Lietuva buvo gerokai pajėgesnė (32:25).
O kokios aistros liejosi Lietuvoje!
„Rungtynės įvyko gana vėlai — 9 val., — tačiau Redakcijos telefonas nenustojo skambėjęs iki vėlyvos nakties. Rezultatų teiravosi moksleiviai, valdininkai, kariai ir šiaip neišaiškintų profesijų (per telefoną negi išsiaiškinsi) žmonės. Daug skambino iš provincijos. Ir reikėjo būti prie telefono triūbelės, pranešus mūsų laimėjimą! Griausmingas valio nuaidėdavo per visą Redakcijos kambarį!“, — rašyta to meto spaudoje.
„Vakar Šiauliai, gavę žinią apie mūsiškių laimėjimą rungtynėse su lenkais, džiaugėsi visais žmogui įmanomais būdais. Šiaurės Lietuvos mokytojų konferencija, kurioje dalyvavo apie 500 mokytojų, pasiuntė į Rygą mūsiškiams sveikinimo telegramą“, — pranešė spauda.
Provincijos reportažuose šmaikštauta: „Kodėl jie Želigovskio į savo komandą nepaėmė? Tada būtume pakalbėję apie Vilniaus klausimą.“
Be pralaimėjimų
Pergalė prieš lenkus atvėrė kelią į finalą, kuriame laukė italai. Finalas prasidėjo 9 valandą ryto Latvijos laiku. Startiniame lietuvių penkete žaidė Leonas Baltrūnas, Pranas Talzūnas, Juozas Žukas, Feliksas Kriaučiūnas ir Zenonas Puzinauskas. Pirmasis kėlinys baigėsi lietuvių naudai 11:9.
Vienu metu antrajame kėlinyje lietuviai pirmavo 22:11, bet, išnaudojus baudų limitą F. Kriaučiūnui (buvo manoma, kad su teisėjų „pagalba“), ir jį pakeitus Artūrui Andriuliui, rungtynių pabaigoje rezultatas buvo 24:23.
Varžybų teisėjas šveicaras Pfuetis už kalbas lietuvius nubaudė trimis baudos metimais, kuriuos, jau pasibaigus rungtynių laikui, metė italas Gessetis.
Sėkmė: visi trys italo metimai buvo netaiklūs, Europos čempione tapo Lietuva!
Auksinės komandos nariai: L. Baltrūnas, P. Talzūnas, J. Žukas, F. Kriaučiūnas, Z. Puzinauskas, A. Andriulis, Eugenijus Nikolskis, Pranas Mažeika, Stasys Šačkus, Leopoldas Kepalas, Česlovas Daukša, Leonas Petrauskas.
„Per penkias dienas nugalėti penkias komandas, tai pasiekimas, kuriuo gali didžiuotis tik Lietuva“, — įvertino Rygos laikraštis “Rits“.
P. Talzūnas tapo geriausiu Europos metiku, per 5 rungtynes pelnęs 67 taškus.
Trečiąją vietą čempionate iškovojo Prancūzija, ketvirti liko lenkai, penkti — estai, šešti — latviai.
Sutiktuvės
Lietuva laukė čempionų. Pirmieji progą pasveikinti turėjo joniškiečiai, pynę vainikus nugalėtojams.
Dar didesnė minia laukė Šiaulių geležinkelio stotyje: „Traukinys įvažiavo į milžinišką šūksniais ūžiančią minią. Į peroną susirinko keli tūkstančiai visuomenės“. Šiauliečių visuomenės dovana krepšininkams — “gražus sidabro vainikas rėmuose ant rusvo aksomo su rinktinės dalyvių pavardėmis išgraviruotomis sidabro lentelėje“.
„Matėsi, kad grojo orkestras, bet jo nesigirdėjo“, — didžiulį triukšmą perteikia “Lietuvos aidas“. — Pasipylė gėlių gėlės pintinėmis, puokštėmis, vainikais ir palaidos, beriamos ant sportininkų. (...) Nebuvo organizacijos, kuri nebūtų atėjusi Šiaulių stoties peronan.“
Žmonių kimšte prikimštas buvęs ir Radviliškio peronas.
Čempionai pirmiausia lenkėsi nežinomam kariui
Kaunas čempionus pasitiko su gėlėmis, barstomomis iš lėktuvų: „Nemačiusiam sunku įsivaizduoti, o mačiusiam sunku nors kiek tiksliau atpasakoti, kas dėjosi Kauno stotyje ir aplink ją“. Sutikimą transliavo radijas.
Išklausę galybes sveikinimų, krepšininkai vyko į Karo muziejaus sodelį. „Rinktinės kapitonas Kriaučiūnas, padėjęs vainiką, pasakė kalbą, pažymėdamas, kad grįžę su laimėjimu rungtynių nugalėtojai pirmiausia atėjo nusilenkti Nežinomo kareivio kapui, pagerbti jį“.
Atsisakė piniginių dovanų
Spaudoje pasipylė sveikinimai, eilės nugalėtojams. Prasidėjo dovanų lietus. Europos krepšinio čempionato nugalėtojai apdovanoti ordinais. Iškilmėse paskelbta, kad sportininkų dovanoms pirkti einamoje sąskaitoje yra per 7000 litų, aukos tebeplaukia.
Bet dovanų komisija gavusi krepšininkų pareiškimą, „kad jie nuo tolimesnių dovanų ir tuo labiau piniginių atsisaką, nes jie esą krepšininkai mėgėjai, o ne profesionalai ir, atspėdama aukotojų mintį, esamus einamojoje sąskaitoje suaukotus pinigus ir dar tebeaukojamus, nutarusi įsteigti krepšininkų tolimesniam mokslinimuisi ir lavinimuisi fondą ir sudėtas visuomenės aukas panaudoti mūsų krepšinio dar didesniam lygio pakėlimui“.
Po dviejų metų laukė naujas iššūkis — Europos krepšinio čempionatas Kaune.
TRIUMFAS: Auksinis Lietuvos rinktinės, tapusios Europos čempione, penketukas. Visi varžovai įveikti, auksas — lietuvių.
KVIETIMAS: Skelbimas, kviečiantis šiauliečius atvykti į geležinkelio stotį.
SUTIKTUVĖS: Pasveikinti čempionų susirinko minia šiauliečių. Pro Šiauliuose nugalėtojai važiavo gegužės 9 dienos popietę.
ATSISVEIKNIMAS: Krepšininkai atsisveikina su šiauliečiais. Traukinys pajuda į Radviliškį.
Nuotr. iš knygos „Auksinė žinia Europai 1937 m.“