Bokso treneris

Bokso treneris

Bokso garsenybių Algirdo Šociko ir Dano Pozniako auklėtinis Valerijus Traškinas šiandien treniruoja Kuršėnų krašto vaikus. Jis įsitikinęs, kad jeigu ne ši daug jėgų, prakaito pareikalaujanti sporto šaka, ne vienas jo auklėtinis jau jėgą būtų panaudojęs blogiems tikslams ir net pabuvojęs už grotų.

Algimantas BRIKAS

brikas@skrastas.lt

Treniruotė

Kuršėnuose, Daugėlių mikrorajone, Sporto mokyklos vienoje iš patalpų, vyksta bokso treniruotė. Berniukai kas kovoja vienas su kitu, kas imituoja kovą su „šešėliu“. Su vienu iš auklėtinių, užsimovęs specialias bokso letenas, darbuojasi treneris Valerijus Traškinas. Pataria. Paaiškina padarytas klaidas. Skatina smūgiuoti stipriau, staigiau ir tiksliau.

Pasibaigus šiam treniruotės etapui, ir jaunojo boksininko, ir trenerio kakta blizga prakaitu. Trumpas atokvėpis, ir į šias letenas smūgiuoja jau kitas. Trenerio pastabų, paraginimų sulaukia ir besitreniruojantys pavieniui.

„Į korpusą gražų pataikei! Ir dar kartą bandyk! O, gerai!“ – treneris giria su trejais metais už save vyresniu besitreniruojantį dvylikametį raudėniškį Faustą Galdiką. Jis ruošiamas Europos čempionatui. Faustas seka savo broliu Deividu, jau dukart laimėjusiu šalies čempionatą.

V. Traškinas jau ir nebesuskaičiuoja, kiek jo auklėtiniai yra iškovoję šalies jaunučių, jaunių, jaunimo bokso čempionatų, kitų turnyrų medalių. Jais įvertinamas šių berniukų ir trenerio treniruotėse išlietas prakaitas.

„Sunki sporto šaka“, – boksą įvertina V. Traškinas.

Sunku jauniesiems boksininkams, nelengva ir jų treneriui. Ypač kai reikia treniruoti su letenomis ant rankų. Į jas smūgiuojant, kenčia trenerio rankų riešai, alkūnės. Juk ne veltui profesionalų treniruotėse net dviese letenas laiko. Todėl, V. Traškino nuomone, daugelis trenerių ir nemėgsta treniruotėse naudoti šių letenų, jų imasi tik gal keletą kartų per metus.

O V. Traškinas stengiasi kiekvienoje treniruotėje, jas užsimovęs, padirbėti su kiekvienu auklėtiniu. Trenerio įsitikinimu, letenos labai padeda kelti meistriškumą.

„Ringo neturime, bokso maišų neturime, užtat kenčia treneris, – šmaikštauja V. Traškinas ir priduria: – O ką darysi...“

Varžybos vijo varžybas

Valerijus gimė gausioje šeimoje Raudėnuose, bet nuo pat pirmos klasės ėmė mokytis Šiauliuose, mokykloje – internate. Savaitgaliais grįždavo į namus.

Mokėsi penktoje klasėje, kai jie šešiese nusprendė lankyti bokso treniruotes. Nuėjo į „Žalgirio“ sporto draugijos salę. Po mėnesio treniruotis iš to šešeto bebuvo likęs tik Valerijus.

Pasitreniravus vos porą savaičių, Valerijui teko dalyvauti pirmosiose varžybose. Po mėnesio jį treneriai jau vežėsi į Estiją dalyvauti Aukštaitijos ir šios šalies regiono bokso komandų mače. Savo varžovą jis nugalėjo.

Trylika pirmųjų kovų Valerijus laimėjo. Tik keturioliktojoje jam teko pripažinti varžovo pranašumą.

Varžybos vijo varžybas. Valerijus Traškinas po du kartus tapo Lietuvos jaunučių ir jaunimo, tris kartus – jaunių bokso čempionu.

Treneriai dažnai keitėsi. Daugiausiai Valerijų treniravo Vaclovas Lipnickas. Jis jaunajam boksininkui ypač patiko tuo, kad vežiodavo į labai daug varžybų.

