Turi automobilį? Sveikinu – tu turtingas!

Domas Griškevičius, LR Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys.

 

LR Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys

 

Nesvarbu, ar tavo automobilis 20 ar 15 metų senumo, ar juo važiuoji kiekvieną dieną ar tik kartą per savaitę į kaimą – turi automobilį, vadinasi esi turtingas! Tokia logika vadovaujasi Aplinkos ministerija, sugalvojusi nuo 2023 metų, šalia automobilio registracijos mokesčio, įvesti ir kasmetinį automobilio naudojimo (taršos) mokestį.

Ministerija motyvuoja, kad šiuo metu ES tik trys šalys netaiko CO2 mokesčio: Estija, Lietuva ir Lenkija. Tiesa, tai, ką Aplinkos ministerija vadina naudojimo (arba taršos) mokesčiu, iš tikrųjų derėtų vadinti turto mokesčiu, kuris niekaip nėra susijęs su to turto verte ir mažai ką turi bendro su žaliąja darbotvarke. Mat tie, kurie turi pinigų, tiesiog pirks leidimą teršti iš „kišenpinigių“, tuo tarpu tos grupės, kurios yra labiausiai pažeidžiamos, bus priverstos dar labiau susispausti savo finansuose, nors automobilis seniai yra ne prabangos, o kasdienio gyvenimo būtinas atributas. Ypač tiems gyventojams, kuriems gyvenamoji ir darbo vieta nėra tame pačiame mieste ar kaime. Žinoma, klimato kaita yra katastrofinio lygio problema, su kuria kovodami turėsime aukoti tam tikrus patogumus, tačiau ar tikrai naujas mokestis atlieps pagrindinius siekius, apart surinktų didesnių lėšų į valstybės iždą?

Pirmiausia, kiekvienas naujas įstatymas ar mokestis turi atitikti tam tikrus protingumo kriterijus. Turi būti aiškus jo sąlytis su kitais teisės aktais ir galimybė paprastai jį įgyvendinti, kaip galima paprastesnis administravimas ir, žinoma, jis turi turėti aiškų, suprantamą bei pasiekiamą tikslą (šiuo atveju sumažintą automobilių išmetamą CO2 rodiklį). Aišku, nereikia pamiršti ir socialinio aspekto. Juk senu ir labiau taršiu automobiliu dažnas naudojasi ne iš gero gyvenimo. Kas nenorėtų kasdien naudotis nauju, aplinkai labiau draugišku automobiliu bei taip mokėti mažiau?

Tad grįžtant prie taršos (ar naudojimo) mokesčio, kuris gali siekti nuo 20 iki 300 eurų kiekvienais metais, kyla klausimas, ar jis tikrai atitinka šiuos reikalavimus? Teisės aktų sąsaja kaip ir aiški, juolab, kad patirties galima semtis iš kitų ES šalių praktikos. Mokesčio administravimas, matyt, irgi nebus didžiulė našta. Bet kaip su kitais aspektais? Akivaizdu, kad naujasis mokestis labiausiai smogs mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Nors ministerija miglotai užsimena apie tam tikrus pereinamuosius laikotarpius, norėtųsi aiškesnio paramos paketo, orientuoto į mažesnes pajamas gaunančius asmenis. Dabar gaunasi paradoksali situacija, kad valstybės teikiama parama, skirta įsigyti naujiems elektromobiliams, iš esmės pasinaudoja aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai. Stebint automobilių gamintojų tendencijas ir nuoseklų jų perėjimą link mažiau taršių automobilių gamybos, akivaizdu, kad bendrasis siekis, mažinantis automobilių išmetamą CO2 rodiklį, turint vis mažiau pasirinkimo ir alternatyvų, irgi gali būti pasiekiamas lengviau.

Aplinkos ministerija skelbia, kad šiuo mokesčiu skatinama rinktis netaršias transporto priemones, tokias kaip elektromobilius ar hibridinius automobilius. Nepaisant to, kad apie viešąjį transportą ar kitas priemones čia nei žodžio nepasakyta, Aplinkos ministro Simono Gentvilo tikslas persodinti mus prie elektromobilių yra gražus. Bet gal tokiu atveju verta pradėti nuo mažiau skausmingų priemonių – svarstyti apmokestinti antrą automobilį, prabangų, didinti taršos pirminės registracijos mokestį? Daryti viską, kad viešasis sektorius taptų perėjimo prie mažiau taršaus transporto pavyzdiniu lokomotyvu?

