Kaip nesušalti žiemą lauke: trijų sluoksnių taisyklė

Asmeninio archyvo nuotr.
Karolis Lukšas, parduotuvės "Tactical shop" vadovas, pataria, kaip nesušalti atvėsus orams.
Žiemą dažniausiai sušąlame ne todėl, kad apsirengėme per plonai. Sušąlame todėl, kad apsirengėme per storai: einant ar dirbant suprakaituojame, o sustoję greitai atšąlame. Drėgni drabužiai prie odos šilumą atiduoda daug greičiau nei sausi, ir tada nebepadeda net pati šilčiausia striukė.

Gerai apsirengti žiemai – tai ne užsivilkti kuo daugiau, o užsivilkti kelis plonesnius sluoksnius, kuriuos galima greitai nusivilkti ir vėl užsivilkti. Lietuvos žiemai tai ypač tinka: dažnai būna drėgna, o temperatūra per dieną svyruoja nuo šalčio iki atlydžio.

Pirmasis sluoksnis – sausa oda

Arčiausiai kūno vilkimas drabužis nešildo. Jo užduotis – sugerti prakaitą nuo odos. Dažniausia klaida – medvilniniai marškinėliai: medvilnė sugeria drėgmę ir ilgai ją laiko. Geriau rinktis sintetinius termo drabužius arba merino vilną. Sintetika greičiau džiūsta ir yra pigesnė, merino vilna ilgiau išlieka be nemalonaus kvapo, todėl tinka ilgesnėms kelionėms.

Antrasis sluoksnis – šiluma

Šilumą laiko vidurinis sluoksnis. Dažniausiai tai flisinis džemperis arba plona pašiltinta striukė. Flisas šildo net sudrėkęs ir greitai išdžiūsta. Kuo daugiau judama, tuo plonesnio reikia: vaikštant su šunimi ar kasant sniegą tiks plonas, o stovint lauke – žvejojant ant ledo ar laukiant autobuso – storesnis.

Trečiasis sluoksnis – apsauga nuo vėjo ir drėgmės

Išorinė striukė saugo, kad šilumos nenupūstų vėjas ir nesušlapintų šlapdriba. Sausą šaltą dieną, kai daug judama, patogiau striukė, praleidžianti orą (vadinamasis softshell). Kai lyja ar sninga šlapiu sniegu, reikia neperšlampamos striukės su membrana. Vienos striukės visiems orams nėra, todėl verta žiūrėti ne į sezoną, o į tos dienos orų prognozę.

Rankos, kojos ir galva

Galima teisingai apsirengti ir vis tiek sušalti, jei šąla pirštai ar ausys.

• Kojos. Kojinės svarbesnės už batus. Šlapios medvilninės kojinės šaltyje – greičiausias kelias į sušalusias kojas. Rinkitės vilnones arba sintetines ir turėkite atsargines.

• Rankos. Per storos pirštinės dažnai nusimaunamos, kai reikia ką nors padaryti, ir tada nebešildo. Geriau tokios, su kuriomis galima dirbti.

• Galva ir kaklas. Kepurė ir kaklo mova uždengia tai, ko striukė nepasiekia, ypač vėjuotą dieną.

Trumpai: dažniausios klaidos

1. Medvilnė prie odos.

2. Vienas storas drabužis vietoj kelių plonesnių.

3. Išeinama apsirengus per šiltai – po dešimties minučių judėjimo jau prakaituojama.

4. Pamirštamos rankos, kojos ir galva.

Paprasčiausia pradėti nuo pirmojo sluoksnio: termo drabužiai kainuoja nedaug, o skirtumas pajuntamas iškart. Kiek gramų fliso rinktis, kada reikalinga membrana ir kaip apsirengti skirtingoms situacijoms, išsamiau aprašėme gide „Kaip nesušalti lauke“. 

Parduotuvė „Tactical shop“ prekiauja lauko ir taktine apranga, avalyne bei įranga Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Užs. Nr. 599623