Naujausios
Nuotaikos kalviai
„Šiandien šventinė diena. Baigėsi karantinas. Po kelių mėnesių pertraukos galėsime imtis darbų“, – praėjusį trečiadienį džiaugėsi šiuo metu Vilniuje gyvenantis Donatas Šimkus.
Renginių vedėjas per karantiną didelių nuostolių nepatyrė. Buvo atšaukta arba atidėta tik 15 procentų renginių. Dabar prasidės darbymetis. Vestuvės, įmonių šventės, jubiliejai ir kiti renginiai.
Porą mėnesių gyvenęs iš santaupų Donatas sako, jog paskutinėmis dienomis jau darėsi neramu. Šiaip ar taip jautiesi nesaugus, kai nėra įprastų įplaukų kas mėnesį. Beje, panašus jausmas pramogų pasaulio atstovus lydi ne tik per karantiną. Šis verslas šiek tiek sezoniškas. Lemia ir sėkmės veiksniai. Taigi, užtikrintumo dėl sistemingų pajamų nėra. Tačiau nuosekliai dirbant ir profesionaliai atliekant savo vaidmenį renginiuose, didelių duobių ar ilgesnių tuščių laikotarpių galima išvengti.
Jau aštuonerius metus muzikos pedagogo profesiją turintis Donatas gyvena iš individualios veiklos ir pragyvena. Turi nuosavą būstą Vilniuje. Leidžia sau pakeliauti. Teko pabuvoti Niujorke, ilsėtis Kanarų salose.
„Dažnai pasvajoju, kad tik tas gražus sapnas nesibaigtų, – taip apie savo darbą kalba Donatas. – Čia galiu visu šimtu procentų realizuoti save. Be to, darbas – tarsi ištisa šventė. Linksmai nusiteikę, stilingai pasipuošę žmonės. Gražiausios vietos, prabangios vilos.“
Grupėje „Nuotaikos kalviai“ be Donato kelios vokalistės ir didžėjus. Vokalistės Augustė Žičkutė ir Kristina Jurevičiūtė taip pat išgarsėjusios televizijos šou „X faktorius“.
Stresas gali būti malonus
Ar pramogų versle nėra streso? Ar visuomet pavyksta išpildyti prie pompastiškų, kartais tiesiog dėl pasigyrimo rengiančių šventes lietuvių lūkesčius?
D. Šimkus sako, jog streso nemažai. Lietuviai kelia labai didelius reikalavimus savo šventėms. Bet tai natūralu. Jeigu esi profesionalas, privalai užtikrinti, kad šventė praeitų sklandžiai, visiems būtų linksma, kad viskas, kas vyksta, įgytų aukštesnį lygį ir prasmę. Nelengva tiek asmeninėse šventėse, tiek verslo vakarėliuose, nes publika ten – labai įvairi ir reikli. Visi nori, kad jų šventė būtų ypatinga, graži estetiška ir etiška.
„Bet man svarbiausia, kad mano darbu būtų patenkinti ne tik klientai, bet ir aš pats. Esu idealistas. Todėl ir pats kartais prisikuriu streso. Jeigu neturėčiau šio bruožo, negalvočiau apie kiekvieną smulkmeną, judėčiau greičiau. Kiekvienas pasirodymas publikai man sukelia sielos virpesį. Bet kur to streso nėra? Mano brolis dirba korėjiečių bendrovėje. Ten sakoma, jog žmogus, nejaučiantis streso, nedirba. Ir aš, matyt, nestresuočiau, jeigu nebūtų svarbu. O man svarbu tai, ką darau. Gal mano atveju stresą užgožia daugybė malonių dalykų. Taigi, ir stresas savotiškai malonus“, – atvirauja Donatas.
Renginių vedėjas įsitikinęs, jog šiuo metu kiekvieną darbą reikia atlikti labai profesionaliai. Išaugęs žmonių reiklumas. Net rašydamas socialiniuose tinkluose privalai būti vos ne žurnalistas. Ir nuotraukos ten turi būti kokybiškos. O ką bekalbėti apie paslaugas, už kurias mokama.
Kaip vieną pramogų verslo minusų renginių vedėjas įvardija darbą vakarais, naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Šeimas turintiems žmonėms tai dideli praradimai. Tačiau Donato sužadėtinė Barbora, pati dirbanti IT sistemų analitike, į jo darbo pobūdį žiūri išmintingai.
Televizijoje esi tik produktas
– Televizijos realybės šou „Kelias į žvaigždes“ pagarsėjote kaip labai nuoširdus, puikų humoro jausmą turintis atlikėjas. Be to, ir sekėsi gerai. Už jus balsavo rekordiškas skaičius žmonių. Prieš devynerius metus dalyvavote ir Eurovizijos atrankoje. Irgi nedaug betrūko iki finalo. Ar dalyvavimas projektuose turėjo įtakos Jūsų šiandieninei veiklai?
– Neneigsiu, kažkiek turėjo. Bet, kad taptum renginių vedėju, nebūtina dalyvauti televizijos šou. Taip, televizija atveria daugiau kelių, palengvina ėjimą į žmones.
Kai dalyvavau projekte, buvau dar labai jaunas. Televizija pakėlė savivertę. Tapau žinomesnis. Iš arčiau pamačiau pramogų pasaulį. Paragavau tų blizgučių.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Jaunas žmogus, paniręs į šį pasaulį, gali susigadinti gyvenimą. Neslėpsiu ir aš turėjau ilgai su savimi dirbti, kad neįtikėčiau, jog esu pasaulio bamba. Gal ir mane televizija per anksti iškėlė. Kuo jaunesnis, tuo sunkiau susitaikyti su kita realybe.
Televizijoje tu esi tik projekto dalis, prodiuserių sukurtas produktas. Kiekvienas prodiuseris personažą lipdo pagal save.
– Ar Jums patiko televizijos sukurtas Jūsų įvaizdis?
– Dalyvavau ne tik projekte „Kelias į žvaigždes“. Visur mano įvaizdis buvo kuriamas kaip pokštininko, nelabai rimto žmogaus. Tiesą sakant prie tokio įvaizdžio prisidėjau ir aš pats. Į daug ką žiūrėjau pro juoko prizmę, mėgau pokštauti. Ir to šleifo ilgai neatsikračiau. Gal tik ne per seniausiai ištaisiau savo jaunatvišką įvaizdį.
Žmonės aklai tiki viskuo, ką rodo televizija. O nereikėtų tikėti, visą informaciją reikėtų vertinti kritiškiau.
– Ar, jeigu gautumėte pasiūlymą, sutiktumėte dalyvauti dar kokiame nors televizijos projekte?
– Vadovaujuosiu posakiu : „Nespjauk į šulinį“. Televizija daug duoda. Jau vien dėl patirties, galimybės perprasti sistemas, žinomumo.
Bet nežinau, ar ryžčiausi dabar, kai susikūriau savo verslą ir savo gyvenimą. Mėgstu pats sukurti viską nuo pradžių iki galo. Dirbti tol, kol bus tobula. Mėgstu pats nusistatyti dienotvarkę. Ko gero, sunku būtų sutilpti į kieno nors nustatytus rėmus.
