Naujausios
Skirtumas tarp jų buvo priimtas per vieną pokalbį virtuvėje, kai iki fasado darbų liko dvi savaitės.
Sprendimas, kurio niekas nelaikė svarbiu
Gintautas, tuomet trisdešimt ketverių, prisimena tą vakarą gana tiksliai. Sąmata jau buvo peržengta, žmona siūlė tinkuoti ir dažyti, o statybininkas tiesiai pasakė, kad plyta pabrangins fasadą maždaug trečdaliu.
„Aš tada neturėjau jokių estetinių argumentų. Tiesiog paklausiau, kiek kartų per gyvenimą reikės kilti ant pastolių", — sako jis.
Klinkerinės plytos jo atveju buvo ne skonio, o aritmetikos klausimas — spalva čia gimsta pačiame molyje, o ne dažų sluoksnyje, todėl nėra ko blukti ir nėra kam luptis. Ta pati logika, dėl kurios plytiniai pastatai Šiaurės Europoje stovi po du šimtus metų be jokios apdailos.
Kaimyno fasado istorija skaičiais
Šalia stovinčio namo savininkas rinkosi tinką su dažais. Sprendimas tuo metu buvo pigesnis maždaug penktadaliu.
Pirmas perdažymas prireikė po septynerių metų — šiaurinėje pusėje pradėjo tamsėti. Antras — po šešerių. Trečias jau buvo su daliniu tinko remontu, nes atsirado plyšių ties langų kampais. Ketvirtas ir penktas ėjo įprastu ritmu.
Pridėkime pastolius, medžiagas ir darbą. Vidutinis viso namo perdažymas Lietuvoje kainuoja nuo kelių tūkstančių iki dešimties tūkstančių eurų, priklausomai nuo aukštų skaičiaus ir paruošiamųjų darbų. Penki kartai per dvidešimt aštuonerius metus — suma, kuri seniai viršijo pradinį taupymą.
Ko nesimato pirmus penkerius metus
Šitas laikotarpis ir yra visos istorijos gudrybė. Nuo pastatymo iki maždaug septintų metų abu fasadai atrodo panašiai gerai. Tinkuotas net švaresnis, nes vienalytis.
Skirtumas atsiveria vėliau. Molio spalva nekinta, nes ji nėra padengta — ji yra pati medžiaga. Dažai, kad ir kokie geri, veikia kaip plėvelė ant paviršiaus, o kiekviena plėvelė turi savo amžių.
Statybų priežiūros specialistai sako paprastai: fasado medžiagą reikia vertinti ne pagal tai, kaip ji atrodo perdavimo dieną, o pagal tai, kaip ji atrodys po dvidešimties žiemų.
Šalčio ir atlydžio ciklai — tikrasis Lietuvos testas
Mūsų klimatas fasadams nedėkingas ne dėl šalčio, o dėl svyravimų. Per vieną žiemą temperatūra kelias dešimtis kartų pereina per nulį.
Kiekvienas toks perėjimas — mikroskopinis smūgis. Į porėtą paviršių įsigėręs vanduo šaldamas plečiasi maždaug devyniais procentais ir plėšia medžiagą iš vidaus.
Būtent todėl gamintojai deklaruoja atsparumą šalčio ir atšilimo ciklams. Kokybiškas klinkeris atlaiko daugiau nei šimtą tokių ciklų, o jo vandens įgeriamumas paprastai neviršija šešių procentų. Paprastesnės keraminės plytos geria vandenį kur kas noriau ir todėl pasiduoda greičiau.
Kur šis pasirinkimas neapsimoka
Sąžiningai — ne visada.
Jeigu namas statomas parduoti per trejus metus, papildoma investicija į fasadą greičiausiai neatsipirks. Pirkėjas retai moka priemoką už tai, ko dar nespėjo pamatyti.
Jeigu biudžetas įtemptas iki paskutinio euro, geriau kokybiškas tinkas nei prasta plyta su prastu skiediniu. Blogai sumūrytas fasadas atrodo blogiau nei tvarkingai nudažytas.
Ir jeigu pastato konstrukcija neskaičiuota papildomam svoriui, sprendimas apskritai netinka — apdailos sluoksnis turi kažkur remtis.
Kaip ta gatvė atrodo šiandien
Gintauto namas per dvidešimt aštuonerius metus patamsėjo. Ne išbluko — patamsėjo, ir tai skirtingi dalykai. Molis su laiku įgauna gilesnį atspalvį, kurio nauja plyta neturi.
Kaimyno namas nudažytas pernai ir atrodo puikiai. Klausimas tik toks, kiek dar kartų teks kartoti.
„Aš netvirtinu, kad pasirinkau teisingai. Tvirtinu tik tiek, kad per visą tą laiką ant pastolių nelipau nė karto", — juokiasi Gintautas.
Detalė, apie kurią pagalvojama paskutinę savaitę
Gintautas pripažįsta, kad vienintelį dalyką padarė atsitiktinai. Skiedinio spalvą rinkosi tiesiog iš to, ką turėjo meistras.
Šiandien jis sako, kad pasisekė. Šviesus skiedinys išskaidė sieną ir namas neatrodo per masyvus, nors tūris nemažas. Tamsi siūlė būtų davusi visai kitą rezultatą — vientisą, sunkesnę plokštumą.
Tai smulkmena, kuri užima maždaug penktadalį viso fasado ploto, o sprendžiama dažniausiai per penkias minutes prieš pat darbų pradžią.
Kas nutinka parduodant
Tas pats namas prieš porą metų buvo vertinamas dėl paveldėjimo. Vertintojas fasadui skyrė mažiau nei minutę.
„Su tokia apdaila artimiausio dešimtmečio investicijų nenumatoma", — įrašė jis ataskaitoje. Kaimyninio sklypo vertinime tą pačią savaitę atsirado eilutė apie planuojamą fasado atnaujinimą.
Nekilnojamojo turto specialistai tokį skirtumą aiškina paprastai: pirkėjas nemoka priemokos už gražią sieną, bet atima iš kainos už tą, kurią netrukus reikės tvarkyti.
Ką iš to verta pasiimti
Fasadas yra viena iš nedaugelio namo dalių, kurios sprendimas priimamas kartą ir galioja dešimtmečius. Virtuvę galima pakeisti per savaitgalį, grindis — per savaitę. Fasadą keičia tik tie, kas neturi kitos išeities.
Todėl vienintelis teisingas skaičiavimas čia nėra kaina už kvadratinį metrą. Tai kaina, padalyta iš metų, kuriuos ta medžiaga ištvers be jokio prisilietimo.