Naujausios
80 buriavimo metų – nuo pakilimo iki grėsmės išnykti
Šiais metais buriavimui Šiauliuose – 80 metų. Čia buriavęs laukinės gamtos fotografas, buriuotojas Olegas Truchanas (1923–1972) tapo žinomas visame pasaulyje. Šiandien vienintele buriavimo trenere Šiauliuose dirbanti Irutė Žičkuvienė ne tik rengia kasmetines regatas O. Truchano garbei, bet ir mena didžiausius buriavimo pakilimus ir kritimus.
Justina PETRAUSKIENĖ
justina@skrastas.lt
Išgarsėjo pasaulyje
Buriavimo metai Šiauliuose skaičiuojami nuo 1934-ųjų.
Labiausiai pasaulyje išgarsėjęs Šiaulių buriuotojas O. Truchanas buriuoti pradėjo 1942 metais, tik baigęs Šiaulių gimnaziją.
Tais metais Rėkyvoje veikė Šiaulių buriuotojų klubas, kurį lankė daugiau nei 30 žmonių.
Iki 1942 metų buriuotojų klubas buvo vadinamas jachtklubu.
O. Truchanas Rėkyvoje dalyvaudavo buriuotojų varžybose, yra tapęs nugalėtoju.
O. Truchano tėvui ir seseriai Ninai 1944 metais pasitraukus į Vokietiją, tais pačiais metais iš Lietuvos išvyko ir O. Truchanas.
1946 metais Miunchene jis pradėjo studijuoti teisę, bet 1947 metais uždarius universitetą Miunchene, grįžo pas tėvus į Garmišo perkeltųjų asmenų stovyklą. Čia pradėjo keliauti, kopė į kalnus, slidinėjo Bavarijos Alpėse, daug fotografavo. Didelę įtaką jam padarė žinomi to meto Bavarijos fotografai, jis perprato fotografijos stilius ir nespalvotos fotografijos techniką.
Viena iš jo nuotraukų, Starnbergersee Bavarijoje, 1947 metais laimėjo fotografijos konkurso prizą.
Po metų O. Truchanas emigravo į Australiją. Dirbo pagal darbo sutartį „Risdono“ cinko fabrike netoli Tasmanijos sostinės Hobarto. Vėliau apsigyveno Hobarte. Šeimą sukūrė 1956 metais. Su žmona Melva susilaukė dukrų Anitos ir Rimos, sūnaus Nikolo.
O. Truchanas išgarsėjo savo viešomis paskaitomis gamtosaugos temomis, nuotraukomis.
O. Truchanas žuvo vienos savo ekspedicijos Tasmanijos salos pietvakariuose metu, mėgindamas ištraukti Gordono upėje įstrigusią baidarę. Netrukus po O. Truchano mirties hidroelektrinės užtvankoje į nebūtį nugrimzdo ir Pederio ežeras, dėl kurio išsaugojimo jis kovojo, o kartu su juo – ir visa reta gyvūnija bei augmenija. Ežero grožis išliko tik jo nuotraukose.
2003 metais Rėkyvoje vykstančios regatos O. Truchano garbei imtos vadinti jo vardu. Šalia įvažiavimo į Rėkyvą Šiaulių buriuotojai 2006 metais pastatė ąžuolinį atminimo koplytstulpį O. Truchanui, ant kurio išdrožinėti fotografo ir gamtosaugininko žodžiai: „Žmogus ir gamta yra neišskiriama visuma“.
Tai pradžiugino šviesaus atminimo O. Truchano žmoną Melvą, su kuria I. Žičkuvienė bendrauja iki šiol.
Buriavimas gyvavo
1988 metais Šiauliuose dirbo net keturi buriavimo treneriai. Tais pačiais metais dirbti trenere iš gimtosios Nidos į Šiaulius atvyko ir I. Žičkuvienė. Tuometinei Šiaulių sporto sąjungai „Žalgiris“ vadovavo Teodoras Baškys. „Šio žmogaus dėka buriavimas gyvavo, pakako inventoriaus“, – pasakojo I. Žičkuvienė.
