Pasaulis ties karo slenksčiu

EPA-EL­TA nuo­tr.
„Mažų karų“ šiais laikais nebūna. Karinio konflikto pasekmes jaučia visi.
Ste­bint, kas pa­sta­ruo­ju me­tu vyks­ta pa­sau­ly­je, ky­la pa­grįs­tų bai­mių, kad jei­gu ne Tre­čia­sis pa­sau­li­nis ka­ras, tai bent jau di­de­lis ka­ri­nis konf­lik­tas yra neiš­ven­gia­mas. Nea­be­jo­ti­na - to­kio konf­lik­to pa­sek­mes pa­jus­tu­me mes vi­si, nes „ma­žų ka­rų“ šiais lai­kais ne­be­bū­na. Ko­vos vie­na­me re­gio­ne le­mia, kad ki­ta­me ima trūk­ti ža­lia­vų ar­ba dau­gė­ti ieš­kan­čių­jų prie­globs­čio. Nors daž­niau­siai bū­na ir vie­na, ir ki­ta. Ne­ri­mą ke­lian­čias ten­den­ci­jas jau pa­ste­bi ne tik po­li­to­lo­gai, bet ir pa­pras­ti žmo­nės.
Nors šiai die­nai JAV ka­ri­nė ga­lia yra di­des­nė ne­gu Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Ru­si­jos kar­tu su­dė­jus, Ame­ri­kos va­do­vas, užuo­t ska­ti­nęs nu­si­gink­la­vi­mą, ra­gi­na są­jun­gi­nin­kų dar la­biau di­din­ti gink­la­vi­mui­si skir­tą asig­na­vi­mą ir pa­vy­džiai ste­bi, kad jo­kios ma­žes­nės ar sun­kiau kont­ro­liuo­ja­mos ša­lys ne­su­si­kur­tų bran­duo­li­nių gink­lų.

Di­de­lių konf­lik­tų ne­bus. Kol kas

Rakutis

Ka­ro is­to­ri­kas Val­das Ra­ku­tis, ana­li­zuo­da­mas pa­dė­tį pa­sau­ly­je, ją įvar­di­no kaip vi­siš­kai nau­ją. 

"Jei­gu Ant­ra­sis pa­sau­li­nis ka­ras bu­vo po Pir­mo­jo li­ku­sių įtam­pų pa­sek­mė, tai da­bar dau­giau­sia pro­ble­mų ga­li su­kel­ti pa­sau­ly­je pra­ran­da­mas po­zi­ci­jas sie­kian­ti iš­sau­go­ti JAV. To­dėl šios die­nos si­tua­ci­ja tam­pa sun­kiai pro­gno­zuo­ja­ma. Pa­sau­lis aki­vaiz­džiai iš dvi­po­lio per­si­for­muo­ja į dau­gia­po­lį. Nors tai - il­ga­lai­kis pro­ce­sas, izo­lia­cio­nis­ti­nę po­li­ti­ką pa­si­rin­ku­si JAV „ieš­ko sau vie­tos“. Ame­ri­ka aiš­kiai jau­čia iš Ki­ni­jos - vie­nos pir­mau­jan­čių pa­sau­lio eko­no­mi­kų - ky­lan­tį pa­vo­jų ir jį dip­lo­ma­ti­nė­mis bei eko­no­mi­nė­mis prie­mo­nė­mis ban­do neut­ra­li­zuo­ti. Ki­ni­ja - nau­jas ir pa­vo­jin­gas žai­dė­jas. Ji ma­žai kal­ba, ne­vie­ši­na sa­vo pla­nų, ta­čiau daug da­ro, tad, ti­kė­ti­na, kad ko­va dėl pa­sau­lio „per­da­li­ni­mo“ ar­ti­miau­siu me­tu ne­si­baigs,“ - pro­gno­za­vo V.Ra­ku­tis, at­me­tęs di­de­lio, vi­suo­ti­nio ka­ro ga­li­my­bę, ta­čiau įžvel­gian­tis nau­jų lo­ka­lių konf­lik­tų pa­vo­jų.

