Naujausios
Alternatyvų nesvarstė
– Esate šiaulietis, papasakokite biografiją – kur mokėtės, kokie ryškiausi prisiminimai, susiję su Šiauliais?
– Gimiau ir augau Šiaulių mieste, mokiausi ir baigiau tuometinę Šiaulių miesto 14-ąją vidurinę mokyklą, kuri vėliau buvo pervadinta į Lieporių gimnaziją.
Iškart po mokyklos baigimo įstojau į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, kurią baigęs ir įgijęs leitenanto laipsnį, grįžau tarnauti būrio vadu į Šiaulius, tiksliau, į Šiaulių rajone dislokuotą Kunigaikščio Vaidoto motorizuotų pėstininkų batalioną.
Vėliau tarnavau įvairiose pareigose Krašto apsaugos savanorių pajėgose, Sausumo pajėgų vadovybėje, Gynybos štabe, NATO Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiojoje vadavietėje (SHAPE).
Nuo 2022 metų vasaros vėl grįžau į Šiaulius, čia turiu garbės vadovauti Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionui.
Šiauliai man visada buvo, yra ir bus išskirtinis miestas, artimiausias širdžiai, kur betektų tarnauti.
Viskas nuo vaikystės čia artima, pažįstama ir sava. Šiauliai keičiasi, miestas modernus ir jį jau sunku palyginti su 90-aisiais. Visgi, matant naujoves, visada atmintyje iškyla miesto vaizdai, kuriuos saugau iš vaikystės ir paauglystės.
– Kodėl rinkotės studijas Karo akademijoje? Ar svarstėte kitus variantus?
– Karo tarnyba mane žavėjo nuo vaikystės. Maždaug nuo 16 metų pradėjau domėtis galimybe pasirinkti karininko profesiją ir ruoštis jai visų pirma fiziškai.
Paskutinėje mokyklos klasėje buvau galutinai apsisprendęs ir nesvarsčiau jokių kitų alternatyvų. Šiuo metu manau, kad mano sprendimas buvo teisingas ir esu patenkintas kiekviena diena, praleista tarnyboje: čia nenuobodu ir savo arba ne savo iniciatyva esi verčiamas tobulėti.
Pavyzdžiui, vienas iš esminių karininko patirties veiksnių yra rotacija – kas 2–4 metus gaunamos naujos pareigos reikalauja veikti naujame kolektyve, išmokti naujų dalykų ir atitinkamai dalytis turima patirtimi su naujais bendražygiais, taip plečiant asmenines kompetencijas ir stiprinant padalinį, kuriame tarnauji.
Apskritai mano profesijos pasirinkimą tiksliai apibūdina Konfucijaus išmintis: „Pasirink darbą, kurį mėgsti, ir tau nereikės dirbti nė vienos dienos savo gyvenime.“
– Kas labiausiai įstrigo iš studijų metų? Ar buvo momentų, kai norėjosi viską mesti?
– Sunkiausia buvo pirmą mėnesį, kuomet pirmą kartą paragavau kariško gyvenimo: griežta dienotvarkė, nauja didžiulė šeima (1995 metais, būdami kariūnais visas kursas, apie 100 karių, gyvenome vienoje didelėje kareivinių patalpoje), be abejo, prie „kerzinių“ batų nepratusios kojos ir panašiai.
Man įstrigo akademijos viršininko žodžiai: „Su kiekviena diena kariuomenėje yra lengviau.“ Šiuo metu aš karys jau 31 metus ir galiu patvirtinti, kad jis buvo visiškai teisus: kasdien tampi stipresnis, labiau pasitikintis savimi, supranti kariuomenės veikimo principus, taisykles, pažįsti vadus, pavaldinius ir bendražygius, su kuriais kažkada tarnavai viename dalinyje.
– Kaip klostėsi Jūsų karjera, kokios ankstesnės tarnybos vietos?
