Naujausios
Antrą kartą iš eilės — nenugalėti
1937 metais Lietuvos krepšininkams tapus Europos čempionais, III čempionato šeimininkų teisės atiteko Lietuvai. 1939 metais Kaune lietuviai vėl triumfavo ir įrodė, kad aukso medaliai Rygoje nebuvo atsitiktiniai.
Halę pastatė per pusmetį
Norą dalyvauti čempionate, rengiamame Lietuvoje, buvo pareiškęs rekordinis šalių skaičius: septyniolika. Bet valstybių planus suardė įtempta politinė situacija, į Kauną atvyko aštuonios rinktinės.
Rengiantis čempionatui, Kaune buvo išleista trijų pašto ženklų serija — pirmoji pasaulyje pašto ženklų serija krepšinio tematika. Šiuos pašto ženklus galima pamatyti Joniškyje esančiame Krepšinio muziejuje.
Ramybės nedavė galvosūkis, kur žais krepšininkai. Lietuva pasiryžo statyti naują sporto salę krepšinio varžyboms.
Sporto halės statyba (projektuotojas — inžinierius Anatolijus Rozenbliumas) pradėta 1938 metų gruodžio 4 dieną ir baigta neįtikėtina sparta: per pusmetį. Plušėta dienomis ir naktimis. Statybininkai, pagalbininkai buvo paskatinti nemokamais bilietais.
Likus tik dienai iki čempionato, FIBA techninis komitetas priėmė sprendimą, kad čempionate gali žaisti riboto ir neriboto (aukšto) ūgio žaidėjus turinčios komandos.
Lietuvos rinktinei šis sprendimas buvo ypač svarbus, nes rinktinės sudėtyje buvo dvimetrinis Pranas Lubinas, su JAV rinktine jau tapęs 1936 metų Berlyno olimpinių žaidynių čempionu.
Žmogus prie žmogaus
1939 metų gegužės 21 dieną į halę patraukė žmonių minios. „Lietuvos aide“ Juozas Kusa rašė: “Plaukė dideli ir maži, visokio amžiaus ir luomų. Jau Sporto gatvėje prie Kūno kultūros rūmų jiems mojo valstybių dalyvių vėliavos, mažutės vėliavėlės plevėsavo ant rūmų stogo, stadione margavo gausybė vėliavų, prie halės tas pas. (...) O halėje — čia abiejuose šonuose ir viename gale dygo ir išdygo gyvos galvų eilės iki pat palubių: žmogus prie žmogaus, veidas prie veido...“
Po čempionato skaičiuota, kad III Europos vyrų krepšinio čempionate apsilankė 100 tūkstančių žiūrovų.
Čempionatą atidarė Prezidentas Antanas Smetona: „Kai visus kraštus kamuoja nerimas, kai visur žmonės suirzę ir susirūpinę gyvena, dailaus sporto dienos virsta poilsiu, nuteikia mus gerai ir draugiškai duoda mums estetinio pasigėrėjimo“.
Po iškilmių žiūrovai pirmiausia išvydo moterų krepšinį. Į aikštelę įžengė Kauno ir Varšuvos moterų krepšinio rinktinės. Rezultatas buvo palankus lietuvaitėms 29:28.
Nušlavė visus varžovus
Krepšinio muziejaus Joniškyje įkūrėjas Leonas Karaliūnas rodo nuotraukas, fotografuotas Kaune 1939 metais. „Šias akimirkas įamžino vienas joniškietis, dviračiu numynęs į Kauną žiūrėti čempionato. Nuotraukas jis padovanojo prieš daugelį metų: gaila, kad iš atminties išdilo šio žmogaus pavardė“, — sako L. Karaliūnas.
III čempionato pirmosios rungtynės vyko tarp Prancūzijos ir Suomijos.
Lietuva iš karto gavo pajėgų varžovą — Latvijos rinktinę. Šių komandų dvikova vadinta čempionato finalu. Į halę sugužėjo per 11 tūkstančių sirgalių.
Dramatiška kova, pasibaigusiu taikliu P. Lubino metimu, lėmė pergalę lietuviams: 37:36 (15:17).
„Visas entuziazmas buvo išlietas tautos himnu, kuris sugiedotas visų žiūrovų su nepaprastu jautrumu ir galia“, — rašė J. Kusa.
Kitus priešininkus Lietuvos komanda, vis gerindama žaidimą, įveikė nesunkiai: Estiją — 33:14, Lenkiją — 46:18 (šiose rungtynėse tikėtasi atkaklios kovos, bet lenkai nesugaudė P. Lubino), Prancūziją — 47:18 (lietuvių žaidimas po šio susitikimo vadintas „briliantiniu“), Vengriją — 79:15, Suomiją — 112:9 ir Italiją — 48:15.
Krepšinio meisteriai
„Lietuva antrą kartą iš eilės tapo Europos krepšinio meisteriu“, — skelbė laikraščių antraštės.
1939 metų čempionai — kapitonas Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Lubinas, Vytautas Budriūnas, Leonas Baltrūnas, Zenonas Puzinauskas, Mykolas Ruzgys, Eugenijus Nikolskis, Mindaugas Šliūpas, Pranas Mažeika, Artūras Andrulis, P. Jurgėla, V. Norkus, Vytautas Leščinskas, Leonas Petrauskas.
Lietuvos rinktinei įteikta A. Smetonos dovana — sidabrinė kraičio skrynia (autorius dailininkas Jonas Burba).
Geriausiu čempionato žaidėju tapo M. Ruzgys. Į simbolinį Europos rinktinės penketuką įtraukti F. Kriaučiūnas, M. Ruzgys ir V. Budriūnas. Trečias pagal rezultatyvumą (94 taškai) P. Lubinas į penketuką nepateko dėl per didelio ūgio: rinkti riboto ūgio krepšininkai.
Antri liko latviai, bet ši ekipa buvo paskelbta riboto ūgio komandų čempione.
Iš Latvijos po čempionato atėjo netikėtas atgarsis: kaimynė nutarė nutraukti sporto santykius su Lietuva. Priežastis — neva nedraugiškas Lietuvos žiūrovų elgesys su latviais per Europos krepšinio rungtynes Kaune. Lietuva latvių kaltinimus paneigė.
IV Europos vyrų krepšinio čempionatas turėjo vykti 1941 metais Varšuvoje. Karas viską apvertė aukštyn kojomis. Septynerius metus, iki 1946 metais surengto čempionato Ženevoje, Lietuvos rinktinei priklausė čempionės vardas.
KREPŠINIS: Rungtynių akimirka. Centre — Pranas Lubinas.
ŽENKLAI: III Europos krepšinio čempionatui išleisti pašto ženklai, kuriuos Joniškio krepšinio muziejui padovanojo kolekcininkas Dainius Šidagis.
PLAKATAS: III Europos krepšinio čempionato plakatas.
ŽIŪROVAI: 1939 metais Kaune vykęs Europos krepšinio čempionatas sulaukė milžiniško susidomėjimo.
NUGALĖTOJAI: Lietuvos vyrų rinktinė — III Europos čempionato nugalėtoja. Su vėliava — P. Lubinas, su Prezidento A. Smetonos dovana — kapitonas F. Kriaučiūnas.
Jono TAMULIO nuotr. ir repr.