Kyjivas žiemą gali pasitikti be šildymo ir elektros

El­do­ra­do But­ri­mo nuo­tr.
„Vaidenosi, kad namas griūva ir tuoj visus palaidos” – taip išgyventą drono ataką nupasakojo V. Maslenkova.

„Nelinkiu niekam patirti to, ką išgyvenau šį rytą. Aštuntą valandą suskambo oro pavojaus signalas, o po poros minučių aplink – ugnis, stiklai, viskas kambariuose griūva, per dūmus nieko nesimato. Tuo metu buvau ties išprotėjimo riba, vaidenosi, kad namas griūva ir tuoj visus palaidos, taip, kaip ne kartą po sprogimų nutiko. Atsitokėjau tik gatvėje. Dabar, praėjus kelioms valandoms, baimė jau praėjusi, tik kalytė vis dar dreba“, – pasakojo 41 metų kyjivietė Valentina Maslenkova.

Gyvi liko ir Valentinos sutuoktinis Anatolijus bei devyniolikmetė dukra Lena. Nė vienas iš jų nepatyrė rimtų sužeidimų. Taip nutiko ne tik todėl, kad tuo metu visi buvo virtuvėje – tolimiausiame nuo sprogimo epicentro kambaryje, bet ir todėl, kad reaktyvinio drono smūgį sušvelnino medis.

Nukirtęs medį, dronas įskriejo į penktame aukšte gyvenančios kaimynės butą ir užmušė 47 metų moterį. Nukrito ir Valentinos buto balkonas, o ugnis butą pavertė degėsiais, tačiau šeimai pavyko laimingai išbėgti. Butuose netoli sprogimo epicentro gyvenantys kiti septyni kaimynai patyrė įvairaus laipsnio sužeidimų ir nudegimų.

„Žuvusiosios nepažinojau, ji buvo neseniai atsikrausčiusi į išsinuomotą butą. Ji – pabėgėlė iš pafrontės kaimo Zaporižės regione. Išsinuomojo butą ir laukė, kad pas ją taip pat iš pafrontės atvyks gyventi sesuo su vaikais. Gerai, kad šie nespėjo atvykti – aukų būtų buvę daugiau. Likimas tai moteriai buvo negailestingas: prisikentėjo pafrontėje, o pabėgus nuo karo į Kyjivą, mirtis vis tiek pasivijo. Sostinė nebėra saugi, gyvensiu su dar didesne baime, dar uoliau maldose prašysiu Dievo apsaugos“, – kalbėjo Valentina.

Okupantų dronas Valentinos namą atakavo praėjus vos parai po to, kai Jungtiniuose Arabų Emyratuose pasibaigė taikos derybos, kuriose po ilgos pertraukos vėl susitiko JAV, Rusijos ir Ukrainos atstovai.

Po dviejų dienų pertraukos Maskvos raketos ir dronai vėl gausiai atakavo Ukrainą, užmušdami dešimt civilių. Keturi iš jų žuvo Odesos priemiestyje Čornomorske, reaktyviniam dronui smogus į tenykštę turgavietę.

Priešas droną pasiuntė vienuoliktą valandą ryto, gerai žinodamas, kad tuo metu turgavietėje būna daugiausia žmonių. Devyni asmenys – maisto produktų pardavėjai ir pirkėjai – per ataką buvo sužeisti, kelių būklė lieka kritinė.

Pasibaigus taikos deryboms priešas ypač intensyviai apšaudė pafrontės miestą Zaporižę, kur per parą buvo sužeista daugiau nei pusšimtis civilių. Bombai pataikius į Geraščenkų šeimos namą, penki jos nariai atsidūrė po griuvėsiais. Gelbėtojams pavyko iš užvirtusių griuvėsių išvaduoti tėvus, dešimtmetį sūnų ir senelę, tačiau septyniolikmečio, dešimtos klasės mokinio Maksimo, sužeidimai buvo mirtini.

Dauguma Kyjivo apžvalgininkų Abu Dabyje vykusias taikos derybas įvertino ne kaip derybas, o kaip konsultacijas. Mat nei dėl ugnies nutraukimo, nei dėl konkrečių sprendimų, kaip užbaigti karą, nebuvo deramasi. Susitarta buvo tik dėl rekordiškai didelio belaisvių apsikeitimo. Ukrainos prezidento teigimu, šį kartą planuojama atgauti daugiau nei tūkstantį Rusijoje kalintų belaisvių.

Maskva ir toliau reikalauja, kad Kyjivas išvestų savo karius iš tų Donecko regiono vietovių, kurių Rusijos kariai nesugeba penktus metus užkariauti.

Okupantai yra užėmę keturis penktadalius Donecko regiono, tačiau jų puolimą ukrainiečiai sugebėjo visiškai sustabdyti, o priešai patiria vis didesnes karių netektis.

Donecko regionas garsėja retųjų metalų, akmens anglies ir geležies rūdos klodais, todėl Maskva labai nori jį pasiglemžti. Ukrainiečiai nenori pasitraukti iš ginamų teritorijų ne tik dėl ten esančių turtų, bet ir todėl, kad nepasitiki Maskva ir bijo, jog po kurio laiko ši nutrauks taikos susitarimą ir veršis dar toliau.

Kyjivas norėtų, kad paliaubų linija eitų palei dabartinę fronto liniją, o ją ateityje saugotų NATO kariai. Kol kas derybas vis dar gaubia migla, tad kiek karas tęsis, nežino niekas.

Maskva siekia priversti Kyjivą sutikti su jos reikalavimais didindama terorą prieš civilius. Naikina elektrines, maisto ir vaistų sandėlius, žemės ūkio įmones bei sunkiosios pramonės gamyklas.

Okupantai demonstratyviai apšaudo Kyjivą, nori, kad sostinė žiemą pasitiktų be elektros ir šildymo. Ši žiema greičiausiai bus pati sunkiausia Kyjive, nes jau dabar elektra tiekiama tik kelis kartus per parą po 2–4 valandas, o vanduo iš čiaupų taip pat teka ne visada.

Terorizuodami sostinę praėjusią savaitę okupantai dronais atakavo Traumatologijos institutą ir vaikų darželį, kuris, laimei, tuo metu nedirbo. Keliasdešimt instituto pacientų teko pervežti į kitas ligonines. Tai, kad Maskvos kariai atakuodami neturi jokių moralinių stabdžių, liudija ir dronų smūgiai neįgalių vaikų namams Kremenčiuke bei vaikų namams Poltavoje. Vaikai, paskelbus oro pavojų, abiejose įstaigose buvo nuvesti į rūsius, todėl nenukentėjo, tačiau pastatai sudegė.

–

„Laikinai apsigyvensime pas vyro tėvus. Merija žada skirti lėšų buto remontui, tad remontuosimės ir niekur iš Kyjivo nebėgsime. Labiausiai pergyvenu dėl dukros. Ji – antro kurso studentė, norėtų tęsti ekonomikos mokslus sostinėje, tačiau su vyru kalbiname vykti į Lvivą, nes Vakarų Ukrainoje saugiau. Mūsų name daugiau kaip pusė šeimų, auginančių mažus vaikus, laikinai išsikėlė pas gimines į kaimus ar išsinuomojo butus toliau nuo sostinės“, – sakė V. Maslenkova.