Naujausios
Būti krepšinio elite – didelis pasiekimas
Sekmadienį Lietuvos rinktinė Europos vyrų krepšinio finale 63:80 (8:19, 25:22, 10:19, 20:20) nusileido Ispanijos rinktinei ir užsikabino sidabro medalius. Pakalbinome žinomus šiauliečius krepšininkus ir trenerius, kaip jie vertina Lietuvos rinktinės pasirodymą čempionate.
„Visada skaudu pralošti“
Mindaugas ŽUKAUSKAS, krepšininkas, 2003 metų Europos čempionato aukso medalio laimėtojas:
– Žiūrint rungtynes atgijo prisiminimai, nes pats žaidžiau finale su ispanais. Buvo ir džiugu, ir liūdna. Džiugu, kad laimėjome sidabrą, bet kai patenki į finalą, norisi laimėti auksą.
Paprastai rungtynes žiūrime su draugais, tai emocijų netrūksta. Ypač neramiai žiūrėjome pusfinalį, kai kova vyko taškas į tašką. Finalą stebėjome kiek ramiau, nes nemažai atsilikinėjo, bet vis tiek tikėjomės, kad laimės.
Lietuviams nekrito, nors, galima sakyti, jiems visą čempionatą nekrito. Visos lietuvių rungtynės nebuvo labai rezultatyvios.
Tikėjausi, kad rinktinė nukeliaus iki finalo. Man, kaip sirgaliui, norisi kuo ilgiau geras emocijas pratęsti stebint rungtynes. Pora rungtynių – su Ukraina ir Latvija – su šeima ir draugais žiūrėjome Rygoje. Atmosfera buvo nereali. Buvo labai smagu pabūti ir pasirgti.
Visada skaudu pralošti. Ypač finalines rungtynes, kai atrodo, kad auksas ranka pasiekiamas. Gal net mažiau skaudu būna, kai anksčiau pralaimi ir iškrenti. Bet po kiek laiko emocijos aprims ir viskas kitaip atrodys. Vyrai daug padarė. Antra vieta Europoje – tai yra didelis pasiekimas.
„Auga nauja krepšininkų karta“
Gediminas PETRAUSKAS, „Šiaulių“ krepšinio komandos vyriausiasis treneris, U-16 rinktinės, šiemet Europos U-16 čempionate iškovojusios sidabro medalius, treneris:
– Sekmadienį beveik nematėme rungtynių, nes dalyvavome turnyre Lenkijoje. Žinoma, kai žaidi finale, norisi laimėti, tačiau rezultatas fantastiškas – antra vieta Europoje, patekome į olimpiadą, jau, berods, septintą kartą iš eilės.
Šiemet visos lietuvių rungtynės buvo įtemptos. Taip grūdinosi komanda ir lemiamu momentu sužaidė gerai. Auga nauja krepšininkų karta ir reikia tikėtis, kad mes išliksime krepšinio elite.
Pastabas iš šono labai lengva dalinti, bet treneris gyvena su komanda 24 valandas per parą. Jis mato jų nuovargį, jų psichologinę ir fizinę būklę ir pagal tai sprendžia, dėlioja, kas, kiek ir kaip žaidžia. Treneris, prieš darydamas veiksmą, būna gerai pasvėręs, kodėl jis taip daro. Manau, net nereikia diskutuoti dėl trenerio kompetencijos. Vadovaujant J. Kazlauskui komanda antrą kartą iš eilės Europos čempionate nukeliauja iki finalo.
„Olimpiadoje turėsime labai gerą rinktinę“
Vaidas PAULIUKĖNAS, krepšininkas, „Šiaulių“ krepšinio komandos trenerio asistentas:
– Nelabai prisimenu finalų, kad kas nors laimėtų lygioje kovoje. Varžovas, kuris pirmas sugeba atsikratyti psichologinės naštos, tas ir laimi. Pats žaidžiau ir žinau, kaip yra sunku. Žiūri į laikrodį, laikas greitai bėga, stengiesi greičiau atlošti, bet nelabai pavyksta.
Lietuviai žaidė daugiau komandiškai, ispanai pasikliovė individualiais veiksmais. Tačiau lietuvių rezultatas fantastiškas. Antrame Europos čempionate iš eilės mes – antri. Reikia lenkti galvas prieš mūsų krepšininkus, kurie aukojasi ir atiduoda savo laiką Lietuvai, kad mums būtų gerų emocijų.
Buvau nuvažiavęs į Rygą žiūrėti rungtynių su ukrainiečiais. Smagu, kad tiek daug žmonių važiavo, palaikė, tikėjo. Juk krepšinį jie žaidžia dėl žmonių. Palaikymas prideda motyvacijos, nors Rygoje buvo pats prasčiausias lietuvių žaidimas, ypač puolimas strigo.
Lietuvoje seniai pradėtas gerų krepšininkų ugdymas. Mūsų sėkmės pradininkai yra A. Sabonis, Š. Marčiulionis, R. Kurtinaitis, V. Chomičius ir daug kitų elitinių žaidėjų. Manau, jų geras žaidimas, aukštas lygis ir „užkabino“ žmones.
Mums gal kiek trūksta veržlių atakuojančių gynėjų, kurie sudaro galimybes dideliems žaidėjams laisvai žaisti. R. Seibutis gali įlįsti. Nebuvo M. Pociaus, kuris sugebėdavo pralįsti, išmesti.
Neturime dabar ir lygiaverčio įžaidėjo pakeitimui. Manau L. Lekavičius išaugs ir prisidės.
Olimpiadoje turėsime labai gerą rinktinę. Žinoma, jeigu visko „nepareguliuos“ traumos. Mes neturime tiek žmonių, kaip Amerika, Prancūzija ar Ispanija.
Kalbėjosi Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
Jono TAMULIO nuotr.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.