Naujausios
Senais vamzdžiais nepasitiki
"Šiaulių vandenų" generalinis direktorius Jonas Matkevičius teigia, kad brandaus amžiaus vamzdynais negalima pasitikėti.
"Prieš 80-40 metų pakloti vamzdynai yra visiškai nepatikimi – dėl dažnų avarijų tinkluose sutrinka paslaugos, gyventojai patiria nepatogumų, o mums išauga eksploatacinės sąnaudos", – mini vadovas.
Nors miestiečiai ar atvykėliai kartais paniurzga dėl vamzdynų atnaujinimo darbų gatvėse ar namų kiemuose, tai vyksta vardan gero tikslo – siekiama, kad mieste liktų kuo mažiau nepatikimų, senų vamzdynų.
Darbai Šiauliuose vyksta sparčiai – kelis pastaruosius metus, įgyvendinant Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, "Šiaulių vandenų" ir miesto savivaldybės finansuojamus projektus, 2017–2019 m. mieste jau rekonstruota apie 38 km vandentiekio ir nuotekų tinklų, dar 10,6 km bus atnaujinta. Taip pat rekonstruota 12,4 km paviršinių nuotekų tinklo, dar 6 km bus atnaujinti. Inventorizuota ir teisiškai įregistruota 185 km paviršinių nuotekų tinklo, įsigyta moderni įranga paviršiniams nuotekų tinklams valyti, – vien per praėjusius metus jau išvalyta beveik du kartus daugiau nei įprasta – 23,3 km nuotekų tinklų.
Įgyvendinamų projektų vertė – 10,25 mln. ir 7,46 mln. Eur kartu su papildomu 1,7 mln. Eur finansavimu, kurį paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijai, inventorizavimui ir plėtrai skyrė Aplinkos ministerija.
Pokyčiai – kokybės link
Pagrindinės priežastys, kodėl imamasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemos atnaujinimo yra aplinkos tarša, miesto gyventojų komfortas ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo paslaugos gerinimas.
Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos (ES) investicinių priemonių įgyvendinimo skyriaus vedėja Vilma Slavinskienė sako, kad nors geriamasis vanduo, tiekiamas geriamojo vandens tiekimo tinklais, Lietuvoje yra labai geros kokybės, yra tokių gyventojų, kurie centralizuota geriamojo vandens tiekimo paslauga nesinaudoja ir vandenį vis dar semia iš nepatikrintų ar užterštų šulinių.
"Siekiame, kad gyventojams būtų sudarytos visos galimybės gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugą bei neliktų abejonių dėl jungimosi prie centralizuotų sistemų", – teigia specialistė.
Šiauliai – vieni lyderių
Žvelgdama į situaciją Saulės mieste, V. Slavinskienė sako, kad "Šiaulių vandenys" sėkmingai vykdo vandentiekio ir nuotekų tinklų atnaujinimo projektus: šiuo metu Šiauliuose prie nuotekų surinkimo tinklų prijungtų gyventojų skaičius siekia 98 proc. Toks rodiklis yra vienas geriausių šalyje.
"Situacija Šiauliuose džiugina. Lietuvos valstybė Europos Komisijos yra įpareigota prijungti gyventojus prie centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų aglomeracijose, kuriose susidaro 2000 ir daugiau gyventojų ekvivalentą atitinkanti apkrova. Šiuo metu Šiauliai jau yra įgyvendinę šį reikalavimą", – teigia Aplinkos ministerijos atstovė.
Darbai vykdomi efektyviai
Didele dalimi pokyčius vandentvarkoje lėmė Aplinkos ministerijos kartu su partneriais įkurtas Vandentvarkos fondas. Jo lėšomis bus teikiamos paskolos geriamojo vandens tiekimo, nuotekų surinkimo tinklų plėtrai ir rekonstrukcijai finansuoti (aglomeracijose, kuriose susidaro 2000 ir daugiau gyventojų ekvivalentą atitinkanti apkrova).
"Šis projektų finansavimo modelis suteikia galimybę pakartotinai panaudoti ES fondų lėšas, efektyviau jas valdyti. Vandentvarkos fondo, kurio dydis yra 30 mln. Eur., pagrindinis siekis padidinti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą, aprūpinti šalies gyventojus kokybiškomis viešosiomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis ir mažinti aplinkos taršą nuotekomis", – sako V. Slavinskienė.
Vandentvarkos atnaujinimas ir plėtra – ne tik dėl vandens
Atnaujintos ar naujai statomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemos nėra vien tik techniniai sprendimai, pagerinantys gyventojų buitį.
Pasak V. Slavinskienės, tokie darbai prisideda prie aplinkosaugos procesų, aplinkos taršos mažinimo. Be to yra susiję su jautrių socialinių grupių problemomis.
"Centralizuota geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslauga mažina socialinę atskirtį, keičia gyvenimo mieste jauseną ir sampratą. Kiekvienas namų ūkis pajungiamas į vieningą grandinę, kurioje tampa svarbia jos dalimi: ir pats gauna kokybiškas paslaugas, ir prisideda prie jų kokybės gerinimo", – sako specialistė.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtros ar rekonstrukcijos projektai bus vykdomi daugelyje Lietuvos teritorijų ir finansuojami iš Vandentvarkos fondo pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą.
Daugiau informacijos am.lrv.lt ir esinvesticijos.lt
Užs. Nr. 428209