„Di­des­nis ka­ras ga­lė­tų išaug­ti ne­bent iš lo­ka­laus Ira­no konf­lik­to, ta­čiau jei­gu jis dar ne­pra­si­dė­jo, gal ir ne­bep­ra­si­dės. Gal, nes Ira­nas vis ak­ty­viau reiš­kia­si re­gio­ne ir ima gra­sin­ti JAV są­jun­gi­nin­kui Iz­rae­liui, to­dėl ne­nuos­ta­bu, kad Ame­ri­kai ky­la no­ras šią ara­bų vals­ty­bę „nu­so­din­ti“, - sa­kė is­to­ri­kas.

Pak­laus­tas apie vis ag­re­sy­ves­nę Tur­ki­jos po­li­ti­ką, V.Ra­ku­tis tei­gė, kad ši ša­lis nu­si­vy­lė Va­ka­rais, to­dėl pa­si­rin­ko sa­vo ke­lią.

„Pa­sau­ly­je ste­bi­mas ag­re­sy­vių na­cio­na­li­nių vals­ty­bių re­ne­san­sas. To­kią po­zi­ci­ją vis aiš­kiau iš­sa­ko ge­ro­kai „ap­kar­py­ta“ Veng­ri­ja, pa­na­šias nuo­tai­kas de­monst­ruo­ja Len­ki­ja, tad ne­reik­tų ste­bė­tis, kad „plės­tis“ no­ri ir Tur­ki­ja. De­ja, ten­ka pri­pa­žin­ti, kad tai silp­ni­na Eu­roat­lan­ti­nę są­jun­gą. Tur­ki­ja il­gą lai­ką bu­vo sa­vo­tiš­kas amor­ti­zuo­jan­tis ob­jek­tas. Jos pa­si­rin­ki­mas ei­ti „ki­tu ke­liu“ ta­po vie­nu iš des­ta­bi­li­zuo­jan­čių veiks­nių“, - rea­ly­bės ne­slė­pė pa­šne­ko­vas.

Na­cio­na­li­niai in­te­re­sai

Ka­ro is­to­ri­ko tei­gi­mu, ne­reik­tų nu­steb­ti, jei­gu pa­sau­ly­je pra­si­dės „že­mė­la­pių per­brai­žy­mas“. „Kry­mo anek­si­ja pa­ro­dė, kad, tu­rint už­tek­ti­nai jė­gų, no­ri­mas te­ri­to­ri­jas ga­li­ma tie­siog „pa­siim­ti“. Įver­ti­nus tai, jog pa­sta­rų­jų am­žių konf­lik­tai nie­kur ne­din­go, to­kių ban­dy­mų ga­li bū­ti ir dau­giau.

Vis ak­ty­viau be­si­reiš­kian­tys veng­rai už­si­me­na apie Di­džią­ją Veng­ri­ją. Tam tik­rų am­bi­ci­jų tu­ri Len­ki­ja. Tik­rai nė­ra iš­spręs­ti bu­vu­sios Ju­gos­la­vi­jos ir gre­ti­mų tau­tų te­ri­to­ri­niai klau­si­mai. Šių vals­ty­bių tar­pu­sa­vio konf­ron­ta­ci­ja ga­li tap­ti nau­jų ka­rų prie­žas­ti­mi“, - niū­rią atei­tį nu­ma­tė V.Ra­ku­tis.

Si­tua­ci­ją dar la­biau blo­gi­na tai, kad dau­gu­ma vals­ty­bių gar­siai šne­ka, jog vi­sus konf­lik­tus ga­li­ma iš­spręs­ti ka­ri­nė­mis prie­mo­nė­mis, o tarp­tau­ti­nės, tu­rin­čios sta­bi­lu­mą už­tik­rin­ti, or­ga­ni­za­ci­jos pra­ra­do sa­vo po­zi­ci­jas. Pa­sau­li­nė sau­gu­mo sis­te­ma ai­žė­ja, ka­rai pra­de­da­mi ne­pa­si­ta­rus su są­jun­gi­nin­kais ir to­kiai ša­liai, kaip Lie­tu­va tai yra pa­vo­jin­ga.

