Naujausios
ESO ir rangovų brigados intensyviai dirbo naktį ir tebedirba, kad elektros tiekimas kuo greičiau būtų atkurtas visiems ESO klientams. Darbus sunkina sunkiai privažiuojamose vietovėse nutraukti elektros linijų laidai ir atramos, kurias vertė dėl audros virtę medžiai ar jų šakos.
Pagal ESO pranešimą, nuo ketvirtadienio pavakarės įsismarkavusi audra be elektros iš viso buvo palikusi apie 100 tūkstančių ESO klientų – Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus ir Alytaus regionuose.
ESO klientus ragina nesiartinti prie nuvirtusių elektros oro linijų atramų, nukritusių laidų ar kitų elektros įrengimų, o apie tai pranešti bendruoju pagalbos tel. 112 arba nemokamu ESO gedimų numeriu 1852.
Po audros su stipriu lietumi ir kruša draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje jau skaičiuoja klientų nuostolius. Iš viso iki penktadienio ryto kreipėsi keliasdešimt klientų, o jų patirtiems nuostoliams kompensuoti rezervuota 50 tūkstančių eurų. Tikėtina, kad tiek besikreipiančių klientų skaičius, tiek žalos dydis dar augs. Nuo gamtos stichijos labiausiai nukentėjo Švenčionių rajono, Šiaulių ir Vilniaus gyventojai.
Labiausiai nukentėjo gyvenamosios patalpos ir automobiliai
"Kruša, kurios ledukai siekė net 5 cm, ir vėjo nulaužtos šakos apgadino automobilius. Stiprus vėjas plėšė gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų stogų dangą, kruša daužė tą pačią dangą ir langus. Pastebime tendenciją, kad po praūžusių gamtos stichijų daugiau gyventojų nori įsigyti turto draudimą ar savo automobilį apdrausti kasko", – sako Raimondas Bieliauskas, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas.
Žalos pridarė ir tropiniai karščiai – 30°C dienomis viršijanti oro temperatūra keliuose sukėlė smulkių eismo įvykių bangą. Draudikai pastebi, kad nuo karščio kenčiantys vairuotojai ėmė klysti elementariausiose situacijose.
BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad pastarąją savaitę smulkių eismo įvykių skaičius išaugęs beveik 50 procentų, palyginti su vidutiniais vasaros rodikliais.
"Mūsų duomenimis, oro temperatūrai viršijant 24 °C eismo įvykių skaičius išauga maždaug 20 procentų", – sako A. Žiukelis.
Pasak specialisto, vairuoti stipriai prikaitusiame automobilyje, kuriame nėra arba tinkamai neveikia kondicionavimo sistema yra kone tas pats, kas sėsti už vairo lengvai apsvaigus nuo alkoholio.
"Saulėkaitoje automobiliai smarkiai prikaista ir gali vairuotojui sukelti jei ne šilumos smūgį, tai bent smulkesnių negalavimų. Šilumos smūgiui, arba kitaip vadinamam perkaitimui būdingas galvos svaigimas, pykinimas, sutrikusi orientacija, pakrikęs judesių koordinavimas. Panašius simptomus sukelia ir dehidratacija, jei vairuotojas karščių metu geria nepakankamai vandens. Tokiu atveju jaučiamasi panašiai, kaip išgėrus alkoholio: tampa sunkiau koncentruoti dėmesį, sulėtėja reakcija, raumenis gali sutraukti mėšlungis. Patarimas būtų vienas – nepervertinkite jėgų. Jeigu jaučiatės prastai, tiesiog nevairuokite patys, rinkitės kitus keliavimo būdus", – teigia A. Žiukelis.
Jo teigimu, karštyje vairuotojai darosi nekantrūs, skuba ir todėl – dažniau klysta.
"Esant kaitrai dažniausiai pasitaiko smulkių eismo įvykių, kuriuos patys vairuotojai sunkiai gali paaiškinti. Įprastu metu net nepagalvotum, kaip tokioje situacijoje buvo įmanoma nepastebėti kitos transporto priemonės ar kliūties. Sunkumų sukelia net įprasti veiksmai, tokie kaip įvažiavimas į kiemą, garažą net parkavimasis. Prasta savijauta, koordinacijos stoka ir nekantrumas – išties pavojinga kombinacija, kuri gali lemti, kad užuot pasiekus kelionės tikslą, dar kurį laiką teks kepti ant saulės pildant eismo įvykio deklaraciją", – sako BTA specialistas.
