KELIAS NR. 4009, ARBA KĄ GALI IR KO NE SEIMO NARIAI?

LR Seimo Šiaulių krašto bičiulių grupės pirmininkas

 

Dauguma esate girdėję net kelininkų himnu įvardytą S. Žlibino dainą „Kur tas kelelis“:

„Pilki keleliai dulka, pilki keliai,

Prie jų berželių pulkas, žali beržai.“

Girdėjau ir kitą dainos variantą, kad keleliai ne dulka, o dunda. Nesiaiškinsiu, kuris žodis tikslesnis, bet abu labai aktualūs kalbant apie Šiaulių regiono kelius – jie ir dulka, ir dunda... Ir čia jau nelieka vietos lyrikai – kalbėti apie tai, „kaip aš pasiilgau, močiut, tavęs. Kur tas kelelis ilgas mane nuves?“

Visi keliai Lietuvoje yra sunumeruoti, suskaičiuoti. Iš viso Lietuvoje yra 5777 kilometrai vien valstybinės reikšmės rajoninių kelių su žvyro danga. Kelias, kurio numeris 4009, – tai pastaruoju metu ir spaudoje, ir televizijose, aktyvių piliečių rengtuose piketuose apkalbėtas Kuršėnų–Gilvyčių–Sauginių kelias. Aišku, žvyruotas ir beviltiškai nustekentas, nesaugus, keliantis dulkių pragaro debesis, kenkiantis greta gyvenančių žmonių sveikatai.

Šiaulių gyventojai, norėję įsikurti atokiau nuo miesto, nusipirkę sodybas, įsikūrę soduose, patenka į spąstus. Iš jų išsisukti bandoma beveik 20 metų – Gilvyčių žvyrkelio istorija tęsiasi ir apdainuota „Šiaulių krašte“ jau nuo 2003 metų.

Dabar gyventojai sukilo į naują akciją – surinkta net 45 lapai su 871 gyventojo parašu, kurie perduoti LR Susisiekimo ministrui, Lietuvos automobilių direkcijos vadovui, Šiaulių rajono savivaldybei, regione rinktiems LR Seimo nariams. Visi gyventojų keliamas problemas tarsi supranta, bet sprendimų ir realių judesių nevyksta. Kodėl? Ir čia mums, Seimo nariams, kyla įvairių klausimų.

Taigi, ką man atsakė VĮ Lietuvos automobilių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius? Ką tik gautame rašte jis rašo: „Kelių direkcija 2017 metais sudarė ir paskelbė planuojamų kapitaliai remontuoti Lietuvos (taip pat Šiaulių rajone 6 kelių ruožų) valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų sąrašą, išdėstytą prioriteto tvarka. Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4009 Kuršėnai–Gilvyčiai–Sauginiai ruožas tarp Šiaulių rajone prioriteto tvarka išdėstytų asfaltuotinų valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų, sąraše yra 34 (trisdešimt ketvirtoje) vietoje, todėl šio ruožo kapitalinio remonto (asfaltavimo) darbai, įgyvendinant šiuo metu vykdomą žvyrkelių asfaltavimo programą, nėra planuojami. Valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai su žvyro danga, kurie nebus asfaltuojami pagal šiuo metu vykdomą žvyrkelių kapitalinio remonto (asfaltavimo) programą, bus įvertinti ir apsvarstyti po 2024 metų, atsižvelgiant į kelių sričiai skirtą Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą bei kitas technines galimybes. Jei vykdomos žvyrkelių kapitalinio remonto (asfaltavimo) programos metu būtų norima peržiūrėti ir keisti esamą valstybinės reikšmės prioriteto tvarka išdėstytą kapitaliai remontuotinų (asfaltuotinų) kelių ruožų eilę, tai galėtų būti nesąžiningas veiksmas kitų gyventojų atžvilgiu, pavyzdžiui, prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4019 Varputėnai–Krikliai–Juozapava ruožo nuo 1,047 iki 13,047 km (7 vieta rajone) ar kelio Nr. 2135 Tvibiukai–Pašiaušė–Bazilionai ruožo nuo 5,197 iki 9,617 km (8 vieta rajone) bei prie kitų Šiaulių rajone aukščiau minėtame sąraše esančių rajoninių kelių ruožų gyvenantiems žmonėms, kurie laukia valstybinės reikšmės rajoninių kelių kapitalinio remonto (asfaltavimo) darbų.“

Remiantis raštu, kurį gavau ne tik aš, bet ir Susisiekimo ministerija, AB „Kelių priežiūra“, realūs judesiai galimi laukti tik 2024 metais. Bet svarbiausia sąlyga – kad TO NORĖTŲ ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ ir įtrauktų į savivaldybės teikiamų prioritetų sąrašą. Tada kelio ruožas atsidurs ne ketvirtame dešimtuke, o pirmame.

Dokumente neatsitiktinai kalbama apie sąžiningumą. Yra daug tiesos, nes sąžiningumo principą praktikoje, deja, neretai keičia įvairūs interesai, susitarimai ir prašymai „pakelti“ sąraše konkretų kelią. Ar tai sąžininga kitų gyventojų atžvilgiu? Žinoma, kad ne. Kam apskritai Kelių direkcija, negalinti žinoti visų niuansų, prašo, kad savivaldybės pateiktų prioritetinių asfaltuotinų kelių sąrašus? Juk tarybų nariai, rajono administracija, seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenės geriausiai žino padėtį ir teisėtus gyventojų lūkesčius.

