Naujausios
7 paros, 7 valandos, 7 minutės
„Pabudo monstras, arba jis jus suvalgys, arba jūs jį įveiksite“, — skelbė multisporto varžybų “Explore Sweden Monster 2010“ organizatoriai. Lietuvos komandoje, kuri Skandinavijoje vykusiose varžybose užėmė devintąją vietą tarp 14 komandų, buvo ir šiaulietis Svajūnas Ambrazas. Varžybų dalyviai turėjo įveikti apie tūkstantį kilometrų kalnais, miškais, vandeniu.
Giedrius VAITKEVIČIUS
Dalyvavo keturiese
S. Ambrazas — orientavimosi sporto atstovas, turintis daugiau kaip 20 Lietuvos orientavimosi čempiono titulų. S. Ambrazas taip pat yra iškovojęs ir du aukso medalius Lietuvos lengvosios atletikos čempionatuose, triumfavęs Lietuvos bėgimo kalnais čempionate. Jis — 1001 laiptelio bėgimo į „Europos“ prekybos centrą rekordininkas, 10 sekundžių aplenkęs olimpinį vicečempioną Andrejų Zadneprovskį.
S. Ambrazas „Explore Sweden Monster 2010“ komandoje buvo kartu su Dainiumi Mačiuliu, Marijumi Rindzevičiumi bei latve Mara Leitane. Ekipoje turėjo būti ne mažiau kaip viena moteris.
„Latvė nelabai pažįstama, bet susipažinom. Sportininkė — dviratininkė, slidininkė, alpinistė. Labai stipri“, — komandos narę apibūdino S. Ambrazas.
Sunkiausios varžybos
„Explore Sweden Monster“ laikomos sunkiausiomis varžybomis ir techniškai, ir fiziškai.
Švedų organizuojamos varžybos vyksta nebe pirmus metus, jos Skandinavijoje — populiarios. Tiesa, šiemet prie starto linijos stojo kone perpus mažiau komandų — 15, o prieš pat startą dėl vieno iš dalyvių traumos pasitraukė dar viena ekipa.
Varžybų šūkis — „Nuo Atlanto vandenyno iki Baltijos jūros“. Dalyviai turėjo įveikti apie tūkstantį kilometrų.
„Multisportas — daug sporto šakų. Ką organizatoriai pasiūlo, tokios sporto šakos ir yra. Būna bėgimai, dviračiai, plaukimai, baidarės. Visada dėl įdomumo įtraukia ir alpinistinių rungčių. Švedijoje populiarūs riedučiai“, — pasakojo šiaulietis multisportininkas.
Varžybų startas buvo Norvegijoje, finišas — Švedijoje.
„Visos varžybos vyko už poliarinio rato, tik finišą kai privažiavome, jį kirtom. Tuo metu buvo baltosios naktys“, — pasakojo S. Ambrazas.
Per septynias paras — 15 valandų miego
Kaip ir visiems dalyviams, taip ir aštuntuoju numeriu pažymėtai Lietuvos komandai, teko įveikti sunkius 14 etapų.
„Bėgimas — labiausiai žmones varginanti rungtis. Miškais, kalnais, upėmis reikia įveikti po 60— 70 kilometrų. Būna, kad bėgi, bėgi, pribėgi kokią upę — kaip nori, taip elkis. Praplauki Pasiieškai kranto, kur siauriau, žiūri, kur kokios srovės. Norvegijoje teko tris kartus plaukti per upes, ežerus. Turi sumąstyt, kaip taip padaryt, nes kitaip negali tuo maršrutu eiti“, — sakė S. Ambrazas.
Visi dalyviai galėjo pasirinkti maršrutus, tiesiog reikėjo pasiekti tarpinius finišus.
„Yra punktai, turi orientuotis. Pavyzdžiui,iš Šiaulių reikia pasiekti Panevėžį. Numatyta, kad būtinai reikia aplankyti durpyną, Šeduvos malūną ir dar ką nors. Taip buvo ir čia. Tarpinių finišų nebuvo galima praleisti“, — pasakojo S. Ambrazas.
