Naujausios
Pirmasis signalas – išilgai pluošto atsivėrę plyšiai ir prasisukę karkaso elementai. Medienos skerspjūvis džiūdamas traukiasi labiau nei ilgis, todėl tarp mazgų atsiranda matomi plyšiai. Varžtų galvutės ar veržlės, kurios atrodė standžiai priveržtos, dabar laisvai kliba. Paviršiuje taip pat gali išryškėti pilkšvos pelėsio dėmės arba tamsesni drėgmės ruožai.
Vėliau pastebimas elementų išlinkimas lanku arba sukimasis apie savo ašį. Tokie pokyčiai rodo netolygų džiūvimą. Vienas balkio šonas džiūsta sparčiau už kitą, todėl pluoštas tempiasi nevienodai. Šie požymiai rodo, kad karkasas dar nepasiekė pusiausvyros su aplinkos oru.
Ką rodo atsiradę plyšiai, kreivumas ir laisvos jungtys
Išilginiai plyšiai dažniausiai kelia didelį nerimą, tačiau jie retai gresia karkaso griūtimi. Džiūstant medienos išoriniai sluoksniai traukiasi sparčiau už vidinius. Dėl šio skirtumo susidaro vidiniai įtempiai, kuriuos medis kompensuoja skildamas. Tokie paviršiniai įtrūkimai yra natūralus medienos džiūvimo reiškinys.
Kreivumas ir sraigtinis sukimasis rodo didesnį pavojų konstrukcijai. Kai balkis sukasi, jis pradeda stumti gretimus karkaso elementus iš numatytų vietų. Atsilaisvinusios varžtų jungtys reiškia, kad sumažėjo medienos storis tvirtinimo taške. Sumažėjęs mazgų standumas leidžia visam mediniam karkasui judėti.
Laisvi tvirtinimai leidžia atsirasti mikroskopiniams poslinkiams veikiant vėjui ar sniegui. Kai mediena netenka tūrio, metalinė plokštelė nebespaudžia pluošto. Tuomet apkrova tenka tik pačiam varžtui. Tokiose vietose vėliau gali atsirasti girgždesys arba apdailos įtrūkimai.
Ką daryti dabar: skubios pagalbos ribos ir ko nedaryti
Pirmasis impulsas pamačius laisvus varžtus – paimti raktą ir juos stipriai priveržti. Neskubėkite to daryti kas kelias dienas. Jei mediena dar drėgna, stipriai veržiami metaliniai tvirtinimai tiesiog įspaus ir suardys minkštus viršutinius sluoksnius. Palaukite, kol džiūvimas pastebimai sulėtės, ir tik tuomet vienu kartu perveržkite mazgus.
Dar didesnė klaida būtų drėgnas konstrukcijas uždengti garo izoliacinėmis plėvelėmis ar apdailos plokštėmis. Uždarius drėgmę sienų ar stogo viduje, netrukus prasidės giluminis puvimas. Taip pat negalima šlapio karkaso tepti sandariais dažais ar lakais. Tai sukurs nepralaidų barjerą garams, o džiūvimas persikels į gilesnius medienos sluoksnius.
Jei mediena sumontuota patalpose, užtikrinkite nuolatinį vėdinimą, bet nejunkite galingų šildytuvų. Staigus džiovinimas sukelia dar gilesnius plyšius ir deformacijas. Natūralus skersvėjis leidžia medienai ramiai atiduoti drėgmę į aplinką. Persikreipusias gegnes ar statramsčius galima laikinai sutvirtinti papildomais įstrižais ryšiais.
Taisyti neardant karkaso galima dedant tvirtas atramines kaladėles. Atsiradusius tarpus tarp horizontalių ir vertikalių elementų galima sandariai užpildyti kietmedžio pleištais. Šis sprendimas atkuria apkrovos perdavimą be didelių intervencijų. Taip pat tinka papildomai sumontuoti metalinius kampus su rievėtomis vinimis.
Kada verta laukti, o kada teks perdaryti
Ne kiekvieną išlinkusį elementą verta lupti lauk ir keisti nauju. Jei konstrukcija išlaiko bendrą geometriją, o išlinkimai nedideli, pakanka sustiprinti mazgus. Prie deformuotų sijų galima lygiagrečiai prisukti tiesias lentas ir taip išlyginti plokštumą apdailai. Tai padeda išvengti sudėtingo, pavojingo ir brangaus karkaso ardymo.
Perdaryti tenka tais atvejais, kai medienos elementas džiūdamas atitrūko nuo atramų arba deformuoja gretimus mazgus. Pavojinga situacija susidaro ir tada, kai gegnė išlinksta vertikaliai bei pakeičia stogo plokštumą. Tokių klaidų nepavyks paslėpti po gipso kartonu ar fasado dailylentėmis. Pažeistą balkį tenka pakeisti tiesiu arba greta įrengti patikimą papildomą atramą.
Svarbu įvertinti ir laiko veiksnį statybų aikštelėje. Skubėjimas tęsti apdailos darbus virš džiūstančios medienos atneša didelių nuostolių. Palaukite, kol karkaso matmenys stabilizuosis ir mediena nustos reaguoti į drėgmės svyravimus. Tik įsitikinus, kad judėjimas sustojo, verta dėti šiltinimo sluoksnį bei vidaus apdailą.
Kantrybė padeda sutaupyti pinigų, kuriuos vėliau išleistumėte sutrūkinėjusių lubų remontui. Jei karkasas džiūsta ramiai ir be lūžių, tiesiog duokite jam pakankamai laiko. Priverstinis skubinimas statybose beveik visada atneša dvigubas išlaidas.
Kaip išvengti šių problemų ateityje
Pagrindinė šių nemalonumų priežastis – netinkamas medžiagų pasirinkimas prieš pradedant karkaso darbus. Norint ramybės būsimose statybose, medžiagas reikia rinktis atsakingiau ir netaupyti kokybės sąskaita. Teisingai paruošta džiovinta statybinė mediena išlaiko stabilius matmenis ir po montavimo nesukelia tokių geometrijos pokyčių. Investicija į pramoniniu būdu apdorotą medį atsiperka greitai, nes nereikia gaišti laiko taisymams.
Jei tenka dirbti su drėgna mediena, leiskite jai išbūti sukrautai rietuvėse su tarpikliais kelis mėnesius. Kiekvieną rietuvės sluoksnį pridenkite nuo lietaus, tačiau palikite atvirus šonus laisvam vėjo judėjimui. Tarpikliai tarp lentų užtikrina vienodą oro srautą iš abiejų pusių.
Montuokite medžiagas tik tada, kai mediena palengvėja ir tampa sausa liečiant. Prieš pirkdami apžiūrėkite lentų galus ir pasidomėkite sandėliavimo sąlygomis. Tvarkingai laikyta mediena rečiau turi vidinių įtempių. Toks atsargumas apsaugos jūsų namus nuo netikėtų plyšių ir kreivų sienų.
Užs. Nr. 599585