Pabėgėlių krizė pabudino Europą

"Eu­ro­pos Są­jun­gos klai­da, – kad pa­čio­je kri­zės pra­džio­je ne­su­ge­bė­jo at­skir­ti eko­no­mi­nių mig­ran­tų nuo pa­bė­gė­lių", – tei­gė A. Pranc­ke­vi­čius.

Jis de­ta­li­za­vo, kad lai­vuo­se per Vi­dur­že­mio jū­rą jų at­plau­kė mi­li­jo­nai, daug ren­ka­si Ita­li­ją, Pran­cū­zi­ją, Is­pa­ni­ją. Po­kal­biuo­se su tų ša­lių pi­lie­čiais gir­dė­jęs įspė­ji­mų lie­tu­viams: dar ne­pa­ju­to­te pa­sek­mių. Ruoš­ki­tės.

"Tad ar bus Eu­ro­pos Są­jun­ga per­mai­nos, ar to­liau su­da­ry­si­me są­ly­gas ra­di­ka­liz­mui pa­bė­gė­lių at­žvil­giu", – klau­si­mas iš sa­lės.

Au­di­to­ri­ja pri­ta­rė at­sar­giais plo­ji­mais.

A. Pranc­ke­vi­čius pa­siū­lė at­sar­giau vie­šo­je erd­vė­je ope­ruo­ti "ne­pa­si­tik­rin­tais" fak­tais.

"Eu­ro­po­je – dau­giau kaip 500 mi­li­jo­nų gy­ven­to­jų, o per pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus  at­vy­ko 1,5 mi­li­jo­no – ne­ži­nau, ar tai už­tvin­dy­mas", – sa­kė A. Pranc­ke­vi­čius.

Jis siū­lė ne­pa­si­ti­kė­ti aukš­to ly­gio po­li­ti­kais Eu­ro­po­je, ku­rie sklei­džia de­zin­for­ma­ci­ją. Ban­do įbau­gin­ti žmo­nes, dė­da­mi ly­gy­bės ženk­lą tarp te­ro­ris­to ir pa­bė­gė­lio.

"Prieš ke­le­rius me­tus nu­vil­ni­jo te­ro­riz­mo ban­ga Pa­ry­žiu­je, Briu­se­ly­je, Bar­se­lo­no­je, Lon­do­ne ir ki­tuo­se mies­tuo­se, bet nie­kur ne­bu­vo pa­bė­gė­lių, o vyk­dė žmo­nės, ku­rie gi­mė Eu­ro­po­je, – sa­kė A. Pranc­ke­vi­čius. – Jie yra blo­gos in­teg­ra­ci­jos pra­kti­kos pa­vyz­džiai. Ne vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos, o at­ski­ro­se vals­ty­bė­se ne­su­vei­ku­sių in­teg­ra­ci­jos mo­de­lių".

Pa­sak A. Pranc­ke­vi­čiaus, pro­ble­mos ne­bu­vo spren­džia­mos Eu­ro­pos Są­jun­gos mas­tu. Kiek­vie­na vals­ty­bė at­ski­rai ban­dė tvar­ky­ti sa­vo mig­ra­ci­jos po­li­ti­ką. Ats­ki­rai ban­dė sau­go­ti sa­vo sie­nas.

Pa­na­šios pra­kti­kos neat­si­sa­ky­ta, kai prieš ke­le­rius me­tus įsi­siau­tė ka­ras Si­ri­jo­je, iš jos ėmė bėg­ti vie­ti­niai.

"Tuo me­tu Eu­ro­pos Są­jun­go­je ne­bu­vo bend­ros mig­ra­ci­jos, prie­globs­čio po­li­ti­kos, bend­rų tai­syk­lių ir bend­ros sie­nų ap­sau­gos", – var­di­no A. Pranc­ke­vi­čius.

La­biau­siai nuo 2015-ujų ru­dens ken­tė­jo Grai­ki­ja, Ita­li­ja. Pa­sak A. Pranc­ke­vi­čiaus, ne­tu­rė­jo pa­jė­gu­mų vie­nų vie­ni val­dy­ti si­tua­ci­ją. Kai kas die­ną po 20 tūks­tan­čių žmo­nių ban­dė per­plauk­ti jū­rą. Ri­zi­kuo­da­mi gy­vy­bė­mis. Dau­gy­bė žu­vo. Tuo me­tu Vi­dur­že­mio jū­ra ta­po mir­ties jū­ra.

"Tuo­me­ti­nė dra­ma – di­džiu­lė Eu­ro­pos gė­da, kad mes ne­su­ge­bė­jo­me tin­ka­mai rea­guo­ti, nes ne­tu­rė­jo­me su­ge­bė­ji­mų, fi­nan­sų, re­sur­sų, ins­ti­tu­ci­jų", – tei­gė A. Pranc­ke­vi­čius.

Ar šian­dien yra po­ky­čių? Eu­ro­pos Są­jun­ga su­kū­rė sie­nų ir pa­kran­čių ap­sau­gos tar­ny­bą.