Garsių boksininkų globoje

Šalies jaunimo čempionu tapusį aštuoniolikmetį V. Traškiną 1981-aisiais jau ėmė kviesti į šalies suaugusiųjų rinktinę, kurios vyriausiasis treneris buvo legendinis boksininkas Algirdas Šocikas.

V. Traškinas mena, kad A. Šocikas labai gerai pastebėdavo, paaiškindavo, kur ir kaip reikia smūgiuoti. Aiškindamas nevengdavo pajuokauti. Gal ir todėl varginančios treniruotės rinktinėje prabėgdavo nejučiomis.

V. Traškiną treniravo ir 1968 metų Meksikos olimpinių žaidynių čempionas Danas Pozniakas.

V. Traškino vertinimu, ir A. Šocikas, ir D. Pozniakas – puikūs treneriai. Jie vienas nuo kito skyrėsi pirmiausia gal tuo, kad pirmasis labiau akcentuodavo stipraus smūgio, o antrasis – bokso technikos svarbą.

V. Traškinas šyptelėjęs priduria: jie skyrėsi dar ir tuo, kad vienas kalbėdavo lietuviškai, o kitas – rusiškai.

Iš TSRS profsąjungų čempionato Valerijus grįžo laimėjęs sidabro medalį.

Treneriai, V. Traškiną kviesdami į šalies rinktinę, tikėjo jo vis didėjančiu meistriškumu, bet ir sportininko, ir trenerių viltys netikėtai žlugo. Buvo užtrenkti vartai ne tik į rinktinę, bet ir į bet kokias varžybas.

Diskvalifikuotas

Šiaulių miesto įvairių sporto šakų atstovai rengėsi 1982 metų šalies spartakiadai.

Boksininkai sužinojo, kad imtynininkams, krepšininkams ir kitų sporto šakų atstovams yra skiriami maisto talonai, treningai, jiems suorganizuojamos stovyklos. Šiame pasirengimo spartakiadai etape boksininkai liko tartum užmiršti.

Jie dėl tokio neteisingumo nusprendė protestuoti. Pareiškė nevyksią į spartakiadą. Taip buvo pasakyta ir boksininkus pasikvietusiam miesto sporto komiteto pirmininkui.

Tokiai protesto formai buvo pritarę visi šiauliečiai boksininkai, bet daugumą jų treneriai perkalbėjo. Tik trys, tarp jų ir V. Traškinas, kaip ir buvo sutarta, į spartakiadą nevažiavo.

Netrukus iš straipsnio laikraštyje Valerijus sužinojo, kad jie visi trys visam laikui yra diskvalifikuojami.

Šis sporto funkcionierių sprendimas sužlugdė perspektyvių sportininkų karjerą.

V. Traškinas ir dabar yra įsitikinęs, kad tada jie, boksininkai, buvo teisūs, su jais buvo neteisingai pasielgta.

Nors Valerijus Lietuvos spartakiadoje nedalyvavo, A. Šocikas jį kvietė į šalies rinktinę ruoštis TSRS spartakiadai. V. Traškinas pasinaudoti proga atstovauti Lietuvai negalėjo.

Apie savo diskvalifikavimą jis tada bet kokiuose pokalbiuose buvo linkęs nutylėti, nes studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. Anot V. Traškino, dėl tokių dalykų jam nebūtų buvę gerai.

Kariuomenės čempionas

Ir diskvalifikuotas Valerijus treniravosi, bet jokiose varžybose nedalyvavo.

Kartą, praėjus trejiems metams po šių nemalonių įvykių, pas Valerijų atėjo nežinia, iš kur, apie jį, jau ketvirtojo kurso studentą, sužinojęs šalia Šiaulių, Zokniuose, dislokuoto karinio dalinio majoras. Jis Valerijui, neturinčiam jokių reikalų su armija, pasiūlė vykti į Rusijoje, Archangelske, vyksiantį TSRS ginkluotųjų pajėgų bokso suaugusiųjų čempionatą.

Sportininkus visada palaikęs fakulteto dekanas Bronius Prėskienis Valerijui leido vykti į šias varžybas.

Siunčiantieji į čempionatą V. Traškinui nekėlė jokių tikslų, vylėsi, kad gal jis pateks į geriausiųjų aštuntuką. Valerijus nustebino ir juos, ir pats save: dvi kovas, tarp jų ir finale, laimėjęs taškais, tris – aiškia persvara, jis tapo sovietinių ginkluotųjų pajėgų čempionu.

