Pasaulis ties karo slenksčiu

Di­de­lių konf­lik­tų ne­bus. Kol kas

Ka­ro is­to­ri­kas Val­das Ra­ku­tis, ana­li­zuo­da­mas pa­dė­tį pa­sau­ly­je, ją įvar­di­no kaip vi­siš­kai nau­ją. 

"Jei­gu Ant­ra­sis pa­sau­li­nis ka­ras bu­vo po Pir­mo­jo li­ku­sių įtam­pų pa­sek­mė, tai da­bar dau­giau­sia pro­ble­mų ga­li su­kel­ti pa­sau­ly­je pra­ran­da­mas po­zi­ci­jas sie­kian­ti iš­sau­go­ti JAV. To­dėl šios die­nos si­tua­ci­ja tam­pa sun­kiai pro­gno­zuo­ja­ma. Pa­sau­lis aki­vaiz­džiai iš dvi­po­lio per­si­for­muo­ja į dau­gia­po­lį. Nors tai - il­ga­lai­kis pro­ce­sas, izo­lia­cio­nis­ti­nę po­li­ti­ką pa­si­rin­ku­si JAV „ieš­ko sau vie­tos“. Ame­ri­ka aiš­kiai jau­čia iš Ki­ni­jos - vie­nos pir­mau­jan­čių pa­sau­lio eko­no­mi­kų - ky­lan­tį pa­vo­jų ir jį dip­lo­ma­ti­nė­mis bei eko­no­mi­nė­mis prie­mo­nė­mis ban­do neut­ra­li­zuo­ti. Ki­ni­ja - nau­jas ir pa­vo­jin­gas žai­dė­jas. Ji ma­žai kal­ba, ne­vie­ši­na sa­vo pla­nų, ta­čiau daug da­ro, tad, ti­kė­ti­na, kad ko­va dėl pa­sau­lio „per­da­li­ni­mo“ ar­ti­miau­siu me­tu ne­si­baigs,“ - pro­gno­za­vo V.Ra­ku­tis, at­me­tęs di­de­lio, vi­suo­ti­nio ka­ro ga­li­my­bę, ta­čiau įžvel­gian­tis nau­jų lo­ka­lių konf­lik­tų pa­vo­jų.

„Di­des­nis ka­ras ga­lė­tų išaug­ti ne­bent iš lo­ka­laus Ira­no konf­lik­to, ta­čiau jei­gu jis dar ne­pra­si­dė­jo, gal ir ne­bep­ra­si­dės. Gal, nes Ira­nas vis ak­ty­viau reiš­kia­si re­gio­ne ir ima gra­sin­ti JAV są­jun­gi­nin­kui Iz­rae­liui, to­dėl ne­nuos­ta­bu, kad Ame­ri­kai ky­la no­ras šią ara­bų vals­ty­bę „nu­so­din­ti“, - sa­kė is­to­ri­kas.

Pak­laus­tas apie vis ag­re­sy­ves­nę Tur­ki­jos po­li­ti­ką, V.Ra­ku­tis tei­gė, kad ši ša­lis nu­si­vy­lė Va­ka­rais, to­dėl pa­si­rin­ko sa­vo ke­lią.

„Pa­sau­ly­je ste­bi­mas ag­re­sy­vių na­cio­na­li­nių vals­ty­bių re­ne­san­sas. To­kią po­zi­ci­ją vis aiš­kiau iš­sa­ko ge­ro­kai „ap­kar­py­ta“ Veng­ri­ja, pa­na­šias nuo­tai­kas de­monst­ruo­ja Len­ki­ja, tad ne­reik­tų ste­bė­tis, kad „plės­tis“ no­ri ir Tur­ki­ja. De­ja, ten­ka pri­pa­žin­ti, kad tai silp­ni­na Eu­roat­lan­ti­nę są­jun­gą. Tur­ki­ja il­gą lai­ką bu­vo sa­vo­tiš­kas amor­ti­zuo­jan­tis ob­jek­tas. Jos pa­si­rin­ki­mas ei­ti „ki­tu ke­liu“ ta­po vie­nu iš des­ta­bi­li­zuo­jan­čių veiks­nių“, - rea­ly­bės ne­slė­pė pa­šne­ko­vas.

Na­cio­na­li­niai in­te­re­sai

Ka­ro is­to­ri­ko tei­gi­mu, ne­reik­tų nu­steb­ti, jei­gu pa­sau­ly­je pra­si­dės „že­mė­la­pių per­brai­žy­mas“. „Kry­mo anek­si­ja pa­ro­dė, kad, tu­rint už­tek­ti­nai jė­gų, no­ri­mas te­ri­to­ri­jas ga­li­ma tie­siog „pa­siim­ti“. Įver­ti­nus tai, jog pa­sta­rų­jų am­žių konf­lik­tai nie­kur ne­din­go, to­kių ban­dy­mų ga­li bū­ti ir dau­giau.