Per radiją skambanti reklama kaip tik primena, kad dabar naują elektromobilį su taikomomis valstybės kompensacijomis ir nuolaidomis galima įsigyti TIK už nepilnus 22 tūkst. Eur. Bandau įsivaizduoti daugelio lietuvių vairuotojų veido išraišką ir garsiai ministrui reiškiamą padėką už jo norą naujų mokesčių pagalba juos „paskatinti“ įsigyti mažiau taršų automobilį. Žinoma, rinkoje galima rasti ir pigesnių variantų, taip pat naudotų, bet tiesa yra labai paprasta, o ji tokia, kad šiuo metu taršiausius ir seniausius automobilius vairuojantiems tokios kainos dažniausiai neįkandamos.

Ne mažiau svarbi problema, apie kurią šiuo metu Aplinkos ministerija praktiškai nekalba iš viso – elektromobilių įkrovimo tinklas. Rugsėjo 9 d. – remiantis naujais Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, daugumoje ES valstybių kelių tinkluose labai trūksta elektros įkrovimo punktų. „Pavyzdžiui, jei Graikijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos piliečiai vis dar turi nuvažiuoti 200 km ar daugiau, kad surastų įkroviklį, negalime tikėtis, kad jie norės pirkti elektromobilį“, – įspėjo ACEA generalinis direktorius Ericas Markas Huitema. Išvados rodo, kad 10 ES šalių, o tarp jų Lietuva ir Graikija, turi prasčiausiai išvystytą tinklą, net neturi vieno įkroviklio 100 kilometrų pagrindinių kelių ruože.

ES kelia ambicingus tikslus, o jiems įgyvendinti skiria didelius pinigus. Tad natūralu, kad iš valstybių narių reikalauja ne tik strategijų, tačiau ir realių sprendimų. Liūdna, kad Aplinkos ministerija su ministru priešakyje nueina pačiu lengviausiu ir, turbūt, mažiausiai efektyviu keliu.

Šis mokestis niekaip neatlieps savo tikslo, idėjos. Jis nepaskatins atsisakyti taršių automobilių ir persėsti į žalesnius. Problema nėra ta, kad žmogus nenori važiuoti mažiau taršiu automobiliu, jis to padaryti tiesiog negali dėl pinigų trūkumo. Vargu, ar žmogus turės daugiau pinigų, taupydamas elektromobiliui ar hibridui, jei juos kasmet sumokės valstybei. Tuo labiau, kad ministerija kol kas nepateikia ir konkrečių idėjų, kur bus panaudoti surinkti pinigai. Ar už juos bus ir toliau skiriamos dotacijos mažiau taršiems automobiliams įsigyti, ar bus taikoma paramos diversifikacija pagal pajamas? Plėtojamas elektromobilių stotelių įkrovimo tinklas? Atnaujinami autobusų ir troleibusų parkai? Siūlomas nemokamas viešasis transportas? Vargu.

ES ir Lietuva turi ambicingus planus mažinant išmetamą CO2, bet susidaro įspūdis, kad trūksta fantazijos ir Aplinkos ministerija užsiima greenwashing‘u (mums, lietuviams, labiau suprantama frazė būtų – „reikia kažką daryti, todėl apsimeskime, kad darome kažką dėl gamtos“). Sprendimas apmokestinti automobilius nauju turto mokesčiu, nekreipiant dėmesio į to turto vertę, žmonių pajamas, augančią infliaciją, ženkliai augančias kainas už šildymą ir elektrą, ignoruojant tendencijas automobilių rinkoje, kai praktiškai visi automobilių gamintojai dėl įvairių komponentų trūkumo mažina gamybos apimtis prieš tai neatlikus savo namų darbų (įkrovimo stotelių tinklo plėtra) atrodo labai netinkamas. Aš noriu dar labiau žalesnės Lietuvos, noriu ir socialiai teisingos Lietuvos. Šis sprendimas, deja, kompromituoja abu siekius.