– Manau, kad mano karjera klostėsi sėkmingai ir išbandžiau daug karininko patirčiai reikalingų pozicijų: būrio vadas, kuopos vadas, štabo karininkas taktiniame ir operaciniame štabe, skyriaus viršininkas Jungtiniame štabe (dabar – Gynybos štabas), planuojant kariuomenės lygmens operacijas.
Šiuo metu vykdomos bataliono vado pareigos yra vienos iš sudėtingiausių, bet kartu ir vienos iš įdomiausių, nes vadovauti bataliono kariniam rengimui ir kovinių operacijų vykdymui yra neįkainuojama patirtis bei vienas iš reikalavimų, siekiant aukštesnio laipsnio.
Tęsia tradicijas
– Ar skatintumėte jaunimą rinktis kario kelią? Kodėl?
– Tarnybą kariuomenėje aš vertinu kaip vieną iš esminių gyvenimo etapų, kurį turi išgyventi kiekvienas Lietuvos pilietis. Mokykla yra pirmas etapas, kuomet įgyjame žinių gyventi savarankišką gyvenimą. Vėliau tarnyba kariuomenėje ir, visų pirma, privalomoje pradinėje karo tarnyboje, kuri parengia asmenybę gyvenimo iššūkiams.
Čia išmokoma drausmės, padaryti daugiau, nei manei galįs, dirbti komandoje, pasitikėti draugais, asmeninės disciplinos ir ryžto siekti daugiau.
Iššūkiai tarnyboje užgrūdina, atitarnavę jaunuoliai yra labiau pasitikintys savimi, pasirengę gyvenimo sunkumams ir, svarbiausia, žino, kaip apginti tai, kas priklauso mums, lietuviams, – mūsų valstybę.
– Kokia Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono istorija?
– Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas įkurtas 2018 metais ir tęsia tarpukario 6-ojo pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margirio pulko tradicijas.
Pavadinimas ir simbolika įkvepia bataliono karius Pilėnų gynėjų istorija, pasiaukojimu ir pasiryžimu ginti savo žemę. Ši istorija įpareigoja ir šiandieninius karius būti vertiems bataliono vardo bei puoselėti jo tradicijas.
– Pristatykite Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalioną – kiek karių tarnauja, kokias funkcijas atlieka?
– Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas yra Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų 1-osios divizijos Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ vienetas, kurio pagrindinė užduotis – būti pasirengusiam ginti Lietuvos valstybę. Batalionas šiuo metu yra sukomplektuotas visais reikalingais pajėgumais, tarnauja įvairių specialybių kariai.
Pagrindą sudaro trys pėstininkų kuopos, remiamos Sunkiosios ginkluotės kuopos, Štabo kuopos ir Tiesioginės logistinės paramos kuopos.
Batalione tarnauja tiek profesinės, tiek privalomosios pradinės karo tarnybos kariai. Esame aprūpinti naujausia ginkluote ir technika bei sukaupę atsargas.
Trumpai – esame pasirengę stoti į mūšį, jei tik to reikės. 2026 metų rugsėjo mėnesį batalionas buvo įvertintas kaip pasirengęs vykdyti kovines užduotis pratybų „Stiprus Grifonas 26“ metu.
– Kokie Jūsų, kaip vado, keliami tikslai?
– Pagrindinis mano tikslas – išlaikyti ir kelti kovinę parengtį mūsų pagrindiniam uždaviniui – ginti Lietuvos valstybę. Tam, visų pirma, turime turėti parengtą, motyvuotą ir vieningą komandą, gebančią panaudoti turimą ginkluotę ir techniką.
Taip pat noriu pabrėžti, kad mes atidžiai stebime, analizuojame ir diegiame naujus taktinius elementus, perimdami Ukrainos karo patirtį.
Batalionas aktyviai naudoja bepiločius orlaivius taktinėms užduotims vykdyti bei antidroninę įrangą savo padaliniams apsaugoti. Ukrainos karo išmoktų pamokų panaudojimas yra vienas iš mano, kaip vado, prioritetinių sričių.
Man labai svarbu ne tik karių profesinis pasirengimas, bet ir komandinė dvasia ir buvimas „viena didele šeima“.
