Naujausios
Aktyviausiųjų dešimtuke
Spalio 29 dieną Pakruojo dvaro pokylių salėje vyko baigiamasis nacionalinio projekto „Metų senjorų rinkimų 2026“ renginys, kuriame apdovanoti aktyviausi, drąsiausi ir bendruomenes savo idėjomis bei energingumu telkiantys šalies žmonės.
Jo metu įteikti keturi pagrindiniai apdovanojimai. Tarp apdovanotųjų – Baisogalos (Radviliškio rajonas) trečiojo amžiaus universiteto skyriaus įkūrėjas, aktyvus visuomenininkas, ilgametis Baisogalos gimnazijos mokytojas Eugenijus Gedžius. Jam suteiktas tvariausio senjoro titulas.
Rinkimuose, subūrusiuose 170 aktyviausių mūsų šalies vyresnio amžiaus žmonių, gilvytiškė R. Janaitienė surinko arti 33 tūkstančių balsų ir pateko į pirmąjį dešimtuką. Žmonių balsai ir palaikymas – ženklas, kad ši kraštietė bendruomenės labui nuveikė daug svarbių darbų.
„Neslėpsiu, dūšioj tikrai labai smagu. Visų balsavusiųjų ratas man labai svarbus, bet svarbiausi – mūsų bendruomenės žmonės“, – santūriai šypsosi pašnekovė.
Gilvyčiai tapo namais
R. Janaitienės kandidatūrą rinkimams pasiūlė šiandieninė Gilvyčių bendruomenės pirmininkė Jurgita Gėdrienė. Rimutė juokiasi: sužinojusi, buvo ištikta šoko.
„Aš dirbau, kaip mokėjau, padėjau, kam galėjau. Tokia yra kiekvieno mediko pareiga“, – sako 74-erių R. Janaitienė, iki šiol aktyviai besidarbuojanti kaimo medicinos punkte ir dalyvaujanti bendruomenės, kuriai vadovavo nuo pat įkūrimo iki šių metų pavasario, veikloje.
Medike arba mokytoja teigia norėjusi būti nuo vaikystės. Vis dėlto medikės darbas buvo artimiau. Nevietinė, ne iš Šiaulių rajono apylinkių, tačiau po mokslų 1974 metais gavo paskyrimą dirbti Šiaulių rajone, Gilvyčiuose. Čia sutiko būsimą vyrą Antaną, veterinarijos gydytoją, čia gimė judviejų dukros – per daugiau negu pusšimtį metų Gilvyčiai tapo namais, iš kurių, sako R. Janaitienė, niekur nenorėtų išvykti.
Darbas vietos medicinos punkte – didelė ir iki šiol labai svarbi Rimutės gyvenimo dalis. Gilvyčiuose greičiausiai nepavyktų rasti nė vieno žmogaus, kuriam ji būtų atsisakiusi padėti, nesvarbu – diena ar naktis, savaitgalis ar šventė. Dėkinga sutuoktiniui, kuris niekad nebambėdavo prireikus ją pavežti pas ligonį arba nugabenti ligonį į gydymo įstaigą.
Kol Gilvyčių mokykla veikė visu pajėgumu, R. Janaitienė buvo ta, kuriai ne tik profilaktinės mokinių apžiūros bei patikrinimai rūpėjo, bet ir bendra savijauta, sveikatinimo reikalai.
Darbo sumažėjo kai, prieš kelerius metus likus vos kelioms dešimtims mokinių, mokykla buvo uždaryta – dabar šiose patalpose kuriasi Gilvyčių globos namai „Nauja pradžia“, skirti senjorams ir suaugusiems žmonėms su negalia.
O ir Gilvyčių medicinos punktas su vaistine, Rimutės žodžiais, nebėra toks aktyvus, koks buvo prieš dešimtmetį ir daugiau. Rimtesnės pagalbos žmonės dabar vyksta į gydymo įstaigas Šiauliuose ir Kuršėnuose, į Gilvyčių „daktarikę“ kreipiasi tik dėl paskirtų procedūrų, perrišimų, kitų medicininės priežiūros paslaugų arba vaistų.