Tarpiniuose finišuose dalyvių laukė pagalbos komanda, kuri gabendavo visus daiktus, gamindavo valgyti.
„Stengdavomės pavalgyti, ką jie padarydavo ir pamiegoti. Dažniausiai apie 2 valandas pamiegodavom, kad būtų bendras tonusas. Būdavo ir taip, kad pagalbos komandos nematydavome po 60 valandų. Tada gerdavome vandenį iš upelių. Valgydavome tai, ką nešdavomės. Tokiu tempu gyventi nebuvo įprasta, tačiau reikia ir ištveri. Kažkas apskaičiavo, kad per 7 paras miegojome 15 valandų“, — šypsojosi sportininkas.
Dalyviams buvo privaloma visą laiką neštis labai mažas, lengvas antklodes — „išgyvenimo antklodes“, šiek tiek maisto ir drabužių, degtukų, švilpukų. Sportininkai visada turėjo vilkėti specialias kelnes ir striukę. Pagal etapus dalyviai turėjo su savimi neštis ir specifinį inventorių — dviračius, baidares, plaukimo kostiumus.
Antrajame etape be įrangos reikėjo nuplaukti 7--11 kilometrų.
„Kiti nešdavosi elementariausius pripučiamus čiužinius. Plauki, kaip nori. Buvo parašyta, kad negalima neštis valčių, irklų. Juos iš to, ką turėjome, rasdavome, pasidarėme patys“, — pasakojo sportininkas.
Dalyviai galėjo panaudoti viską, ką randa gamtoje. Pasak S. Ambrazo, tokiose rungtynės pasijauti labai sveikai, nes po ranka neturi telefono, niekas nepadės, tad viską turi susiplanuoti.
Liko devinti
Pirmą kartą šalies istorijoje tokiose varžybose dalyvavusi Lietuvos ekipa Skandinavijoje atstumą įveikė per 7 paras, 7 valandas ir 7 minutes, ir liko devinta.
Šansą dalyvauti varžybose S. Ambrazo ekipa gavo tada, kai laimėjo vienas panašiausių lietuviškųjų atitikmenų, tačiau daug trumpesnes, „Vilnius Challenge“ varžybas. Prizas buvo nemokamas startas “Explore Sweden Monster 2010“. O starto mokestis tokiose varžybose — apie 13000 litų.
Skandinavijoje dalyvavo ir tokių komandų, kurios specializuojasi vien šiomis varžybomis.
Ar dalyvaus kitąmet?
„Reikia paruošti komandą, starto mokestis labai didelis, o ir norėtųsi kažkur kitur pasižiūrėti“, — sakė S. Ambrazas.
43-ejų sporto entuziastas sakė, kad yra viską suplanavęs jau visiems metams.
„Laukia Lietuvos triatlono čempionatas, po savaitės — tarptautinės dviračių orientavimosi varžybos, dar po savaitės — mūsų organizuojama “Grybų taurė“, vėliau — Lietuvos orientavimosi bėgimo čempionatas“, — artimiausius startus išvardijo S. Ambrazas.
ŠIAULIETIS: Svajūnas Ambrazas — vienintelis šiaulietis, dalyvavęs „Explore Sweden Monster 2010“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
MIEGAS: Svajūnas Ambrazas pasakojo, kad kažkas iš dalyvių apskaičiavo, kad lietuvių komanda per septynias paras miegojo penkioliką valandų.
Asmeninio albumo nuotr.
KALNAI: Kartais per kalnus reikėjo keliauti ir nešant baidarę.
ETAPAI: „Explore Sweden Monster 2010“ dalyviams reikėjo įveikti 14 skirtingų etapų. Varžybos prasidėjo ant dviračių.
AUDROS: Per septynias paras būta ir audrų, tad kartais lietuviai nuspręsdavo pataupyti jėgas ir neplaukti, o atgal į trasą išskubėdavo iškart po audros.