Naujausios
Daugiau nei 100 metų istorijos
Pokalbį su J. Buliene pradedame nuo Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos istorijos – šiemet organizacija minėjo 101-uosius metus.
Į susitikimą J. Bulienė atsinešė leidinį „Lietuvos karininko fotoalbumas-3. Karininkų šeimų moterys XX amžiaus 3–4 dešimtmetyje“.
Ant viršelio – Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos Šiaulių skyriaus narės su viešniomis apie 1938–1939 metus. Nuotraukoje įamžinta ir skyriaus pirmininkė Adelė Rėklaitienė, 1941 metais ištremta į Sibirą.
Birutiečių ištakos siekia 1922 metus, kai generolo leitenanto Vlado Nagevičiaus iniciatyva buvo įkurtas Moterų komitetas kariams, ligoniams ir neįgaliesiems globoti. Jam vadovavo Sofija Oželienė, dvasinis komiteto vadovas buvo kapelionas A. Sabaliauskas.
Šio komiteto pagrindu 1925 metų kovo 25 dieną ir buvo įkurta Karininkų šeimų moterų draugija. S. Oželienė pasiūlė steigti draugiją, kuri sujungtų visas karininkų šeimų moteris, o V. Nagevičius kreipėsi į moteris, ragindamas įsitraukti į kultūrinį ir šalpos darbą, palaikyti gražias lietuviškas tradicijas, nepasiduoti svetimoms įtakoms, ugdyti lietuvės moters geruosius būdo bruožus – darbštumą, kuklumą, dorovingumą, atgaivinti tautinių drabužių dėvėjimą ir kita.
Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės vardu draugija pasivadino 1935 metais, minėdama didžiosios kunigaikštienės Birutės 550-ąsias mirties metines.
J. Bulienė sako, kad organizacija tarpukariu buvo itin skaitlinga: 1939 metais draugiją sudarė 22 skyriai, vieniję 630 narių.
„Žiūrint iš šiandienos perspektyvos, atrodo įspūdingai. Nuo organizacijos įkūrimo iki okupacijos veikla buvo labai intensyvi, nuveikti dideli darbai. Birutietės steigė darželius, užsiėmė švietėjiška, socialine veikla“, – vardija J. Bulienė.
Po sovietų okupacijos draugija buvo panaikinta, o jos turtas nusavintas.
Birutiečių gija nenutrūko už Atlanto – daliai Lietuvos karininkijos su šeimomis pasitraukus į JAV, 1951 metų spalio 21 dieną draugija buvo atkurta ir tęsia tradiciją iki šiol.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, birutietės vėl susibūrė ir Lietuvoje. 1990 metų birželio 12 dieną 33 karininkų žmonos ir dukros įkūrė iniciatyvinę atkuriamąją Birutiečių valdybą, jos pirmininke tapo G. Narvydienė.
Atkurta organizacija turėjo tamprų ryšį su Pirmąja Lietuva: į veiklą įsijungė 28 tarpukario karininkų žmonos, 45 karininkų dukros.
Atkurtos organizacijos tikslas buvo remti lietuvių tautos pastangas, atkuriant nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę. Tarpukario karininkų žmonos ir dukterys neliko nuošalyje ir įsitraukė į štabo, įsteigto jaunuoliams, tarnavusiems sovietinėje kariuomenėje, pagelbėti, veiklą.
2000 metais teritoriniu principu įsteigtoms Birutiečių draugijoms koordinuoti buvo įkurta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga (Birutiečių sąjunga), ji tęsia Nepriklausomoje Lietuvoje atkurtos draugijos veiklą.
Šiuo metu Birutiečių draugijos veikia Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje, Panevėžyje, o nuo 2020 metų – ir Šiauliuose.
Dabar Lietuvoje yra per 170 birutiečių.
Jungia nematoma gija
„Birutietės yra karininkų šeimų moterys. Tai nėra tik žmonos, bet ir dukros, karininkės, mūsų ratas platesnis“, – sako nuo 2024 metų Šiaulių birutietėms vadovaujanti J. Bulienė.
Apie birutiečių veiklą tarpukario Šiauliuose, apgailestauja moteris, žinoma labai nedaug, dokumentuotų įrodymų likę labai mažai.
„Panevėžio draugija turi tikrų tikriausią metraštį, Kauno draugija turi vienuolika tomų metraščių. Tai – gyva istorija, gyvi kvietimai, sveikinimai iš tų laikų. Kaip smagu nuvažiuoti, prisiliesti prie istorijos „, – sako J. Bulienė.
Šiaulių birutiečių draugijos vadovė džiaugiasi aptikusi, kad Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi tarpukario Šiaulių birutiečių kvietimai į kasmetinį pokylį, skirtą labdaros tikslams, papildomos informacijos tikisi rasti Lietuvos centriniame archyve.