Vis ak­ty­viau be­si­reiš­kian­tys veng­rai už­si­me­na apie Di­džią­ją Veng­ri­ją. Tam tik­rų am­bi­ci­jų tu­ri Len­ki­ja. Tik­rai nė­ra iš­spręs­ti bu­vu­sios Ju­gos­la­vi­jos ir gre­ti­mų tau­tų te­ri­to­ri­niai klau­si­mai. Šių vals­ty­bių tar­pu­sa­vio konf­ron­ta­ci­ja ga­li tap­ti nau­jų ka­rų prie­žas­ti­mi“, - niū­rią atei­tį nu­ma­tė V.Ra­ku­tis.

Si­tua­ci­ją dar la­biau blo­gi­na tai, kad dau­gu­ma vals­ty­bių gar­siai šne­ka, jog vi­sus konf­lik­tus ga­li­ma iš­spręs­ti ka­ri­nė­mis prie­mo­nė­mis, o tarp­tau­ti­nės, tu­rin­čios sta­bi­lu­mą už­tik­rin­ti, or­ga­ni­za­ci­jos pra­ra­do sa­vo po­zi­ci­jas. Pa­sau­li­nė sau­gu­mo sis­te­ma ai­žė­ja, ka­rai pra­de­da­mi ne­pa­si­ta­rus su są­jun­gi­nin­kais ir to­kiai ša­liai, kaip Lie­tu­va tai yra pa­vo­jin­ga.

Ki­ta ver­tus, pa­šne­ko­vas pri­mi­nė, kad pa­sau­lis nie­ka­da ne­bu­vo ra­mus. „Tie­siog šian­die­ni­nė­je si­tua­ci­jo­je bet ku­riai vals­ty­bei rei­kia gy­ny­ba rū­pin­tis pa­tiems. Pri­va­lo­me ne tik nu­sto­ti bi­jo­ti ap­ta­ri­nė­ti sun­kius klau­si­mus, bet ir dau­giau dė­me­sio skir­ti švie­ti­mo sis­te­mos to­bu­li­ni­mui bei pi­lie­ti­niam ug­dy­mui. Jei­gu nuo ma­žu­mės au­gin­si­me pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­ku­sius as­me­nis, konf­lik­to at­ve­ju ap­gin­ti sa­vo ša­lį bus daug pa­pras­čiau“, - re­ziu­ma­vo is­to­ri­kas.

Ki­nai ke­lia gal­vą

Nep­rik­lau­so­my­bės At­kū­ri­mo Ak­to sig­na­ta­ras Ro­lan­das Pau­laus­kas sa­ko, kad da­bar­ti­nė pa­dė­tis - tam tik­rų eko­no­mi­nių ir ci­vi­li­za­ci­nių pro­ce­sų pa­sek­mė, o ne prie­žas­tis.

„Pa­sau­lis be per­sto­jo gink­luo­ja­si, nes vi­sa­da yra eko­no­mi­nių ir te­ri­to­ri­nių pre­ten­zi­jų. Daž­niau­siai tai sie­ja­si su lo­ka­liais, iki pa­sau­li­nio ly­gio nei­šau­gan­čiais, konf­lik­tais, - tei­gė pa­šne­ko­vas. - Iz­rae­lis gink­luo­ja­si, nes jam rei­kia ko­vo­ti dėl sa­vo iš­li­ki­mo, į ku­rį kė­si­na­si ap­lin­ki­nės ara­bų vals­ty­bės. Ira­nas gink­luo­ja­si, nes ban­do spręs­ti ne tik lo­ka­lias, bet ir pa­sau­li­nes pro­ble­mas. Tur­ki­jai rei­kia gink­lų spren­džiant te­ri­to­ri­nius-po­li­ti­nius (kur­dai) ir eko­no­mi­nius (ša­lia Kip­ro ras­tos du­jos) klau­si­mus. Vi­si šie konf­lik­tai ga­li pe­raug­ti į pa­sau­li­nius ir už­ka­bin­ti net ir ato­kiau esan­čią Lie­tu­vą.“

Paš­ne­ko­vas pa­ste­bė­jo, kad bu­vo ra­miau, kol ki­nams už­te­ko in­for­ma­ci­nio vers­lo tru­pi­nių. Da­bar su 5G sis­te­ma jie pre­ten­duo­ja į pir­mau­jan­tį pa­sau­li­nį vaid­me­nį. Tai - vi­siš­kai nau­jas ly­gis tiek pel­no, tiek įta­kos pra­sme. JAV sten­gia­si ši­to ne­leis­ti.