Todėl siekiu visus vadovautis tokiomis vertybėmis, kaip tarpusavio pasitikėjimas, atsakomybė bei stipri komandinė dvasia.
Noriu, kad kiekvienas karys aiškiai suprastų savo vaidmenį ir žinotų, kad bataliono galia priklauso tik nuo kiekvieno iš jų indėlio į bendrą tikslą.
– Kaip batalionas bendradarbiauja su Šiaulių miestu ir miestiečiais?
– Batalionas yra Šiaulių miesto dalis, todėl mums svarbu palaikyti glaudų ryšį su miesto savivalda ir bendruomene.
Dalyvaujame valstybinių švenčių, atminimo dienų, sporto ir kituose miesto renginiuose, taip pat pristatome kariuomenę ir kario profesiją.
Esame pasirengę bendradarbiauti su miestu ir tais atvejais, kai mūsų pagalbos prireikia ekstremalių situacijų ar kitų iššūkių metu.
Atsparumas prasideda nuo pasirengimo
– Renginiuose bataliono atstovai pristato tarnybą – kuo ir kodėl svarbu kariuomenei bendrauti su visuomene?
– Kariuomenė yra visuomenės dalis, todėl labai svarbu su ja atvirai bendrauti ir parodyti, ką iš tiesų veikia kariai. Tokie susitikimai leidžia žmonėms iš arčiau susipažinti su tarnyba, užduoti rūpimus klausimus ir geriau suprasti kariuomenės vaidmenį.
Didžiuojamės savo ginkluote ir technika – norime, kad visuomenė matytų, jog juos saugo gerai ginkluoti kariai ir jaustųsi saugūs mūsų valstybėje. Pasitikėjimas kariuomene prasideda nuo atviro ir nuoširdaus bendravimo.
– Kaip stiprinti visuomenės atsparumą? Koks gali būti kariuomenės indėlis?
– Visuomenės atsparumas prasideda nuo pasirengimo – žmogus turi žinoti, kaip elgtis krizės ar ekstremalios situacijos metu ir gebėti išlikti ramus.
Kariuomenė gali prisidėti dalydamasi savo patirtimi, mokydama praktinių įgūdžių, organizuodama mokymus ir stiprindama bendradarbiavimą su kitomis institucijomis bei visuomene.
Tačiau atspari visuomenė yra bendras visų mūsų darbas – kiekvienas žmogus turi būti pasirengęs prisiimti atsakomybę už save, savo artimuosius ir valstybę.
– Kas Jums yra patriotizmas ir meilė Tėvynei?
– Man patriotizmas – tai kiekvieno piliečio indėlis į mūsų valstybės stiprinimą ir gerovę. Vieni tai parodo savo atsidavimu karinei tarnybai, kiti visuomenine veikla, treti – statydami kokybiškus tiltus, tiesdami elektros linijas ar gydydami ligonius.
Meilė Tėvynei reiškia rūpintis savo šalimi, jos žmonėmis, gerbti jos istoriją ir tradicijas, o prireikus būti pasirengusiam ją ginti – ginti savo indėliu darant tai, ką gali geriausiai.
Kiekvienas žmogus, savo darbą atliekantis sąžiningai ir atsakingai, tam tikra prasme prisideda prie stipresnės Lietuvos kūrimo.
– Kokie artimiausi bataliono planai?
– Bataliono karinio rengimo kalendorius gana įtemptas. Artimiausiu metu pagrindinį dėmesį skirsime padalinių vertinamosioms pratyboms, baigus būrio lygmens rengimą, palaikysime kovinę parengtį ir toliau diegsime naujoves, susijusias su karo Ukrainoje taktika.
Laukia įvairūs mokymai ir pratybos, kuriuose tobulinsime tiek individualius karių įgūdžius, tiek gebėjimą veikti kaip vieningas padalinys.
Tęsime bendradarbiavimą su sąjungininkais, kitais Lietuvos kariuomenės vienetais, Šiaulių miestu ir jo bendruomene.