Nepriklausomybės atkūrimo metu Šiauliuose buvo įsikūrusi ir Lietuvos buriavimo sąjunga. I. Žičkuvienė iki šiol pamena vieną aktyvesnių buriavimo trenerių, Aleksandrą Ščepiną, su kuriuo dirbo Šiauliuose.
A. Ščepinas išugdė profesionalius buriuotojus Aidą Pocių, Artūrą Lubį.
Ilgai tuometinę Šiaulių valdžią įtikinėjęs plėtoti buriavimą, tačiau taip ir likęs neišgirstas, A. Ščepinas buvo pakviestas į Kauną dirbti Lietuvos buriuotojų rinktinės treneriu. Vienas iš A. Ščepino treniruotų rinktinės narių, Raimondas Šiugždinis, tapo pasaulio buriavimo čempionu.
Rezultatų yra, bet dėmesio nesulaukia
„Visada galvojau, jei mano auklėtiniai demonstruos puikius rezultatus, tai Šiaulių valdžia pagaliau atkreips dėmesį į buriavimą“, – sakė I. Žičkuvienė.
Jos buvęs auklėtinis Mindaugas Mažeikis su pačiu prasčiausiu inventoriumi Lietuvos buriavimo čempionu tapo 6 kartus. Tuometinis Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Petraitis žadėjo nupirkti geresnio inventoriaus. „Tačiau taip jo ir nesulaukėme“, – pripažino trenerė.
„Net buvau į Švediją nusivežusi K. Petraitį. Maniau, jei pamatys, kokios buriavimo bazės yra Švedijoje, supras, koks vaikų auklėjimui svarbus šis sportas. Tačiau vedėjas tik pabuvo, pasimėgavo kelione ir užmiršo“, – sakė I. Žičkuvienė.
Nors Šiaulių buriuotojų komanda Lietuvoje dabar užima trečią vietą, tačiau situacija nesikeičia.
Už neseniai organizuotą Vandens šventę I. Žičkuvienei dėkojo Šiaulių miesto meras, tačiau organizatorę nuliūdino Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas: „Prabėgo greitai pakrante, pasakė, kad esame gerai įsikūrę ir dingo“.
Ties išnykimo riba
Ties išnykimo riba buriavimas buvo atsidūręs 2009 metais, po buriavimo bazėje įvykusio gaisro. „Tada buvo išgrobstyta daug jachtų, jau galvojau viską mesti, nes nebežinojau, iš kur paimti jachtų. Tačiau vaikai labai prašė, kad plauktumėme“, – pasakojo trenerė.
Buriavimo bazė Rėkyvoje nėra atstatyta iki šiol. Buriuotojai jachtas talpina viename metaliniame garaže. Varžybų teisėjai nuo lietaus slepiasi namelyje ant ratų, kuris ir atstoja visą buriavimo bazės patalpą. „Liūdniausia, kad vaikai per lietų ir vėją turi lauke stovėti kaip gandrai“, – sakė I. Žičkuvienė.
I. Žičkuvienės teigimu, labai sunku įtikinti valdžią, kad Šiauliuose reikia buriavimo, nors ir turime tam tinkantį Rėkyvos ežerą.
Nėra galimybių įdarbinti naują trenerį.
Buriavimo treneriu Rėkyvoje norėtų dirbti vienas jaunas vyras. „Jis vienintelis Lietuvoje yra išsilaikęs škiperio teises. Išsilavinimą įgijo Anglijoje. Sporto mokykla jį mielai priimtų, tačiau siūlo tik 500 litų atlyginimą. Ir tai tik popieriuje“, – sakė trenerė.
Pasak I. Žičkuvienės, buriavimo treneris turi vienas ant vandens sužiūrėti apie 16 vaikų. Pačiam reikia išsikrauti ir susikrauti inventorių. „Tai – didžiulė atsakomybė ir pareigos“, – paaiškino trenerė.
Vertinamas užsieniečių
I. Žičkuvienė bendrauja su švedais, japonais ir amerikiečiais, kurie atvyksta į varžybas. Viename Amerikos laikraštyje buriavimo varžybos Rėkyvoje buvo aprašytos net penkiuose puslapiuose.
