Naujausios
Pirmasis derlius
Daržotekos idėja kilo Informacinių, edukacinių ir kultūrinių paslaugų skyriaus vedėjai Gerdai Žymantaitei-Magalinskei. Lankydamasi užsienio bibliotekose ji atkreipė dėmesį į bendruomeninius daržus. Parsivežtą naujovę ėmėsi įgyvendinti Šiauliuose. Biblioteka kiemo neturi, bet sumanymui pasitarnavo po renovacijos atsiradusi dengta patalpa – laiptų aikštelė.
Augalus Daržotekai sunešė patys darbuotojai. Kitąmet svarsto pasiūlyti lysves sodinti bendruomenei – bibliotekos partneriams, visuomeninėms organizacijoms.
Vyr. bibliotekininkės Milda Kazernovičiūtė ir Singa Dūminytė su kolegėmis procesu rūpinosi nuo pat pradžios.
„Tuščia erdvė padiktavo, ką galėtume pastatyti, paieškojome idėjų internete“, – sako Milda. Lysves bibliotekos ūkio skyrius sukalė naujai, o suoliukus atnaujino senus.
Daržas pradėtas sodinti gegužės pradžioje.
„Susikūrėme bibliotekos daržininkų grupę, pasidairėme, kas ką turi namuose, soduose ir sunešėme į bendrą erdvę“, – sako Singa.
Kad nebūtų chaoso, į vienas lysves susodino vaistines žoles, prieskonius, į kitas daržoves – pomidorus, paprikas ir kitus augalus. Atsižvelgė į auginimo sąlygas – kam reikia daugiau saulės, kam tiks pavėsis.
Augalų įvairovė gausi. Auga dumplainis, imbieras, rūgštynės, kraujažolės, ežiuolės, česnakai, žemuogės, petražolės, bazilikai, medetkos, avietbraškės... Vazonuose tarpsta moliūgai – Helovynui tikimasi turėti savų moliūgų. Ir tai – tik dalis Daržotekos.
Kai kurie augalai jau naudojami – kolektyvas geria džiovintų mėtų arbatą. Mėtas planuojama naudoti edukacijoms „Kvepianti emocija“.
Į praretėjusias lysves bus sodinamos rudeninės gėlės – netrukus tuščios žemės neliks.
Daržas moko pažinti aplinką – prie augalų įsmeigtos kortelės su pavadinimais. Daržotekos knygų lentynoje galima rasti knygų ir, įsitaisius ant suolelio tarp augalų, paskaityti.
Laistymu ir ravėjimu rūpinasi visas bibliotekos kolektyvas. Pagal nustatytą tvarkaraštį kiekvieną savaitę yra atsakingas atskiras skyrius: prižiūri tvarką, laisto.
„Daržas kelia daugiau džiaugsmo nei rūpesčių. Malonu, turint pertraukėlę, išeiti į kitą erdvę, pabūti tarp augalų, pailsinti akis, pasisemti naujų idėjų“, – sako bibliotekininkės.
Pasidairyti į lysves užsuka ir skaitytojai. Atveda vaikus, augalais pasidomi ir senjorai – ne visi turi galimybių daržoves auginti mieste.
Daržotekoje vyko ir renginių: rašytojos Sandros Bernotaitės organizuoti poezijos skaitymai „Poezija nemirtingoji“, bibliotekos klubo susitikimas.
Medus ant stogo
Šalia bibliotekos pastato, keliaujant parko link, prasideda Medutekos teritorija. Čia pastatyti du vabzdžių nameliai, trys pakeliamos žydinčių augalų lysvės. Ant bibliotekos stogo nuo birželio 4 dienos dviejuose aviliuose dūzgia draugiškos Bakfasto porūšio bitės.
Rūta Strainienė, bibliotekos projektų kuratorė, sako, kad biblioteka daug dėmesio skiria tvarumui, ekologijai, aplinkosaugai.
„Šiauliai yra vidurio Lietuvos zonoje, kurioje labai daug monokultūrų, kviečių, rugių, rapsų, laukuose nėra plėviasparnių, kitų vabzdžių, faktiškai tai yra dykros. Aplinkosauginė būklė labai blogėja, todėl miestai tampa galimybe užtikrinti gerą aplinką. Mieste yra nuosavų namų, kuriuose auga įvairūs augalai, yra viešųjų zonų, gėlynų, kur bitės gali rasti nektaro. Tai – būdas realiai žmonėms parodyti, kaip mieste galima pagerinti tiek augalų, tiek bičių būklę“, – sako R. Strainienė.
Biblioteka įsikūrusi palankioje strateginėje vietoje: šalia – centrinis miesto parkas, Zubovų parkas, auga liepos, klevai.
