Širšė burnoje gali atsidurti ir su mėsos kąsniu

Zitos KATKIENĖS nuo­tr.
Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Tu­ber­ku­lio­zės ir plau­čių li­gų kli­ni­kos Kon­sul­ta­ci­jų po­lik­li­ni­kos gy­dy­to­ja aler­go­lo­gė Jū­ra­tė Grei­čiu­vie­nė pa­ta­ria veng­ti skaus­min­gų ir ne­ma­lo­nių vabz­džių įgė­li­mų, ga­lin­čių su­kel­ti pa­vo­jin­gas or­ga­niz­mo reak­ci­jas.
Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Tu­ber­ku­lio­zės ir plau­čių li­gų kli­ni­kos Kon­sul­ta­ci­jų po­lik­li­ni­ko­je įsi­kū­ru­sio aler­go­lo­gi­jos ka­bi­ne­to du­ris vis daž­niau pra­ve­ria pa­cien­tai, at­vy­kę dėl aler­gi­nės reak­ci­jos, įgė­lus vabz­džiams: bi­tėms, šir­šėms, vaps­voms. Aler­go­lo­gė Jū­ra­tė Grei­čiu­vie­nė pa­ta­ria, kaip iš­veng­ti vabz­džių įgė­li­mo ir ana­fi­lak­si­nio šo­ko.

Zita KATKIENĖ

Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tė

Ri­zi­ka tap­ti aler­giš­kam di­dė­ja

Gy­dy­to­ja aler­go­lo­gė J. Grei­čiu­vie­nė sa­ko, jog daž­niau­siai nu­ken­čia bū­nan­tys gam­to­je, ypač mėgs­tan­tys už­kan­džiau­ti lau­ke. Ypač šir­šės ak­ty­vios ir pik­tos bū­na rugp­jū­tį, gau­siais bū­riais jos dūz­gia, kur noks­ta vai­siai, at­vi­ros mais­to at­lie­kos, kur daug sal­du­my­nų, gė­lių, spal­vų, ma­lo­nių kva­pų. Vi­są va­sa­rą pa­vo­jin­ga vaikš­čio­ti ba­siems po pie­vą, ju­din­ti se­nų me­džių brūz­gy­nus, kur ga­li bū­ti net šir­šių liz­dų.

Gy­dy­to­ja aler­go­lo­gė pa­ta­ria veng­ti ryš­kių dra­bu­žių, sal­džių gė­ri­mų, kva­pios kos­me­ti­kos, o val­gan­tiems gam­to­je ne­pra­ras­ti bud­ru­mo. "Šir­šė jū­sų bur­no­je ga­li at­si­dur­ti ir su mė­sos kąs­niu, pa­vo­jus kar­tais tū­no mėgs­ta­mo gė­ri­mo skar­di­nė­je", – sa­ko spe­cia­lis­tė.

Jei ne­pa­vy­ko iš­veng­ti akis­ta­tos su šir­šė­mis, gy­dy­to­ja pa­ta­ria ne­pa­ni­kuo­ti, ne­skės­čio­ti ran­ko­mis, o kuo sku­biau ra­miai pa­si­ša­lin­ti iš vabz­džių te­ri­to­ri­jos.

Įgė­lus bi­tei, rei­kia at­sar­giai iš­trauk­ti ge­luo­nį ir, jei įma­no­ma, įgel­tą vie­tą kiek pa­kel­ti, už­dė­ti šal­tą komp­re­są. Šal­tis su­ma­ži­na skaus­mą ir ti­ni­mą. Komp­re­są rei­kė­tų lai­ky­ti maž­daug 10 mi­nu­čių. Ga­li­ma pa­tep­ti ir spe­cia­liais ge­liais, iš­ger­ti aler­gi­ją slo­pi­nan­čią tab­le­tę.

Įgė­lus bi­tei, rei­kia at­sar­giai iš­trauk­ti ge­luo­nį ir, jei įma­no­ma, įgel­tą vie­tą kiek pa­kel­ti, už­dė­ti šal­tą komp­re­są.