„Iš svetur atvykę buriuotojai labai žavisi Rėkyvos ežeru. Jis tinkamas ne tik buriuoti, bet ir žiemą užsiimti ledrogių sportu“, – sakė trenerė.
I. Žičkuvienė kasmet rengia tarptautines buriavimo varžybas. 2007 metais Rėkyvoje vyko pasaulio buriavimo čempionatas. Pernai ir užpernai rengta Lietuvos buriavimo taurė, kiekvieną žiemą vyksta ledrogių čempionatai.
Šią žiemą I. Žičkuvienė su auklėtiniais vyko mokytis buriuoti ant ledo. Švedas Hans Adolfsson su bendraminčiais ne tik sumokėjo už Šiaulių buriuotojų kelionę, apgyvendino juos švedų šeimose, bet ir sumokėjo už vaikų kalnų slidinėjimą.
Vizijoje – ežeras ne tik buriuotojams
I. Žičkuvienė buriavimo bazę įsivaizduoja visai kitaip nei yra dabar.
„Palei ežerą turėtų būti nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas, apšviečiamas vakare. Prie pat vandens būtina pagilinti krantą ir įrengti jachtų prieplauką. Svarbiausia, reikia pastato, kuriame buriuotojai galėtų ne tik pasislėpti nuo lietaus, bet ir persirengti, nusimaudyti, pavalgyti“, – sakė trenerė.
I. Žičkuvienė įsitikinusi, kad Rėkyvos ežeras ir buriavimo bazė turi būti skirtas ne tik buriuotojams, bet visiems iš miesto norintiems ištrūkti šiauliečiams.
„Reikia susijungti valdininkams ir verslininkams, sportininkams tam, kad čia būtų įkurta ne tik sporto, bet ir poilsio bazė. Žmonėms nereikėtų lėkti į Palangą“, – sakė entuziastė.
Trenerė laukia, kol greta bus įkurta kavinė ir viešbutis: „Bus, kur varžybų dalyvius pamaitinti ir apgyvendinti“.
Buriavimo bazėje jau lankėsi ir architektai.
Padėti I. Žičkuvienei žada ir greta žemės įsigijusios įmonės UAB „Šiaulių dujotiekių statyba“ direktorius.
Jubiliejų liudys knyga
Šiaulietis kultūrologas Jonas Nekrašius rengia Šiaulių buriavimo 80 metų jubiliejų įamžinsiančią knygą „Šiaulių buriavimas 1934–2014“, kuri turėtų pasirodyti šį lapkritį. J. Nekrašius medžiagą šiai knygai rinko nuo 2008 metų.
Nors medžiagos surinkta storai knygai, tačiau nėra lėšų tokiai išleisti, todėl dienos šviesą turėtų išvysti kur kas plonesnė.
J. Nekrašiaus teigimu, knygoje bus jo surinkti ir dar niekur neskelbti faktai apie buriavimą Šiauliuose.
J. Nekrašius 2011 metais yra išleidęs knygą „Olegas Truchanas – Lietuvos ir Australijos legenda“.
Asmeninė nuotr.
VIZIJA: Nuo 1988 metų Rėkyvoje buriavimo trenere dirbanti Irutė Žičkuvienė sako, kad šalia buriavimo bazės turėtų driektis pėsčiųjų takeliai ir prieplauka jachtoms ir čia turėtų lankytis ne tik buriuotojai.
ASMENYBĖ: Šiaulių buriuotojas Olegas Truchanas pasaulyje išgarsėjo kaip fotografas ir gamtosaugininkas. Nuotraukoje – Australijoje apie 1960 metus.
KOPLYTSTULPIS: Šiaulių miesto buriuotojų klubo nariai šalia įvažiavimo į Rėkyvą 2006 metais pastatė ąžuolinį atminimo koplytstulpį Olegui Truchanui.
Jono TAMULIO nuotr.
BAZĖ: Taip atrodo buriavimo bazė Rėkyvoje – vienas garažas (dešinėje) visoms jachtoms ir namelis ant ratų (kairėje), kuriame spaudžiasi ir varžybų teisėjai, ir dalyviai.
ISTORIJA: Šiaulių buriavimo 1934–2014 metų istoriją renka ir knygą rengia šiaulietis kultūrologas Jonas Nekrašius.