Matant, kad kaimas po truputį traukiasi prarasdamas savo, kaip svarbaus vietinius žmones telkiančio centro, paskirtį, Rimutei šiek tiek apmaudu. Ji sako, kaimo medicinos punktą nusprendus uždaryti, kitos darbovietės nebeieškotų – vis dėlto amžius! Bet, ne paslaptis, labai pasiilgtų bendravimo su žmonėmis.
Bendruomeninė jėga
2002 metais tuometinis Bubių seniūnijos seniūnas Vytautas Slabys gilvytiškiams pasiūlė įkurti Gilvyčių kaimo bendruomenę – pirmą tokią Šiaulių rajone. Sektinu pavyzdžiu paimta pirmtakė Radviliškio rajono Skėmių kaimo bendruomenė.
Aktyvios Gilvyčių moterys – tuometinė vietos bibliotekos vedėja Irena Stuglienė, mokyklos direktorė Birutė Banienė, mokytojos Irena Toleikienė, Vida Mockuvienė, R. Janaitienė ir dar keletas – ėmėsi iniciatyvos. Įkurtos Gilvyčių kaimo bendruomenės pirmininke tapo Rimutė.
Norinčių tapti bendruomenės nariais neatsirado pulkai, tik kelios dešimtys – 27–30, bet to visai pakako, kad veiklą pradedanti kaimo bendruomenė žengtų pirmuosius veiklos žingsnius.
R. Janaitienė prisimena pirmą bendruomeninį darbą. Rajono savivaldybės projekto dėka įsitraukė į vietos mokyklos mokinių sveikatinimo procesą – bendruomenė įsigijo priemonių, skirtų lavintis taisyklingą laikyseną. Be to, organizavo netaisyklingos laikysenos problemų turinčių vietos mokyklos mokinių keliones į baseiną Šiauliuose.
Gilvyčių kaimo bendruomenė, vadovaujama R. Janaitienės, buvusioje kaimo diskotekų salėje įsirengė bendruomenės renginių patalpas, renovavo apleistą vietos kultūros namų salę, įsigijo reikalingus baldus, garso aparatūrą. Taip kaime atsirado sąlygos ir galimybės rinktis bendriems renginiams ir šventėms – tokiems, kaip daug metų vykstančios ir iki šiol populiarios „Vasaros palydos“, „Derliaus šventė“, susitikimai su kitomis bendruomenėmis, renginiai, linksmos vakaronės su atlikėjų pasirodymais. Į renginius energingų žmonių dėka sueina ne tik vietiniai gyventojai, bet suguža ir tie, kurie kažkada čia gyveno, gal augo, gal mokyklą lankė, gal giminių tebeturi.
Prieš trejus metus Gilvyčių seniūnaitė, puiki ir labai vaišinga šeimininkė Inga Latanauskienė, bendruomenės aktyvui „pametė“ originalią idėją – surengti cepelinų balių. Bendruomenės narės taip ir padarė – pirmas blynas neprisvilo.
Šiais metais, rugsėjo 27 dieną, cepelinų balius vyko jau trečius metus ir, galima sakyti, tapo rekordinis: sulipdyta per tūkstantį cepelinų su įvairiais įdarais ir padažais, o pavaišintų svečių iš Gilvyčių ar aplinkinių gyvenviečių, bet ir iš tolėliau arba ir iš visai toli siekia ne vieną šimtą.
Nors šių metų balandžio 10 dieną ilgametė bendruomenės vadovė Rimutė pirmininkavimo vairą perdavė ne mažiau energingai J. Gėdrienei, iš bendruomenės veiklos nepasitraukė – tebėra tarybos sudėtyje ir aktyvi bendruomenės renginių organizatorė, palaikytoja ir talkininkė.
„Man svarbu su žmonėmis bendrauti. Ačiū Dievui, sveikata leidžia tai daryti“, – šypsosi 74-erių senjorė, trijų anūkų ir metukų proanūkės Jorės močiutė.
R. Janaitienei nepaprastai smagu, kad pagaliau pajudėjo vieškelio Kuršėnai–Gilvyčiai–Sauginiai remonto darbai – ši sena ir bendruomenei labai aktuali problema jai vadovaujant Gilvyčių bendruomenei buvo „kutenama“ ne vienerius metus.
