Naujausios
Per 30 metų iliustravo 50 knygų
Tai jau antroji dailininkės Linos Eitmantytės – Valužienės darbų paroda jos gimtinėje Kelmėje. Pirmoji surengta prieš porą metų. Tačiau anuomet tilpo ne visi jos darbai, kuriuos norėta parodyti savo kraštiečiams. Todėl, apsisukus poros metų ratui, surengta antroji paroda, kuri užėmė pirmąjį ir antrąjį galerijos aukštus. O vaikų bibliotekos erdvėje eksponuojamos iliustracijos Augustės Jasiulytės knygai „Žiurkėnytė Gilė ir jos pirmoji žvaigždė“. Šią ir Selemono Paltanavičiaus pažintinę knygą „Sukasi metų ratas“ dailininkė iliustravo per pastaruosius dvejus metus.
Dailininkę sveikino Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Justina Zaleckienė, savivaldybės Tarybos narė Janina Skeberdienė, Kelmės kultūros centro direktorė Laima Lapinskienė, bibliotekininkė Danguolė Garnienė, būrys giminaičių, pažįstamų, draugų, su pasididžiavimu tarusių: „Lina yra mūsų“, nes kilusi iš Kelmės.
Nors iš Kelmės į Vilnių Lina išvyko dar vaikystėje, mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje, vėliau – Dailės akademijoje, bet tiek ji, tiek jos vaikai myli Kelmę, nepraleidžia progos čia apsilankyti, grožėtis išskirtinai gražia Kelmės krašto gamta.
Galbūt meilė gamtai ir suvedė dailininkę su gamtininku ir rašytoju Selemonu Paltanavičiumi. Per 30 metų, kurie prabėgo po Dailės akademijos baigimo, ji iliustravo 50 knygų. 12 iš jų – Selemono Paltanavičiaus.
27 metus bendravo ne tik du kūrybingi žmonės, bet ir jų šeimos.
„Selemonas man padėjo giliau pažinti gamtą ir atsiskleisti man kaip dailininkei, – pristatydama parodą sakė L. Eitmantytė – Valužienė. – Dar spėjau nusiųsti parodos Kelmėje plakatą. Pasikalbėjome telefonu. O po dienos sužinojau, jog Selemono jau nebėra. Išėjo ramiai. Išskrido su paukščiais.“
Kiekvieną objektą Lina piešė po 12 kartų
Paskutinė S. Paltanavičiaus knyga, kurią iliustravo L. Eitmantytė – Valužienė, pavadinta „Sukasi metų ratas“ kaip ir dailininkės paroda.
Knygos autoriaus sumanymas parodyti, kaip kiekvienas gamtos tvarinys – varlė, kiškis, drugelis, stirninas, kaštonas, gandras ir kiti knygos veikėjai keičiasi kiekvieną mėnesį, kol sukasi metų ratas, įpareigojo dailininkę kiekvieną objektą piešti po 12 kartų, kad atspindėtų jo evoliuciją. Tam privalai gilintis į gamtą.
Kaip iš buožgalvio išauga varlė. Kaip keičiasi stirnino ragai. Kaip kinta kiškio kailis. Net obels šakelės pokyčius galima stebėti ištisus metus.
Kai kuriuos objektus pavaizduoti 12 kartų buvo labai sudėtinga. Pavyzdžiui, gandras Lietuvoje gyvena vos šešis mėnesius. Kaip jį vaizduoti likusius šešis? Selemonas patarė piešti jo lizdą.
Kruopščiai, detalėms ir fotografiniam tikslumui ypatingą reikšmę teikiančiai dailininkei buvę sudėtinga piešti pavasarinius žiedus. Pavyzdžiui, kai reikėjo pavaizduoti kaštono pokyčius per visus 12 mėnesių, ji susirado netoli namų augantį kaštoną. Fotografuodavo jį kiekvieną mėnesį. Tačiau sunkiausia buvo nupiešti žiedų kekes.
„Buvo labai sunku. Bet ir smagu, – pasakoja Lina. – Kai šitiek kartų pieši, labai praturtėji.“
Dangaus ir žemės simboliai
Šįkart Linos Eitmantytės – Valužienės parodoje eksponuotas ir jos prieš 30 metų Dailės akdemijoje kurtas diplominis darbas. Lino raižiniai iliustracijos pasakai „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“.
„Tai pati gražiausia lietuviška pasaka, – įsitikinusi Lina. – Daug mitologijos, simbolių. Ypač jaudina sesers pasiaukojimas dėl brolių.“
Lino raižiniai eksponuojami pirmajame Juozo Liaudanskio galerijos aukšte.
Dangaus gyventojai juodvarniai atliepia ir šalia eksponuojamoms dailininkės sūnaus Vykinto Valužio astrofotografijoms. Debesys. Kometa. Šiaurės pašvaistė. Paukščių takas. Tai unikalus IT ir dirbtinio intelekto specialisto bei fotografo žvilgsnis į dangų.
Vykintas dažnai fotografuoja ne skaitmeniniu, o juostiniu 1975 metais pagamintu japonišku fotoaparatu. Pats ryškina juostas, nes kaip pats sako, jam įdomus procesas. Nuotraukas atspaudžia ant piešimui skirto popieriaus.
Kai kuriose nuotraukose dailininkė mama prideda kokią nors pieštą detalę, pavyzdžiui, drugelį ar gyvūnėlį.
Sako, jog nuotraukos ir piešinio samplaika galėtų tapti nauju meninės raiškos būdu.
Savo kūrybinius ieškojimus dailininkė papildo ir piešiniais ant medžio. Ant riekelėmis supjaustytos obels šakos iš savo sodo kaimo sodyboje ji nupiešia drugelį, o kitoje pusėje įtaiso veidrodėlį. Tai patys naujausi jos kūrybiniai ieškojimai, įkvėpti artumo su gamta.
