
Naujausios
2019 metų sausio 31 dieną „Šiaulių krašto“ laikraštyje ir portale www.skrastas.lt buvo publikuotas straipsnis „Teisybės ieškoję vairuotojai palikti su skolos kupra“. Po šios publikacijos redakcija gavo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ Kęstučio Juknio laišką, kuriame tvirtinama, kad „Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ sėkmingai vykdo įsipareigojimus kompensuoti savo nariams jų patirtas teismines išlaidas“.
Taip pat laiške teigiama, kad „nors dalis vairuotojų pasibaigus teisminiams procesams nustojo dirbti Kuršėnų autobusų parke, jų narystė Lietuvos profesinėje sąjungoje „Sandrauga“ tęsiasi iki šiol“.
11 ieškovų, 7 bylos, 5 teisėjai
2017 metais keliolika Kuršėnų autobusų parko vairuotojų, atstovaujamų Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisiją dėl to, kad vairuotojams būtų sumokėta ir už tą darbo dienos laiką, kai jie turi pertraukas tarp maršrutų.
Darbo ginčų komisija netenkino vairuotojų reikalavimo. Sprendime konstatuota, kad pertraukos tarp važiavimų prilygintinos pertraukoms pailsėti ir pavalgyti, o vairuotojams pagrįstai buvo taikomas pertraukiamasis darbo laiko režimas ir pertraukų metu vairuotojai neprivalėjo būti darbo vietoje.
Tokia Darbo ginčų komisijos išvada netenkino, todėl vairuotojai kreipėsi į teismą. Šiaulių apylinkės teisme iš viso buvo pradėtos 7 bylos, kuriose buvo 11 ieškovų, prie šių bylų Šiaulių apylinkės teisme dirbo net 5 teisėjai, tačiau vairuotojų prašymas netenkintas.
2018 metų lapkritį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti tai, ką priėmė pirmosios instancijos teismas bei nustatė Darbo ginčų komisija, kad vairuotojams darbo užmokestis už pertraukas tarp maršrutų nepriklauso.
Kuršėnų autobusų parko vadovas Vidmantas Šulčius „Šiaulių kraštui“ teigė, kad įmonė teikia paslaugą – veža keleivius pagal Šiaulių rajono savivaldybės sudarytus labai konkrečius maršrutus, todėl pertraukos tarp maršrutų – ne įmonės užgaida.
Po teismo – skolos
Dar 2017-ųjų liepą „Šiaulių kraštas“ rašė apie tai, kad buvo reikalaujama iš Kuršėnų autobusų parko vairuotojams sumokėti per 60 000 eurų – apie 7 500 eurų kiekvienam.
Vairuotojų iš darbovietės prašoma priteisti suma aukštesnės instancijos teismuose vėliau sumažėjo, tačiau po teismų maratono išėjo taip, kad ne įmonė liko skolinga vairuotojams, o jie įmonei.
Šiaulių apylinkės teismas priteisė visiems ieškovams apmokėti teismo išlaidas, kurias patyrė įmonė, samdydama bylai advokatus. Priteistos sumos nuo 400 iki 600 eurų.
Vairuotojai kreipėsi į aukštesnės instancijos – Šiaulių apygardos teismą. Tačiau rezultatas toks, kad šios instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, o vairuotojams dar išaugo skolų darbovietei suma. Vieniems ji padidėjo 80-ia eurų, kitiems – ir po 250 eurų.
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme vairuotojai taip pat išgirdo tą patį sprendimą, kad pirmosios instancijos teismas buvo teisus. Tada vėl šiek tiek padidėjo suma, kurią vairuotojai turėjo sumokėti savo darbdaviui.
Skolas antstoliai dar padidino
Skolą dar išaugino tai, kad vairuotojai neskubėjo vykdyti teismo verdikto ir įmonė kreipėsi į antstolius. Antstolių paslaugos skolas dar išaugino maždaug po 150 eurų. Taip kai kurių vairuotojų skola išaugo ir iki 1 000 eurų.
Kai kurių vairuotojų skola išaugo ir iki 1 000 eurų.
Pasigirdo kalbų, kad kai kuriems vairuotojams teko imtis net paskolas, kad atsiskaitytų su skolomis.
Dalis besibylinėjusių vairuotojų pasirašė atsiskaitymų grafikus, nes visos sumos iš karto sumokėti nepajėgė.
Profsąjungos pažadai
„Negaliu įmonės sąskaita kažkokių skolų šiaip sau nubraukti. Tuo labiau, kad mačiau profsąjungos raštą vairuotojams“, – sakė įmonės vadovas Vidmantas Šulčius.

Jis teigė, kad turi Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ raštą, adresuotą vienam iš vairuotojų, kuriame profesinė sąjunga žada padėti „profsąjungos nariams su teismo išlaidų kompensavimu“.
Paminėjo ir sumas, kurios, anot V. Šulčiaus, yra nurodytos tame rašte. Vienu atveju teismo išlaidų sumas žadėta kompensuoti „iki 50 procentų“, kitu atveju žadėjo „pasistengti paremti narį iki 50 eurų vienkartinėmis pašalpomis“. Apie tai, kad tokie pažadai egzistavo, bet kol kas nebuvo ištesėti, „Šiaulių kraštui“ patvirtino ir kai kurie vairuotojai.
Apie tai, kad po teismų maratono profsąjungą paliko didžioji dalis jai priklausiusių ir teisminiuose procesuose dalyvavusių vairuotojų, patvirtino ir daugiau žmonių.
„Sumokėjau iš savo kišenės ir viskas“, – nusivylęs „Šiaulių kraštui“ sakė vienas iš vairuotojų.
„Yra Europos teismai“
„Manau, kad būtų užtekę Darbo ginčų komisijos išvadų ir reikėjo sustoti, bet kažkodėl nesustojo, gal pasitikėjo profsąjunga, tikėjosi pinigų?.. Žmonės dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, mato, kiek per mėnesį važiavo minučių tikslumu. Mūsų darbas specifinis – pradedame, kada niekas nedirba ir baigiame, kai kiti jau miega. Kitaip nebuvo ir nebus“, – „Šiaulių kraštui“ sakė V. Šulčius.
Jis tikino, kad ne kartą Šiaulių rajono savivaldybės, Seimo narių akivaizdoje buvo pasiūlyta taikos sutartis, įmonės Valdyba taip pat raštu kreipėsi dėl taikos sutarties, tačiau buvo nuspręsta toliau bylinėtis.
Šios istorijos pasekmės skaudžios. Įmonės vadovas skaičiavo, kad du buvę profsąjungos nariai, buvo atleisti dėl to, kad darbe alkoholio matuoklis fiksavo promiles, dar du išėjo dirbti kitur, vienas staiga mirė, šeši pasitraukė iš profesinės sąjungos.
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ Kuršėnų autobusų parko padalinio vadovas Rimantas Rugenis „Šiaulių kraštui“ sakė nemanantis, kad profsąjungos nariai visiškai pralaimėjo, nes „yra dar Europos teismai“.
„Kaip pažiūrėsi... Jeigu ne profsąjunga, Kuršėnų autobusų parke dušai ir būtų likę, kaip po Černobylio. O kai profsąjunga pajudino, atsirado pinigų sutvarkyti“, – sakė R. Rugenis.
Reklama: skolų išieškojimas Vilnius