KO IR KADA TIKĖTIS?

Ar galima tikėtis, kad aptariamas kelias bus tvarkomas ankstėliau? Taip, nes tam yra Šiaulių rajono kelio ruožo „Kuršėnai–Gilvyčiai“ gyventojų, Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos seniūnės, Daugėlių progimnazijos direktorės, Guragių aktyvaus ūkininko Daliaus Litvino, sodininkų bendrijų pirmininkų rašte Šiaulių r. savivaldybės merui A. Bezarui, Seimo narių grupei adresuotame rašte išdėstytų itin svarbių ir papildomų aplinkybių: kelio ruože padidėjęs transporto intensyvumas, sunkiasvorių mašinų eismo intensyvumas, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, keliantis grėsmę žmonių sveikatai, nesaugus eismas ir begalė kitų priežasčių.

Visi pripažįsta, kad situacija bloga, kad kelias verkte prašosi priežiūros ir asfaltavimo, bet tam būtina sutelkti visiems jėgas – ir Šiaulių rajono administracijai, tarybos ir Seimo nariams. Tik tada, kai Šiaulių rajono savivaldybės taryba įtrauks šį kelio ruožą į prioritetinių tvarkytinų kelių sąrašą, tam pritars ir Kelių direkcija. Tada reikalai pajudės. Yra puikus tokios sinergijos, kai visi kartu buvome surėmę pečius, pavyzdys – Jurgėliškių kelias į „Toksiką“ ir kitas greta įsikūrusias įmones. Tada įrodėme, ką reiškia rajono valdžios, Seimo narių, Kelių direkcijos susitelkimas. O Šiaulių rajono savivaldybei (per)adresuoti raštus Seimo nariams su prašymu „pakelti“ kelio eilę, yra tiesiog nesąžininga – norėti visų pirma turi pati rajono valdžia.

KOKIA SITUACIJA LIETUVOJE?

Ne ką geresnė. Pavasarį viltingai pritariau kolegos V. Kanopos iniciatyvai ir pasirašiau rezoliucijos projektą „Dėl žvyrkelių asfaltavimo gyvenvietėse (kaimuose) programos“, kuri turėtų būti įgyvendinta 2022–2025 metais. Deja, valdančiųjų ji buvo atmesta, o iš posėdyje dalyvavusių 123 Seimo narių rezoliucijai pritarė 70, „prieš“ – 14, 38 – susilaikė. Tai ir pasidomėkite, mieli rinkėjai, kurie 52 Jūsų rinkti Seimo nariai nelabai nori ir stengiasi, kad tie mūsų keleliai mažiau dulkėtų.

Šiuo metu vyksta 2022 metų biudžeto formavimas. Deja, poslinkų ar siekio padaryti proveržį gerinant Lietuvos kelių būklę nelabai matyti. Aišku, gal ir provokacinis buvo Seimo nario V. Valkiūno kreipimasis į Susisiekimo ministrą M. Skuodį su pasiūlymu nebijoti imti milijardo ar daugiau paskolos Kelių programai vykdyti ir taip įeiti į Lietuvos istoriją, bet pritarsiu ir balsuosiu už tai, kad Vyriausybė atkreiptų dėmesį į vis prastėjančią kelių dangą.

Pritarsiu pasiūlymui ateinančių metų valstybės biudžete 110 mln. eurų padidinti asignavimus Susisiekimo ministerijai, kad būtų užtikrinta tvari Kelių priežiūros ir plėtros programa. Deja, dabartiniame projekte kelių priežiūrai ir plėtrai numatyta 590, 5 mln. eurų, o palyginus su praeitais metais papildomai šiai programai finansuoti numatyta tik 21, 2 mln. eurų. Palyginimui galiu pasakyti, kad vien Geležinkelio transporto paslaugų nuostoliams kompensuoti numatoma skirti 12, 8 mln. eurų.

Kad 2020-2024 metų kadencijos LR Seimą išrinko labiau didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, puikiai atsispindi ir numatant lėšas biudžete keliams tvarkyti – praktiškai panaikinta savivaldybių žvyrkelių programa, davusi gerų rezultatų praeitoje kadencijoje. O juk savivaldybės turi apie 40 000 kilometrų žvyrkelių, bet ar tai rūpi didžiųjų miestų politikams?

2022 metų Valstybės biudžeto tvirtinimas artėja. Tada ir vėl paaiškės, kam rūpi tik Vilnius, Kaunas, kas nemato ir nenori regėti savo tėviškių, kuriose jie užaugo. Nemato Lietuvos, kurioje ir kelias Nr. 4009. Ir tai ne tik kelias, bet žmonių gyvenimai, sveikata ir teisėti lūkesčiai.

S. Žlibino daina apie kelius baigiama žodžiais:

„O, kaip aš pasiilgau, močiut, tavęs.

Jau greit kelelis ilgas namo parves.“

Bet ar tikrai parves namo tokie baisūs mūsų žvyrkeliai, alinami sunkiasvorės technikos ir dulkių kamuolių? Ir nesvarbu, kur tai būtų – Šiaulių, Pakruojo, Joniškio, Radviliškio ar Kelmės rajonuose. Kad tie keleliai parvestų namo, reikalingos ir politikų pastangos, susitelkimas, nežiūrint politinės partijos.