„Kaune gyvena vienos iš tuometinių pirmininkių dukra Asta Rėklaitytė, su ja palaikome ryšį, planuojame dokumentuoti, ką atsimena, ką turi. Jei kas turite informacijos ar nuotraukų albumuose – neprašau dovanoti, bet prašau galimybės pasidaryti kopiją, išsaugoti prisiminimus“, – sako J. Bulienė.
Pernai Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaune parengė parodą „Birutės vardu šventą ugnį nešu“, skirtą organizacijos šimtmečiui. Muziejus youtube.com yra patalpinęs keletą interviu, vienas iš jų yra su A. Rėklaityte.
„Istorijos turime negausiai, dėl to smagu sutikti dar gyvas karininkų dukras, kurios mus ir paauklėja, ir parodo tinkamą kryptį, kurią mes, karininkų sutuoktinės ar karininkės, turėtume laikyti. Atrodo, tų žmonių nepažįstame, bet kai susitinkame yra kažkokia nematoma gija, kuri sutelkia bendram tikslui“, – džiaugiasi J. Bulienė.
Oficialiai dabartinė Šiaulių draugija įkurta 2020-aisiais, karantino metais. Metų pradžioje Inga Dilienė surinko aktyvių karininkų sutuoktinių ratą ir pasiūlė pabandyti atkurti birutiečių veiklą. Steigimo aktas buvo pasirašytas rugsėjį, o 2020 metų gruodžio 11 dieną Šiaulių draugija buvo oficialiai užregistruota.
Branduolį sudarė šešios veiklios moterys, pirmąja pirmininke tapo I. Dilienė. Vėliau Šiaulių draugijai vadovavo Sabina Statkuvienė, Laura Konovalova. Dabar Šiauliuose yra 22 birutietės.
Dėl kovido apribojimų Šiaulių draugijos narės startavo virtualia veikla. Pamažu išėjo į viešumą, prisistatė daliniams. Laisvėjant suvaržymams, plėtė veiklas.
Draugija pasirinko akcentuoti dvi svarbias metų šventes – Kovo 11-ąją ir lapkričio 23-iąją, Kariuomenės dieną, pradėjo organizuoti piešinių konkursus vaikams ir jaunimui.
Šių metų piešinių konkursas „Trispalvė ir karys“ vyksta iki lapkričio 13 dienos.
„Įprastai šis konkursas yra labai intensyvus ir aktyvus, pernai sulaukėme 170–180 dalyvių iš visos Lietuvos bei užsienio lietuvių. Labai smagu, labai džiaugiamės įsitraukimu. Yra keletas amžiaus grupių, kiekvienoje po tris laimėtojus, visus pasikviečiame į apdovanojimus.“
Kasmet birutietės dalyvauja Šiaulių įgulos organizuojamame bėgime „Runway Run“. Birutiečių palapinė visuomet būna didelė ir ryški, moterys siūlo įvairių veiklų, užsiima vaikų pilietiškumo ugdymu. Su mažaisiais į užsiėmimus įsitraukia ir tėvai, seneliai, vyresni broliai, seserys.
Birutietės Šiaulių įgulai padeda organizuoti Pyragų dieną, administruoti dalinių renkamą paramą.
Minėdamos pirmų metų Šiaulių draugijos atkūrimo sukaktį, Kryžių kalne pastatė kryžių.
Vienija bendra veikla
Kartu su visos Lietuvos birutietėmis šiaulietės dalyvauja bendruose renginiuose.
Pernai turėjo galimybę lydėti sužeistus karius į žaidynes „Invictus Games“ (liet. „Nenugalimųjų žaidynės“), tarptautines sporto varžybas, skirtas sužeistiems, traumas patyrusiems ar negalią įgijusiems kariams bei karo veteranams.
Vasario mėnesį Lietuvos birutietės švenčia Birutės dieną, o rugsėjį renkasi į metinę konferenciją Palangoje.
Pavasarį įsitraukia į Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną – prieš dvejus metus ši šventė vyko Šiauliuose.
Vasarą birutietės organizuoja vaikų stovyklą karių šeimų vaikams.
Rudenį vyksta vienas iš pagrindinių organizacijos renginių – pagarbos ir paramos bėgimas „In memoriam“. Šiemet jau antrus metus bėgimas organizuotas ir Šiauliuose, bėgo per 500 karių ir civilių bėgikų.
Metus birutietės užbaigs tradiciniu Advento padėkos vakaru: dėkos aktyviausioms savanorėms, partneriams.
