Pirmasis Prezidento G. Nausėdos vizitas

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Naujiieji Prezidentūros šeimininkai – Diana Nausėdienė ir Gitanas Nausėda.
Šią savaitę Lietuvos politikoje buvo daug informacinio triukšmo, bet įvyko ir svarbesnių dalykų. Informaciniam triukšmui skirčiau Valstiečių/Žaliųjų tarpusavio ginčus dėl postų. Žiniasklaidoje vis mirgėjo tai Ramūno Karbauskio, tai Viktoro Pranckiečio veidai bei jų tarpusavio varžytinių analizė.

Ką susiderėjo Valstiečiai su savo koalicijos partneriais iš tikro ir kodėl būtent tai, neaišku. Kaip ir neaišku, kodėl socdarbiečiams taip verkiant reikia Seimo pirmininko pareigų. Neaišku, kodėl Valstiečiai taip lengvai šias pareigas atiduoda. Beje, jau seniai paslaptis yra tai, kodėl Valstiečių vadovas Ramūnas Karbauskis tenkinasi kukliu Seimo kultūros komiteto pirmininko pareigomis ir ką jis konkrečiai nuveikė kultūrai.
Daug rimtesnė tema yra pirmoji naujojo Prezidento Gitano Nausėdos darbo savaitė. Lietuvai atrodo pavyksta gerinti santykius su Lenkija. Tačiau tos tariamos problemos dėl poros raidžių rašybos pasuose bei dėl geografinių pavadinimų rašymo dviem kalbomis ten, kur lenkai sudaro daugumą, lieka. Jos beveik ir nebuvo aptartos vizito metu, bent kiek žinoma iš informacijos apie vizitą.
Kai kurie apžvalgininkai vizitą laiko simbolišku, bet tai nėra visiška teisybė. Banalu rašyti, bet neišvengiamai Lietuvai Lenkija yra ypatingos svarbos partnerė gynybos ir energetikos srityse. Todėl kalbėtis mums būtina. Ar verta aukoti principus – kitas klausimas.
Lietuvos Prezidentas Varšuvoje pareiškė nepritariąs siūlymui įvesti ES sankcijas Lenkijai dėl teismų reformos, Briuselio manymu, Lenkijos veiksmai pažeidžia teismų nepriklausomumą. G. Nausėdos Varšuvoje pareiškė, jog ES institucijų bei dabartinės Lenkijos valdžios ginčas turėtų būti sprendžiamas dialogu, o ne sankcijomis. G. Nausėdos nuomone, Lenkija reformas vykdė norėdama kovoti su korupcija. Tačiau G. Nausėda tiesiai neatsakė į žurnalistų klausimą, kaip balsuotų Lietuva šiuo klausimu – už, prieš ar susilaikytų.
Primenu, kad ES Teisingumo Teismas praeitą mėnesį paskelbė, kad Lenkija pažeidė Europos Sąjungos teisę, kai sumažino Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinį amžių, pakenkdama jų nepriklausomumui. Pernai Lenkijos vyriausybė suspendavo įstatymą dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinio amžiaus sumažinimo, vykdydama laikiną ES teisingumo teismo sprendimą. Tačiau, jei Europos Komisija nustatys, kad Lenkija nevykdo teismo sprendimo, jai gali būti iškelta nauja byla ir skirta piniginė bauda. Bet persitvarkymas vyksta pačiose ES struktūrose ir nėra iki galo aišku, kaip viskas baigsis, bet Nausėda nors žodžiais paglostė Lenkijos konservatyvios valdžios nuostatas.
Sunku patikėti, jog realybėje Lietuva drąsiai žengtų prieš ES valią, tačiau G. Nausėdos pareiškimas Briuselyje tikrai bus išgirstas. Ir vargu ar gerąja prasme.
Nesunku pažadėti, bet ar Lietuva sutiks stoti į vieną gretą su tokiais nepaklusniais ir savo išskirtinumą visaip demonstruojančiais ES nariais kaip Lenkija, Vengrija ar Čekija. Nieko gero šioje valstybių kompanijoje nėra.
Kitas išbandymas naujam prezidentui, aišku, bus Vyriausybės formavimas. Tai neturėtų būti labai lengvas ir trumpas darbas.