Naujausios
Okupantai elgėsi niekšiškai – dronai atakavo net atvykusius medikus, gelbėtojus ir policininkus. Buvo atakuojama ir technika, kuria atkasinėta mokykla.
Per savaitę trukusias paieškas gelbėtojams pavyko atkasti 55 sprogimų sudarkytus kūnus. Dar keturiasdešimt kaimo gyventojų laikomi dingusiais be žinios. Gelbėtojai spėja, kad visi jie taip pat žuvo, tačiau per galingus sprogimus kūnai buvo suplėšyti į mažytes daleles arba pragariškoje ugnyje visiškai sudegė.
Laimei, nežuvo vaikų, nes jų mokykloje nebuvo. Dėl priartėjusios fronto linijos visame Zaporižės regione pamokos vyksta nuotoliniu būdu, o iš Komyšuvachos šeimos su vaikais buvo evakuotos jau prieš kelis mėnesius.
Neabejojama, kad baisų nusikaltimą įvykdę okupantų kariai žinojo, jog prie mokyklos tokiu metu iš Zaporižės atvežamas ir dalijamas maistas, nes kaime, esančiame dvidešimt kilometrų nuo fronto linijos, nebėra parduotuvių, o iš čia į rajono centrą nebevyksta autobusai.
Policijos paviešintuose vaizdo įrašuose matyti, kad, paskelbus oro pavojų, teisėsaugininkai ragino žmones bėgti slėptis į mokyklą, todėl visi leidosi į saugiomis laikomas patalpas. Niekas nemanė, kad okupantai ryšis tokiai kraugerystei. Žuvo daugiausia pensininkai, nenorėję palikti sodybų gimtajame kaime, laikomų gyvulių, prižiūrimų daržų. Komyšuvachoje tragedijos metu buvo likę gyventi apie penkis šimtus žmonių, o iki karo jų buvo pusšešto tūkstančio.
Po kelių dienų Rusija surengė ir didelę raketų bei reaktyvinių dronų ataką Kyjive. Šį kartą civilių nežuvo, tačiau šalies sostinė vėl paskendo tamsoje, butuose vėl dingo vanduo, sustojo troleibusai ir tramvajai. Priešas dar kartą atakavo elektrines ir elektros pastotes.
Keturios raketos atskriejo ir į Šiaurinį tiltą – vieną pagrindinių miesto tiltų, todėl dėl padarytos žalos eismą vėl laikinai teko uždaryti. Iš viso tą naktį buvo paleistos 26 raketos, iš kurių ukrainiečiams pavyko numušti tik keturias, nes jie nebeturi pakankamai šaudmenų joms numušti.
Nepaisant nuolatinių atakų prieš energetikos objektus, priešui nepavyksta ilgam paskandinti Kyjivo tamsoje. Dieną ir naktį dirbantys komunalininkai po kelių valandų ar pusdienio sugeba atkurti elektros tiekimą. Tam pasitarnauja ir Lietuvos bei kitų Vakarų valstybių siunčiami pramoniniai elektros generatoriai. Jais aprūpintos visos ligoninės ir socialinės įstaigos, todėl jose šviesa, vanduo ir šildymas nedingsta. Kadangi visam miestui elektros neužtenka, ji tiekiama pagal viešai skelbiamą grafiką, tad mikrorajonų gyventojai žino, kada bus elektra, o kada reikės įžiebti įkraunamas lempas.
Naktimis temperatūrai nukritus iki nulio, ji sumažėjo ir butuose. Mano nuomojamame bute termometras rodė 12 laipsnių, tačiau pirmadienį radiatoriai ėmė šilti ir temperatūra pakilo iki aštuoniolikos.
Paklausus laiptinės kaimynų, ar jie nesiruošia bėgti iš Kyjivo, dauguma atsakė liksiantys. Su žmona ir dviem studentėmis dukromis aukštu žemiau gyvenantis Viktoras Borovnovas paaiškino, kad įsigijo nedidelį elektros generatorių, apsirūpino talpiais vandens bidonais ir filtrais, todėl niekur neketina išvykti. Šiema nebėgo nei karo pradžioje, nei per praėjusios žiemos speigus. „Maskva norėtų sukelti chaosą, kad supanikuotume ir imtume bėgti, tačiau esu tikras, kad net ir ilgam dingus elektrai bei vandeniui absoliuti dauguma liks mieste, nes tie, kurie labai bijojo, jau seniai išvyko. Dauguma per penkerius karo metus užsigrūdinome, tad atlaikysime visas negandas, kaip ir fronto liniją neatsitraukdami laikantys kariai“, – kalbėjo V. Borovnovas.
