Naujausios
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė sako, kad ketvirtadienį paviešinti tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) ir partijos Tvarka ir teisingumas lyderių pasirašyto memorandumo susitarimai nėra suderinti su LVŽS frakcija ir neturėtų būti suprantami kaip galutiniai.
Pasak jos, nepaisant to, kad pasikeitusi politinė realybė reikalauja pokyčių, LVŽS frakcijos derybinė grupė, besideranti dėl naujos valdančiosios daugumos konjunktūros, memorandume deklaruotus susitarimus, tarp jų ir aptariamą poreikį Seimo vadovo poziciją atiduoti LSDDP, turės paaiškinti ir pagrįsti.
„Manau, kad tai turėtų būti negalutiniai sprendimai. Mes sudarėme derybinę grupę, frakcija patvirtino Seimo narius, kurie atstovautų. Aš nesu toje derybinėje grupėje ir niuansų nežinau, tačiau faktas vienas, kad (valdančiosios koalicijos. – ELTA) sutartis, kuri galiojo anksčiau, kolegų sutarimu buvo nutraukta. Jeigu ji buvo nutraukta, reiškia, kad turi būti sudaryta nauja. Todėl reikia stiprinti valdančiąją daugumą“, - susidariusią situaciją valdančiojoje daugumoje aiškino R. Baškienė.
„Aritmetika yra realistinė. Mes turime 51 „valstiečių“ narį, 11 „socialdarbiečių“ - tai 62. Tvarkos ir teisingumo frakcija sudarė susitarimą remti - 7. Tai iš viso 69. Skaičiai diktuoja, kad iš tikrųjų nėra daugumos, kuri būtų užtikrinta ir garantuota“, - pabrėžė ji.
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja teigė, kad pasikeitusi politinė realybė padiktavo būtinybę keisti ir kai kuriuos LVŽS lyderių išsakytus principus - dar tik pradedant formuoti valdančiąją daugumą 2016 m. deklaruotus pareiškimus nesijungti su partijomis, atsidūrusiomis teisėsaugos akiratyje. Tai, kad LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis tarp tokių buvo įvardinęs Tvarkos ir teisingumo partiją, teigė R. Baškienė, galiausiai atsisuko prieš patį pareiškėją.
„Bėgantis laikas verčia keisti situaciją pagal tas aplinkybes, kurios susidėlioja. Anksti įkalti kuoleliai, pasakyti ryškūs ir skambūs teiginiai gali atsisukti prieš. Bet praėjo tam tikras laikas, praėjo dveji su puse metų...Nesu derybinėje grupėje, tačiau vertinčiau tai, kad buvo žiūrima į tuos žmones (Tvarkos ir teisingumo. – ELTA), kurie dirba Seime“, - sakė „valstiečiams“ priklausanti politikė. Jos teigimu, 2016 m. R. Karbauskis pabrėžęs, kad su „tvarkiečiais“ valdančiosios daugumos tikrai nesudarys, rodė ne politinius principus, o tiesiog deklaravo skambius teiginius.
„Aš nepavadinčiau to principais, tai buvo teiginiai - skambūs, Tvarkos ir teisingumo partijai skaudoki. Dabar galbūt po tų nuskambėjusių teiginių reikia sakyti, kad buvo per stipriai pasakyta“, - sakė R. Baškienė.
Visgi, teigė ji, sunku pasakyti, kodėl memorandume dėl koalicijos stiprinimo minima nebe „tvarkiečių“ frakcija, o partija.
„Kodėl memorandume kalbama ne apie frakciją, o apie partiją aš negaliu atsakyti“, - sakė ji.
Komentuodama, kad derybose dėl valdančiosios daugumos stiprinimo akiratyje atsidūrė ir Seimo vadovo pozicija, R. Baškienė teigė, kad apskritai tai ne tik neeilinė, tačiau frakcijai dar neišaiškinta situacija.
Jos teigimu, apskritai derybinės grupės pozicijos buvo paskelbtos per anksti, detaliau jų nepaaiškinus ir nepasitarus su frakcija.
„Tai neeilinė situacija ir neeilinė padėtis. Derybinė grupė sprendė ir dėliojo situaciją, derėjosi dėl ministerijų - taip būna kadencijos pradžioje. Kai tai vyksta kadencijos eigoje ir likus tik trečdaliui laiko (iki kadencijos pabaigos. – ELTA), iš tikrųjų tai yra sudėtinga, nes žmonės yra padarę jau tam tikrą įdirbį, dirba vienose ar kitose pareigose. Kodėl nebuvo sudaryta kitaip - pasiūlant koalicijos partneriams kitas pareigybes - aš nežinau, aš neturiu atsakymo. Ir mums, partijai, po vakar įvykusio memorandumo pasirašymo tai nėra galutinis sprendimas. Aš tikiuosi, kad frakcijai bus atsakyta į klausimus, nes derybinė grupė, turinti frakcijos įgaliojimus kalbėti, pateikė tokį pasiūlymą, tačiau kaip tai priims pati frakcija... Turi būti platesnis paaiškinimas, mes turime žinoti, kad kitos galimybės nėra“, - sakė R. Baškienė, pabrėždama, kad visi LVŽS frakcijos derybinės grupės sprendimai turi būti lydimi argumentų.
Galiausiai R. Baškienė atsargiai vertino LVŽS pirmininko pareiškimus, kad, esant reikalui, dabartinis Seimo vadovas turėtų trauktis, perleidžiant užimamą postą „socialdarbiečiams“. Pasak jos, Seimo vadovui atsisakius trauktis, kito kelio, kaip aktyvuoti nepasitikėjimo procedūrą, nėra.
„Seimo pirmininkui nesutikus trauktis, Seimas paprastai jo pakeisti negali, vienintelis kelias yra pareikšti nepasitikėjimą, balsuoti dėl to ir balsavimu priimti sprendimą“, - sakė politikė, pabrėždama, kad pati nusiskundimų dabartinio parlamento vadovo Viktoro Pranckiečio darbu neturinti.
“Aš su juo dirbau ilgą laikotarpį, jis, kaip vadovas, savo pareigas atlieka gerai, tačiau politikoje būna įvairūs sprendimai, ir čia esminis dalykas yra kalbėjimasis, situacijos išaiškinimas ir bendrai priimtas sprendimas", - apibendrino R. Baškienė.
Ketvirtadienį Vyriausybėje darbo pietų su premjeru Sauliumi Skverneliu susitikę LVŽS, partijos Tvarka ir teisingumas bei LSDDP lyderiai pasirašė memorandumą dėl valdančiosios koalicijos sudarymo.
Memorandume numatyta, kad „valstiečiai“ į ministro pirmininko pareigas siūlo Saulių Skvernelį, o Seimo pirmininko postas atitenka „socialdarbiečiams“.
LVŽS lyderis R. Karbauskis tuomet aiškino, kad dėl Seimo pirmininko pozicijos jie neturėjo kitos išeities. Esą toks buvo bendras LSDDP bei Tvarkos ir teisingumo noras, o penktadienį dar pridūrė, jog pats Seimo pirmininkas V. Pranckietis pagal koalicinę sutartį turi atsistatydinti kitame Seimo posėdyje. Jeigu ne, R. Karbauskio teigimu, V. Pranckiečiui neišvengiamai Seime bus paskelbtas nepasitikėjimas.
