Žinomas nusikaltėlis prisivadovavo

Redakcijos archyvo nuotr.
Kuršėniškis Giedrius Lukšas šįkart kaltu pripažintas už finansinius nusikaltimus. Tai dvyliktas teistumas 46 metų vyro gyvenime.
Laisvės atėmimo bausmė 6 metams ir 6 mėnesiams – tokį Šiaulių apygardos teismo nuosprendį išgirdo buvęs įmonės, registruotos Panevėžyje, direktorius kuršėniškis Giedrius Lukšas.

Pinigai už biokurą – vadovui į kišenę

46-erių metų vyras nuteistas už turto pasisavinimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą, dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, apgaulingą apskaitos tvarkymą ir neteisingą duomenų apie pajamas pateikimą.

Šiuo metu bankrutuojanti įmonė anksčiau vertėsi biokuro prekyba Šiaulių apskrityje. Jos vadovas, 11 kartų anksčiau teistas G. Lukšas, teismo nuosprendį išgirdo atvykęs iš įkalinimo įstaigos, kur jau atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusios Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Astos Mickevičiūtės, buvusio bendrovės vadovo neteisėta veikla buvo susijusi su apgaulinga bendrovės buhalterine apskaita, siekiant išvengti mokėtinų mokesčių valstybei.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Šiaulių apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai ištyrė, kad nuo nuo 2017 metų pradžios per maždaug pusantrų metų nuteistasis pardavė durpių briketų, medžio pjuvenų briketų, pjuvenų granulių fiziniams asmenims, neišrašydamas pardavimo dokumentų.

Iš viso beveik šimtui klientų Šiaulių regione buvo parduota neapskaitytos produkcijos už 72 793 eurus.

Bylos duomenimis, bendrovės pinigai likdavo pačiam vadovui, tais atvejais pirkėjams nebūdavo išrašomi dokumentai už įsigytą produkciją.

Gudriai legalizuodavo lėšas

Į apskaitą nebūdavo įtraukiami ir pardavimai.

Gautus pinigus G. Lukšas įnešdavo į bendrovės sąskaitą kaip savo asmenines lėšas ir vėliau juos pasiimdavo – legalizuodavo ir pasisavindavo. Nuteistasis pripažino, kad taip nusikalstamu būdu legalizavo 71 579 bendrovei priklausiusius eurus.

Buvęs vadovas darbo užmokestį savo darbuotojams mokėjo neoficialiai, kai kurie iš jų pinigus gaudavo net nebūdami įmonės darbuotojai.

Jau bylos tyrimo eigoje G. Lukšas buvo įspėtas policijos tyrėjo, kad dviem įmonės automobiliams yra uždėtas areštas ir jis privalo juos saugoti.

Tačiau nuteistasis nepaisė policijos nurodymų ir pardavė automobilius nepažįstamiems asmenims pagal skelbimą, o gautus pinigus – 22 tūkstančius eurų – pasiėmė sau.

Paskyrė naują direktorę

Bendrovei buvo paskelbtas bankrotas, todėl G. Lukšas, siekdamas išvengti atsakomybės, paslėpė apskaitos dokumentus ir surašė netikrą vienintelio akcininko sprendimą, neva bendrovės direktore tampa viena Rusijos Federacijos pilietė.

Nustatyta, kad ši moteris nieko apie fiktyvius pakeitimus nežinojo ir apskritai niekada nėra buvusi Lietuvoje. Nepaisant to, sprendimą G. Lukšas pateikė „Registrų centrui“ ir paprašė įregistruoti duomenis apie neva pasikeitusį įmonės vadovą.

Bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei teismas priteisė 93 579 eurus, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 13 704 eurus, o Valstybinio socialinio draudimo fondui – 3 107 eurus.