O kitų metų pirmąjį pusmetį jau suplanuota knyga apie Lietuvos birutietes.
„Pagrindiniai mūsų tikslai orientuoti į pilietiškumo ugdymą, į tautiškumą. Gana dažnai mus galima išvysti tautinio kostiumo puoselėjimo iniciatyvose. Juokaujame, kad tai – brangiausia ir dėl jausmo, ir dėl finansinės pusės – suknelė mūsų spintose. Stengiamės kostiumus turėti autentiškus, yra moterų, gavusių kostiumus iš mamų, močiučių. Svarbi veikla – paramos telkimas ir teikimas karių šeimoms. Nebūtina su viskuo susidoroti patiems, tam yra bendruomenė, kai kuriais atvejais, kaip „In memoriam“ bėgime, ir visuomenė. Juk kariai yra prisiekę 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę aukotis dėl kiekvieno iš mūsų, tad mes mažiausiai, ką galime padaryti, tarti: „Ačiū už tarnybą.“
Birutietės nuolat ieško naujų veiklos formų, iniciatyvų. Pernai po Lietuvą keliavo pilietiškumo ugdymui skirtas „Lėlės“ teatro spektaklis „Mergaitė su šautuvu“, spektaklis moksleiviams buvo rodomas ir Šiauliuose.
Šiemet šešiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyko projekto „Stipri šeima – atspari bendruomenė“ susitikimai, pokalbiuose dalyvavo bendruomenė, psichologai.
„Būti karininko žmona nėra paprasta, daug neapibrėžtumo – nepavyksta planuoti atostogų ar savaitgalio išvykų. Moterys yra dirbančios, ne tik rūpinasi vaikais. Dar vienas iššūkis – rotacijos. Moterys pavargsta, išties reikia daug atsparumo, supratimo, kodėl vyras pasirinko tokį kelią, kaip su tuo dorotis. Visi šie klausimai reikalauja žmogaus iš šono, kuris padeda sudėlioti mintis“, – sako J. Bulienė.
Ciklo metu vyko ir nuotolinės dirbtuvės bei patyriminės dirbtuvės moterims, skirtingo amžiaus vaikams.
Baigiamasis renginys Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje, vyko lapkričio 8 dieną, jame patirtimi dalijosi ir ukrainietės karių šeimų moterys.
Šiemet birutietės surengė atskirą stovyklą ukrainiečių vaikams.
„Teko pabendrauti su juos lydėjusiomis moterimis, man tai buvo viena sunkiausių dienų, itin sunku išbūti kiekvieną istoriją. Kokia moterų, praradusių vyrus, stiprybė! Jos organizuoja tai, apie ką mes nepagalvojame, pavyzdžiui, genų fondą, kuriame kaupiamas DNR, kad būtų galima atpažinti palaikus. Stiprybė, kurią kiekviena moteris turi, man yra kažkas tokio stipraus ir įkvepiančio – sugebėjimas mobilizuotis, gebėjimas būti tvirtai už šeimą.“
Tose pačiose rogėse
J. Bulienės sutuoktinis tarnauja viename iš Šiaulių įgulos dalinių. Save moteris vadina meilės migrante – į Šiaulius iš Lietuvos vidurio atvyko prieš 22 metus.
Veiklios moters kalendorius įtemptas: darbas, mokslai, birutietės, šeima... Dirba veiklos vadove rizikos vertinimo ir žalų administravimo įmonėje, studijuoja verslo administravimo magistrą – daugiau laiko būna Vilniuje nei Šiauliuose.
„Kas planuoja, tas ir spėja. Planavimas yra svarbiausia dalis“, – šypsosi J. Bulienė.
Nors nuovargio būna, viską atperka vidinis pasitenkinimo jausmas.
„Juokaujame, kad tarnauja ne tik antroji pusė – tarnauja visa šeima. Iš tiesų, neįmanoma netarnauti drauge. Iš pradžių gali būti ir pasipriešinimo, pykčio dėl vyro pasirinkto kelio, tačiau anksčiau ar vėliau ateina noras suprasti, palaikyti ir būti šalia. Man birutietės padėjo geriau suprasti šį kelią. Labai svarbu turėti bendruomenę, kurioje viena kitą suprantame. Kartais užtenka susipažinti ir jau jauti, kad viskas pažįstama, kad esi tarp savų moterų. Čia gera kalbėtis, bendrauti, nes mūsų patirtys labai panašios – visos esame tose pačiose rogėse.“
J. Bulienė atverčia Šiaulių birutiečių fotoalbumą, jame užfiksuotos penkerių metų istorijos akimirkos. Nuo šių metų Šiaulių draugijos narės planuoja rengti kasmetinius metraščius – sau ir ateinančioms kartoms.