Ki­ta ver­tus, pa­šne­ko­vas pri­mi­nė, kad pa­sau­lis nie­ka­da ne­bu­vo ra­mus. „Tie­siog šian­die­ni­nė­je si­tua­ci­jo­je bet ku­riai vals­ty­bei rei­kia gy­ny­ba rū­pin­tis pa­tiems. Pri­va­lo­me ne tik nu­sto­ti bi­jo­ti ap­ta­ri­nė­ti sun­kius klau­si­mus, bet ir dau­giau dė­me­sio skir­ti švie­ti­mo sis­te­mos to­bu­li­ni­mui bei pi­lie­ti­niam ug­dy­mui. Jei­gu nuo ma­žu­mės au­gin­si­me pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­ku­sius as­me­nis, konf­lik­to at­ve­ju ap­gin­ti sa­vo ša­lį bus daug pa­pras­čiau“, - re­ziu­ma­vo is­to­ri­kas.

Ki­nai ke­lia gal­vą

Paulauskas

Nep­rik­lau­so­my­bės At­kū­ri­mo Ak­to sig­na­ta­ras Ro­lan­das Pau­laus­kas sa­ko, kad da­bar­ti­nė pa­dė­tis - tam tik­rų eko­no­mi­nių ir ci­vi­li­za­ci­nių pro­ce­sų pa­sek­mė, o ne prie­žas­tis.

„Pa­sau­lis be per­sto­jo gink­luo­ja­si, nes vi­sa­da yra eko­no­mi­nių ir te­ri­to­ri­nių pre­ten­zi­jų. Daž­niau­siai tai sie­ja­si su lo­ka­liais, iki pa­sau­li­nio ly­gio nei­šau­gan­čiais, konf­lik­tais, - tei­gė pa­šne­ko­vas. - Iz­rae­lis gink­luo­ja­si, nes jam rei­kia ko­vo­ti dėl sa­vo iš­li­ki­mo, į ku­rį kė­si­na­si ap­lin­ki­nės ara­bų vals­ty­bės. Ira­nas gink­luo­ja­si, nes ban­do spręs­ti ne tik lo­ka­lias, bet ir pa­sau­li­nes pro­ble­mas. Tur­ki­jai rei­kia gink­lų spren­džiant te­ri­to­ri­nius-po­li­ti­nius (kur­dai) ir eko­no­mi­nius (ša­lia Kip­ro ras­tos du­jos) klau­si­mus. Vi­si šie konf­lik­tai ga­li pe­raug­ti į pa­sau­li­nius ir už­ka­bin­ti net ir ato­kiau esan­čią Lie­tu­vą.“

Paš­ne­ko­vas pa­ste­bė­jo, kad bu­vo ra­miau, kol ki­nams už­te­ko in­for­ma­ci­nio vers­lo tru­pi­nių. Da­bar su 5G sis­te­ma jie pre­ten­duo­ja į pir­mau­jan­tį pa­sau­li­nį vaid­me­nį. Tai - vi­siš­kai nau­jas ly­gis tiek pel­no, tiek įta­kos pra­sme. JAV sten­gia­si ši­to ne­leis­ti.

Dar vie­na sri­tis, anot po­li­ti­ko, kur vys­to­si konf­lik­tas, yra lo­gis­ti­ka ir jos ka­na­lų kont­ro­lė. „Ta­čiau ki­nai, ties­da­mi nau­ją „Šil­ko ke­lią“, nu­si­tai­kė ir į ją. Tai - rea­lus pa­vo­jus Va­ka­rų do­mi­na­vi­mui, ku­rį dar la­biau stip­ri­na tirps­tan­tys Ark­ties le­dy­nai ir nau­jo, Šiau­rės ke­lio iš Ki­ni­jos į Eu­ro­pą ga­li­my­bės. Ru­si­ja sie­kia kont­ro­liuo­ti šį ke­lią, Ame­ri­ka, kaip įpras­ta, no­ri tam truk­dy­ti.“

R.Pau­laus­kas pri­mi­nė, kad tirps­tan­tys Ark­ties le­dy­nai ga­li tap­ti ir nau­jų ka­rų dėl iš­tek­lių vie­ta, ka­dan­gi trau­kian­tis le­dams at­si­ve­ria nau­ji, dar ne­lies­ti nau­din­gų­jų iš­ka­se­nų klo­dai, į ku­riuos, kur­da­mi ka­ri­nes ba­zes, tai­ko­si pa­sau­lio ga­lin­gie­ji.