Dar vie­na sri­tis, anot po­li­ti­ko, kur vys­to­si konf­lik­tas, yra lo­gis­ti­ka ir jos ka­na­lų kont­ro­lė. „Ta­čiau ki­nai, ties­da­mi nau­ją „Šil­ko ke­lią“, nu­si­tai­kė ir į ją. Tai - rea­lus pa­vo­jus Va­ka­rų do­mi­na­vi­mui, ku­rį dar la­biau stip­ri­na tirps­tan­tys Ark­ties le­dy­nai ir nau­jo, Šiau­rės ke­lio iš Ki­ni­jos į Eu­ro­pą ga­li­my­bės. Ru­si­ja sie­kia kont­ro­liuo­ti šį ke­lią, Ame­ri­ka, kaip įpras­ta, no­ri tam truk­dy­ti.“

R.Pau­laus­kas pri­mi­nė, kad tirps­tan­tys Ark­ties le­dy­nai ga­li tap­ti ir nau­jų ka­rų dėl iš­tek­lių vie­ta, ka­dan­gi trau­kian­tis le­dams at­si­ve­ria nau­ji, dar ne­lies­ti nau­din­gų­jų iš­ka­se­nų klo­dai, į ku­riuos, kur­da­mi ka­ri­nes ba­zes, tai­ko­si pa­sau­lio ga­lin­gie­ji.

Siū­lė pa­šne­ko­vas ne­nu­ver­tin­ti ir Ru­si­jos vaid­mens, ku­ri, ne­pai­sant san­kci­jų, iš mais­to im­por­tuo­to­jos ta­po pa­sau­li­nio ly­gio grū­dų eks­por­tuo­to­ja bei di­di­na paukš­tie­nos ir kiau­lie­nos eks­por­tą, taip atim­da­ma rin­kas iš sen­bu­vių.

Ap­ši­li­mas jau vyks­ta

„Įver­ti­nus vi­sus šiuos pro­ce­sus tu­rė­tų tap­ti aiš­kiau, ko­dėl vi­si gink­luo­ja­si ir su­vok­ti, kad „pa­sau­li­nio py­ra­go“ per­da­li­ni­mas yra neiš­ven­gia­mas. Tre­čia­sis pa­sau­li­nis ka­ras jau vyks­ta, ta­čiau kol kas ga­lin­gie­ji, „spar­dy­da­mi“ Si­ri­ją ar Uk­rai­ną, dar tik „ap­ši­li­nė­ja“ prieš pa­grin­di­nes „rung­ty­nes“.

Ar to­kio­mis są­ly­go­mis ga­li­ma su­si­tar­ti? Neį­ma­no­ma, nes 4 pa­sau­lio ga­lin­gie­ji tu­rė­tų su­si­tar­ti, ku­rie ma­žiau val­gys? O vi­si val­gy­ti no­ri tik dau­giau. Tad Die­ve duok, kad jie, ko­vo­da­mi dėl „kąs­nių“, ne­pa­nau­do­tų bran­duo­li­nių gink­lų, nes nie­kas ne­ga­li pro­gno­zuo­ti, ko­kias for­mas ši ko­va įgaus“, - di­džiau­sią bai­mę iš­sa­kė R.Pau­laus­kas, pri­mi­nęs, kad vis­gi tai - ne mū­sų ka­ras.

Paš­ne­ko­vas ap­gai­les­ta­vo, kad mū­sų po­li­ti­nis eli­tas ne­su­vo­kia, jog pa­grin­di­nis šian­die­nos Lie­tu­vos už­da­vi­nys - ne­si­vel­ti į ga­lin­gų­jų konf­lik­tus: „Taip gal iš­lik­si­me ir iš­sau­go­si­me vals­ty­bin­gu­mą. Ne­pai­sant to, kad ap­link vi­si gink­luo­ja­si, tu­ri­me bū­ti gud­res­ni ir ma­ty­ti pa­sau­lį to­kį, koks jis iš tik­ro yra, o ne to­kį, ko­kį jį pie­šia nuo­mo­nių for­muo­to­jai. Ne­tu­ri­me tap­ti „jau­ku“, ku­riuo bus gau­do­ma di­de­lė žu­vis, nes ki­taip pa­tys tap­si­me is­to­ri­ja...“