Šiauliečiams — apie šilumą ir kiaulę, kuri sėdo į taksi

Šiauliečiams —  apie šilumą ir kiaulę, kuri sėdo į taksi

SĄRAŠO NR. 64

ATVIRAS LAIŠKAS

Šiauliečiams — apie šilumą ir kiaulę, kuri sėdo į taksi

tiesiog Valerijus SIMULIK

Į Šiaulius žvelgiu kaip ūkininkas. Nenupjauta žolė, sniego kalnas, varveklis virš galvos, duobė vidury gatvės, tamsu vakarais. Kriuksi — kaimyno darže gilią šaknį knisa dailus paršiukas. Kažkur žviegia išpuikęs asilas ir bando įspirti. Tiesiog neregėti Šiauliai.

Čia dirbu, gyvenu, čia užaugau. Dar iš vaikystės ataidi (prisimenate tokią šiaulietišką skaičiuotę?): „Do re mi fa sol la si. Sėdo kiaulė į taksi. Sumokėjo tris rublius ir nudūmė į Šiaulius. Iš Šiaulių paspaudė gazą ir nudūmė į Kaukazą...“

Turtinga ta kiaulė buvo, tris rublius turėjo, ir gudri, kaip dabar pagalvoju: tuomet galėjo mažiausiai penkiolika porcijų ledų nusipirkti, o ji — į Kaukazą... O mes likome čia, Šiauliuose. Juokauju, žinoma.

Į Šiaulius žvelgiu kaip žmogus, turintis pedagoginį, vadybinį ir teisinį išsilavinimą. Kaip politikas, ne vienerius metus ir ne vienam ministrui ar miesto vadovui sutrikdęs miegą dėl Šiaulių ar šiauliečių reikalų. Neslėpsiu, man rūpi viskas, kas šiandien vyksta Šiauliuose.

Kita vertus, į Šiaulius žvelgiu kaip į procesą: kas gali vykti mieste po metų, po penkerių ar dvidešimties metų. Tačiau svarbiausia, kas vyksta šiandien. Kodėl tokie dideli mokesčiai ir ką daryti, kad jie nesugriautų (jei dar nesugriovė) šiauliečiams gyvenimo.

Savivaldybės įmonės — neparduodamos

Pirma, Šiaulių miesto šilumos, vandens tiekimo, viešojo transporto įmonės neparduodamos ir nenuomojamos. Šios įmonės — savivaldybės, visų šiauliečių turtas. Buvo, yra ir turi būti. Niekada nesutiksiu, kad šios įmonės vienokia ar kitokia forma patektų į privačių kompanijų, siekiančių tik pelno, rankas. Blogų pavyzdžių toli ieškoti nereikia: Vilniaus savivaldybė išnuomojo šilumos ūkį privačiai kompanijai, kuri dabar visiškai ignoruoja pačią savivaldybę, slepia net savo veiklos duomenis.

Nesu naivus ir matau, kad neparduota ir neišnuomota savivaldybės įmonė nėra savaiminis gėris: šiauliečiai už šilumą ir vandenį moka tikrai ne pačius mažiausius mokesčius šalyje.

Taigi, antra, būtina griežtinti šių savivaldybės įmonių kontrolę, viešai skelbti visus veiklos rezultatus — pradedant informacija apie šilumos, autobuso bilieto ar vandens kainos sudarymą, baigiant perkamomis paslaugomis ir vadovų atlyginimais.

Ir tai padaryti nėra labai sunku: šias įmones juk valdo savivaldybė. Reikia tik tvirtos politinės valios ir ryžto.

Neryžtingas žmogus — kaip neužgrūdintas kardas. Čia taip senovės kinai sakydavo.

Dėl šilumos kainų

Rezervų mažinti arba bent jau nebedidinti šilumos kainų Šiauliuose yra. Vienareikšmiškai.

Žinoma, nesu visagalis ir negaliu pasakyti, kiek kainuos gamtinės dujos po pusmečio ar po metų. Kai pasiklausau, kaip „draugiškai“ tarpusavyje bendrauja Lietuvos vyriausybė ir “Gazprom“ vadovai, darosi neramu: ar tik dujos nebrangs dar daugiau, juk jau ir dabar nemaža dalis gyventojų neišgali susimokėti už šildymą? Išvada paprasta — reikia mažinti priklausomybę nuo gamtinių dujų.

Pirma, kuo skubiau, jau 2012 metais, baigti statyti „Šiaulių energijos“ kogeneracinę elektrinę — vykdyti kombinuotą šilumos ir elektros energijos gamybą naudojant ne brangias gamtines dujas, bet biokurą. Pagamintą elektros energiją įmonė galės naudoti savo reikmėms, galės parduoti arba naudoti šilumai gaminti. Planuojama, kad pigesniu už gamtines dujas biokuru kūrenama Šiaulių kogeneracinė elektrinė galės gaminti beveik pusę reikiamos miestui šilumos.

Biokuru kūrenama katilinė šiuo metu jau veikia Radviliškyje. Radviliškiečiai už centralizuotą šildymą moka gerokai mažiau nei šiauliečiai.

Antra, būtina sutvarkyti šildymo sistemas pirmiausia tų daugiabučių, kurių gyventojai už šilumą moka daugiausiai. Šiauliuose yra gerų pavyzdžių, kai nerenovuoto daugiabučio gyventojai už šildymą moka palyginti nedaug: reikia tik pertvarkyti ir tinkamai prižiūrėti šilumos mazgą, subalansuoti šildymo sistemą. Šiauliuose yra specialistų, kurie gali tai padaryti.

Esu už pastatų renovaciją, tačiau daugiabučių gyventojai turi patys to norėti. Ir valstybės, savivaldybės pagalba gyventojams turi būti reikšminga, o ne kosmetinė.

Taigi Šiauliuose yra realios galimybės mažinti šilumos kainą, o jei gamtinės dujos brangs — nedidinti šilumos kainos. Tik reikia miesto vadovų pastangų, iniciatyvos, lankstumo, užsispyrimo kalbantis su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija Vilniuje (kuri nustato šilumos kainą gyventojams) ir tvarkant miesto ūkį čia, Šiauliuose.

Gražios dienos visiems. Ir šilto vasario.

 

Užs. Nr. 71683

Politinė reklama bus apmokėta iš Naujosios sąjungos (socialliberalų) politinės kampanijos sąskaitos