Šir­šės sa­vo ge­luo­nio ne­pa­lie­ka, tad juo pa­si­nau­do­ti ga­li ne kar­tą tam, kad su­leis­tų nuo­dus. Vabz­džių nuo­dai vi­sa­da su­ke­lia reak­ci­ją, įgel­tą vie­tą pa­tins­ta. Ta­čiau su kiek­vie­nu įgė­li­mu žmo­gui, ne­svar­bu ko­kio am­žiaus jis bū­tų, di­dė­ja ri­zi­ka, kad tok­si­nai ki­tą kar­tą ga­li su­kel­ti stip­res­nę aler­gi­nę reak­ci­ją, net ana­fi­lak­si­nį šo­ką, dėl ku­rio ga­li įvyk­ti ir mir­tis.

Pui­ki ap­sau­ga – ad­re­na­li­no do­za­to­rius

Me­di­kė pa­ste­bi, kad aler­giš­kų žmo­nių vaps­vų ar šir­šių tok­si­nams yra ga­na daug, net ne vi­si apie tai ži­no. Jei vabz­dys nie­ka­da neį­gel­tų, apie tai ga­li­ma lik­ti ir ne­su­ži­no­jus. Aler­giš­kam žmo­gui vabz­džio įkan­di­mo vie­to­je at­si­ra­dęs pa­ti­ni­mas ga­li pra­dė­ti spar­čiai plis­ti, oda pa­raus­ta, brinks­ta. Jei žmo­gus ne­ži­no, kad yra aler­giš­kas vabz­džių nuo­dams, tu­rė­tų kvies­tis me­di­kų pa­gal­bą, nes ga­li pra­si­dė­ti ana­fi­lak­si­nis šo­kas.

"Aler­gi­nė reak­ci­ja iš­si­vys­to la­bai grei­tai, per 30 mi­nu­čių nuo įgė­li­mo: at­si­ran­da ti­ni­mas įgė­li­mo vie­to­je, ima de­gin­ti del­nus ir pė­das, ryk­lę ir lie­žu­vį, tins­ta vi­sas kū­nas, ima nie­žė­ti odą, aša­ro­ti akys, pa­brinks­ta vei­das ir kak­las, api­ma silp­nu­mo jaus­mas, pi­la karš­tis, žmo­gus ga­li pra­dė­ti dus­ti. Dėl bron­chų spaz­mų ti­ni­mo ga­li ir už­dus­ti", – sa­ko gy­dy­to­ja.

Ana­fi­lak­si­nis šo­kas daž­niau iš­tin­ka po pa­kar­to­ti­nio įkan­di­mo, tad žmo­gus ga­li ir ne­ži­no­ti, kad yra aler­giš­kas. Ta­čiau jei reak­ci­ja į vabz­džio įgė­li­mą bu­vo neįp­ras­tai di­de­lė, reik­tų kreip­tis į gy­dy­to­ją aler­go­lo­gą, ku­ris iš­ra­šys re­cep­tą ad­re­na­li­no švirkš­tui ar au­toin­jek­to­riui įsi­gy­ti.

Į pieš­tu­ką pa­na­šus prie­tai­sas au­toin­jek­to­rius ga­li tilp­ti ki­še­nė­je, jo­kios de­zin­fek­ci­jos lei­džian­tis vais­tą ne­rei­kia. Ad­re­na­li­no do­za­to­rius aler­giš­kiems žmo­nėms yra kom­pen­suo­ja­mas iš pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do.

Jei žmo­gus ži­no, kad yra aler­giš­kas, au­toin­jek­to­rių tu­ri ne­šio­tis nuo­la­tos, ypač ei­da­mas į gam­tą, kur sun­kiau grei­tai su­lauk­ti me­di­kų pa­gal­bos.

Ad­re­na­li­no au­toin­jek­to­riu­je yra vien­kar­ti­nė ad­re­na­li­no do­zė.

Su­si­lei­dus in­jek­ci­ją rei­kia su­čiulp­ti aler­gi­ją slo­pi­nan­čių vais­tų tab­le­tę. Jei būk­lė ne­ge­rė­ja, rei­kė­tų kreip­tis me­di­kų pa­gal­bos. Kai sa­vi­jau­ta ge­rė­ja, vi­zi­tas į gy­dy­mo įstai­gą ne­be­rei­ka­lin­gas, nes vien­kar­ti­nė ad­re­na­li­no do­zė ap­sau­go nuo ana­fi­lak­si­nio šo­ko.