"Sun­kiai paaiš­ki­na­ma, ko­dėl jos iki tol ne­tu­rė­jo­me, kai tu­ri­me bend­rą Šen­ge­no zo­ną be tin­ka­mos ap­sau­gos, – ste­bė­jo­si Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je va­do­vas. – Pa­ka­ko vals­ty­bių ar­gu­men­tų, kad tai bū­tų ki­ši­ma­sis į na­cio­na­li­nę kom­pe­ten­ci­ją".

Nau­jo­jo­je tar­ny­bo­je dir­ba 1200 pa­rei­gū­nų. No­ri­ma jų skai­čių pa­di­din­ti iki 10 tūks­tan­čių. Esą tuo­met rea­liai bū­tų sau­go­mos sie­nos.

Ta­čiau ne vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės tam pri­ta­ria. To­dėl bu­vęs nu­ma­ty­tas ter­mi­nas tiks­lui pa­siek­ti 2021 me­tais nu­kel­tas į 2027-uo­sius. Nuo ta­da ki­lus ki­tai mig­ra­ci­jos kri­zei bū­sią kas sau­go­tų Eu­ro­pą.

"Dėl to­kio del­si­mo ne­de­ra kal­tin­ti vien Briu­se­lį, o at­ski­rų vals­ty­bių sos­ti­nė­se stin­ga va­lios spren­di­mams", – ma­no A. Pranc­ke­vi­čius.

Jo tei­gi­mu, ant­ras tei­gia­mas po­ky­tis – Var­šu­vo­je dir­ban­ti Eu­ro­pos sie­nų ir pa­kran­čių ap­sau­gos agen­tū­ra (FRON­TEX) per tuos ke­le­rius me­tus su­stip­rin­ta tris kar­tus. To­dėl į Vi­dur­že­mio jū­rą pa­siųs­tos ke­lios ka­ri­nės mi­si­jos. Ko­vai su ne­le­ga­liu pa­bė­gė­lių per­ve­ži­mo vers­lu. Ku­ris nau­do­jo­si ne­lai­mė­mis.

"Tie "vers­li­nin­kai" už te­le­fo­nus ar ki­tus ver­tin­gus daik­tus pa­ža­dė­da­vo per­kel­ti į Eu­ro­pą, o iš tik­rų­jų siū­ly­da­vo mir­tį, nes ne­di­de­li me­di­niai lai­ve­liai ne­bu­vo pri­tai­ky­ti sau­gioms ke­lio­nėms", – sa­kė A. Pranc­ke­vi­čius.

Kai to­kį "vers­lą" už­kar­dė ka­ri­niai lai­vai, pa­bė­gė­lių srau­tai jū­ra su­ma­žė­jo 97 pro­cen­tais. Da­bar per die­ną per­plau­kia jū­rą tik apie 70 bė­gan­čių žmo­nių.

Tiek lai­ko­ma nor­ma­liu mig­ra­ci­jos srau­tu, pa­vyz­džiui, kaip ir prieš de­šimt­me­tį.

A. Pranc­ke­vi­čius sa­kė di­džiuo­ja­sis, kad tuo­se lai­vuo­se tar­nau­jan­tiems 24 Lie­tu­vos ka­riams įtei­kė me­da­lius.

"Tie mū­sų tau­tie­čiai kar­tu su ki­tų vals­ty­bių ka­riais iš­gel­bė­jo nuo mir­ties 1200 žmo­nių, – sa­kė A. Pranc­ke­vi­čius. – Mū­siš­kiai už vi­są Lie­tu­vą ro­dė so­li­da­ru­mą, kad ji ne tik ima iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, bet ir jai duo­da".

Jis siū­lė at­kreip­ti dė­me­sį, kad Si­ri­jos ka­rą ne Eu­ro­pa su­kė­lė, o ki­tos dik­ta­to­ri­nės vals­ty­bės ir ki­tos jė­gos. O tos si­tua­ci­jos įkai­tais ta­po eu­ro­pie­čiai, nes pa­bė­gė­liai ju­da į jų na­mus.

Anot A. Pranc­ke­vi­čiaus, pa­na­šių kri­zių ga­li kil­ti atei­ty­je. Kai į pie­tus nuo Eu­ro­pos – konf­lik­tai Šiau­rės Af­ri­ko­je. Ar­ti­mie­ji Ry­tai de­ga nuo­la­tos. Ne­ra­mi­na ir Ry­tų par­tne­rys­tės ša­lys. Įšal­dy­ti pen­ki konf­lik­tai: Mol­do­vo­je, Uk­rai­no­je, Sa­kart­ve­le, Ar­mė­ni­jo­je, Azer­bai­dža­ne.

A. Pranc­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, pa­sta­ro­jo laik­me­čio kri­zė "pa­bu­di­no Eu­ro­pą, lei­do jai la­biau in­ves­tuo­ti į sau­gu­mą". Ki­ta ver­tus, su­prie­ši­no kai ku­rias vals­ty­bes.