Siū­lė pa­šne­ko­vas ne­nu­ver­tin­ti ir Ru­si­jos vaid­mens, ku­ri, ne­pai­sant san­kci­jų, iš mais­to im­por­tuo­to­jos ta­po pa­sau­li­nio ly­gio grū­dų eks­por­tuo­to­ja bei di­di­na paukš­tie­nos ir kiau­lie­nos eks­por­tą, taip atim­da­ma rin­kas iš sen­bu­vių.

Ap­ši­li­mas jau vyks­ta

„Įver­ti­nus vi­sus šiuos pro­ce­sus tu­rė­tų tap­ti aiš­kiau, ko­dėl vi­si gink­luo­ja­si ir su­vok­ti, kad „pa­sau­li­nio py­ra­go“ per­da­li­ni­mas yra neiš­ven­gia­mas. Tre­čia­sis pa­sau­li­nis ka­ras jau vyks­ta, ta­čiau kol kas ga­lin­gie­ji, „spar­dy­da­mi“ Si­ri­ją ar Uk­rai­ną, dar tik „ap­ši­li­nė­ja“ prieš pa­grin­di­nes „rung­ty­nes“.

Ar to­kio­mis są­ly­go­mis ga­li­ma su­si­tar­ti? Neį­ma­no­ma, nes 4 pa­sau­lio ga­lin­gie­ji tu­rė­tų su­si­tar­ti, ku­rie ma­žiau val­gys? O vi­si val­gy­ti no­ri tik dau­giau. Tad Die­ve duok, kad jie, ko­vo­da­mi dėl „kąs­nių“, ne­pa­nau­do­tų bran­duo­li­nių gink­lų, nes nie­kas ne­ga­li pro­gno­zuo­ti, ko­kias for­mas ši ko­va įgaus“, - di­džiau­sią bai­mę iš­sa­kė R.Pau­laus­kas, pri­mi­nęs, kad vis­gi tai - ne mū­sų ka­ras.

Paš­ne­ko­vas ap­gai­les­ta­vo, kad mū­sų po­li­ti­nis eli­tas ne­su­vo­kia, jog pa­grin­di­nis šian­die­nos Lie­tu­vos už­da­vi­nys - ne­si­vel­ti į ga­lin­gų­jų konf­lik­tus: „Taip gal iš­lik­si­me ir iš­sau­go­si­me vals­ty­bin­gu­mą. Ne­pai­sant to, kad ap­link vi­si gink­luo­ja­si, tu­ri­me bū­ti gud­res­ni ir ma­ty­ti pa­sau­lį to­kį, koks jis iš tik­ro yra, o ne to­kį, ko­kį jį pie­šia nuo­mo­nių for­muo­to­jai. Ne­tu­ri­me tap­ti „jau­ku“, ku­riuo bus gau­do­ma di­de­lė žu­vis, nes ki­taip pa­tys tap­si­me is­to­ri­ja...“

EPA-EL­TA nuo­tr.
Pasaulinė saugumo sistema aižėja, o tarptautinės organizacijos prarado savo pozicijas.

Komentarai

Politologas    Pir, 2019-07-29 / 16:27
Jeigu amžinoji kariautoja USA bei jos NATO naujo pasaulinio karo,kuriame Lietuva tikrai būtų nušluota nuo žemės paviršiaus,nepradės,tai kilti pasauliniam karui galimybių beveik nėra.Kitos galiūnės,kaip Kinija,Rusija,savo draugiškiems artimiems kaimynams per amžius nėra karų skelbusios ir,tikėtina,neskelbs.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.