„Norėdami populiarinti miesto bitininkystę, sugalvojome parengti projektą, Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyrius suteikė finansavimą, šiemet turime du avilius. Bitės yra gyvybingos, sveikos. Planuojame, kad ir medaus bus nemažai“, – sako R. Strainienė.
Bites ant stogo prižiūri projekto partneriai Urbanbee.lt, miesto bitininkystės pradininkai.
„Įtraukiame ir savanorius, padeda du gimnazistai iš Didždvario gimnazijos. Pagrindinis komandos vadas Paulius kartkartėmis atvyksta, atlieka didžiuosius darbus“, – sako R. Strainienė.
Jos žiniomis, bites Šiauliuose ant stogo dar turi Neaustinių medžiagų fabrikas, viena iš įmonių Laisvojoje ekonominėje zonoje.
Viešas medkopis bibliotekoje vyks rugpjūčio 26 dieną. Bus galima savo akimis pamatyti, kaip medus iš korių tykšta peršviečiamame medsukyje. Ne tik pamatyti, bet ir paragauti. Vėliau medus bus naudojamas kaip bibliotekos prizas.
Aviliai, sako R. Strainienė, tik viena iš veiklų. Rudenį prasidės edukacijos vaikams ir suaugusiems: dalyviai sužinos, kaip prisidėti prie bičių ir kitų vabzdžių tinkamos aplinkos užtikrinimo, ekskursijose bus ieškoma žaliųjų bičių ganyklų, kalbama apie bičių produktų naudą žmogaus sveikatai.
„Būtų gerai, kad ir gyventojai pradėtų auginti bites mieste. Vokietijos laboratorijoje yra daryti tyrimai, nustatantys pesticidų kiekį meduje. Miesto bičių medus yra netgi geresnės kokybės negu laukų medus“, – sako R. Strainienė.
Nemažai miesto avilių yra Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, užsienyje tokia bitininkystės forma taip pat labai populiari.
Prie bibliotekos avilių yra įrengtos kameros, bičių gyvenimas transliuojamas ekrane fojė. Aviliai labai gerai matosi iš trečiame aukšte įsikūrusios Muzikos svetainės – vaizdas kviečia poilsiui ir meditacijai.
Gamtoje viskas susiję
R. Strainienei svarbu šviesti visuomenę ne tik apie bites, bet ir augalų įvairovę. Prie bibliotekos sudygo grikiai, ateityje turėtų žydėti ir kiti nektaringi augalai: facelijos, bandreniai, raudonėliai, veronikūnai.
„Norėtųsi, kad Šiaulių želdynuose būtų galvojama ne tik apie vizualinį grožį ir ne tik kaina nulemtų struktūrą, bet būtų prisimenama, kad šalia mūsų gyvena įvairūs vabzdžiai – ne tik bitės. Dabar gėlynuose dažnai būna vienarūšiai augalai. Galbūt žmonėms gražu, bet funkcija turėtų būti platesnė, naujo požiūrio. Vakarų Europos miestuose paliekami natūralūs pievų plotai, nepjaunama. Gal kitiems negražu, balandos, dilgėlės, bet taip užtikrinama ekosistemos įvairovė.“
Savaitgalį R. Strainienė apžiūrėjo Vilniaus želdynus. Palei Nerį pamatė įvairovę – sodintus dekoratyvinius ir natūralius augalus, paliktus krūmus, pievas.
„Apie tai turėtų būti galvojama ir Šiauliuose. Želdynai šiek tiek gražėja, bet apie aplinkosauginius dalykus galvojama per mažai, – svarsto R. Strainienė. – Reikalingos vietos, kuriose gyventų laukiniai vabzdžiai. Žmogus labai dažnai turi utilitarinį požiūrį: viskas, kas man naudinga, yra gerai, o visa kita – ne. Iš tikrųjų, norint, kad aplinka būtų sveika, stabili, gerovė turi būti užtikrinama visiems. Miesto aplinka be gyvybės – žmonės jaučia, kad jos reikia, ar tai būtų Daržoteka, ar bitės. Nereikia įmantrybių, reikia gyvo prisilietimo.“
R. Strainienė aktyviai domisi aplinkosauga, aplinkosaugine veikla užsiima ir laisvalaikiu.
„Kaip bebūtų liūdna, gamtinės, ekologinės situacijos duomenys blogėja. Paukščių skaičius mažėja, nes mažėja vabzdžių, vabzdžių mažėja, nes trūksta mitybinės bazės, viskas purškiama, chemizuojama. Ratas užsisuka. Atrodo, visko turime, ekonominis gyvenimas gerėja, bet sveikatos rodikliai gerėja ne visi. Gamtoje viskas yra susiję“, – mano R. Strainienė.
Šiemet sukaupus patirtį, tikimasi, kad Meduteka tęs gyvavimą ir kitąmet.