Už šią pergalę Valerijui turėjo būti suteiktas TSRS sporto meistro vardas, bet kvalifikacijos dokumentais jis nesirūpino. Juk jeigu būtų plačiau pasklidusi žinia apie jo, diskvalifikuoto sportininko, laimėjimus, jam, ko gero, nebūtų pavykę išvengti nemalonumų.

V. Traškino pateiktas siurprizas padidino kariškių garbės apetitą. Vieną dieną pas jį atėjo kariškis su trim didelėmis žvaigždėmis ant antpečių – pulkininkas, užsirašė jo duomenis ir pareiškė: važiuosime į Tarybų Sąjungos čempionatą.

Vykti į šią jį nors ir viliojančią kelionę Valerijus atsisakė.

„Dar turėjau parako labai gero, – juk ne be reikalo mane į rinktinę kvietė Šocikas ir Pozniakas“, – dabar mena V. Traškinas.

Iš 187 kovų ringe jis yra laimėjęs 178-ias.

Moterys supranta geriau

Baigęs pedagoginį institutą, tapęs pradinių klasių ir fizinio lavinimo mokytoju, V. Traškinas įsidarbino Akmenės rajono Kruopių vidurinėje mokykloje vien todėl, kad dirbantys kaimo mokyklose nebūdavo šaukiami į kariuomenę. Trejų metų darbas su pradinukais Kruopiuose paliko labai gerų prisiminimų.

Šiame kaime jis ėmė burti norinčius boksuotis. Jo auklėtinis Donatas Kondrotas, kelią į meistriškumą tęsęs Panevėžio sporto mokykloje, tapo šalies jaunimo čempionu.

Persikėlęs į gimtuosius Raudėnus, pradėjęs dirbti miestelio pagrindinėje mokykloje, V. Traškinas ir čia pradėjo treniruoti vaikus. Vėliau tapo Kuršėnų sporto mokyklos treneriu – jo treniruotes ėmė lankyti ir šio miesto vaikai.

Užsiiminėti boksu vaikus paskatina jų tėvai, mokytojai. V. Traškino nuomone, moterys geriau supranta, kad ši sporto šaka jaunumui gali būti labai naudinga.

Kuršėnų Daugėlių pagrindinei mokyklai neseniai vadovavusi Janina Bartkevičienė, Pavenčių ir Raudėnų mokyklų direktorės Janina Banienė ir Zita Bezarienė skatino bei skatina vaikus užsiiminėti boksu. Ypač neklaužadas, kad privargę treniruotėse nebelinktų negeriems darbams. Matyt, yra pastebėjusios, kad boksas turi geros įtakos vaikams.

Tokiai nuomonei pritaria ir V. Traškinas. Jis sako, kad jeigu ne boksas, ne vienas iš jo auklėtinių jau būtų pabuvojęs ir už grotų. O po treniruočių jaunieji boksininkai būna taip pavargę, kad vos pavelka kojas. Energiją išliejus treniruočių patalpoje, nebekyla minčių blogiems darbams.

Autoriaus nuotr.

MOKYTOJAS: Bokso treneris Valerijus Traškinas jau yra išugdęs daug šalies jaunučių, jaunių, jaunimo čempionų.

DARBAS: Trenerio Valerijaus Traškino teigimu, treniruotėse panaudojant specialias letenas, gerinama boksininko reakcija, ištvermė, stiprėja smūgis.

RINGAS: Kuršėnų sporto mokyklos treneris Valerijus Traškinas patarinėja savo auklėtiniui kuršėniškių ir panevėžiečių boksininkų mače, vykusiame pernai gegužę Pavenčių mokykloje.

TRENIRUOTĖ: Jaunieji boksininkai treniruojasi patalpoje be ringo ir bokso maišų, nes nėra lėšų jiems nupirkti.

Asmeninio albumo nuotr.

ČEMPIONAS: Klaipėdoje 1982-aisiais vykusiame šalies jaunimo čempionate Valerijus Traškinas (dešinėje) laimėjo pirmąją vietą.

TRENERIS: Ilgiausiai Valerijų Traškiną (kairėje) treniravo Vaclovas Lipnickas.