Naujausios
Nori suteikti džiaugsmo
Saulėtais ketvirtadienio vakarais Talkšos pakrantė atgyja – įvairaus amžiaus, profesijų šokėjai užlieja paežerę vasariška nuotaika. „Šokis – tai meilė“, – kviečia užrašas.
Čia laukiami visi – į šokių pamoką gali įsijungti praeiviai, poilsiautojai, norintys išmokti šokių žingsnelių ir smagiai praleisti vakarą. Pamoka skirta visiems – išbandyti ir pajausti, ar tinka bei patinka jausmingi ritmai. Nėra jokių sąlygų – tiesiog prisijungi ir šoki.
Liepos 16-osios vakarą pakrantėje svečiavosi šokėjai iš Panevėžio, su kuriais šiauliečiai draugauja, vieni kitus lanko, rengia šokių vakarėlius, keičiasi žiniomis.
Idėja šokti latino šokius po atviru dangumi, juokiasi energingoji Elena, beveik tokia sena, kaip pats pasaulis. Šokėjai jau seniai taip buriasi Vilniuje, Kaune.
„Šiauliams trūksta veiksmo, bendravimo, lengvumo, džiaugsmo. Kai būna saulėta, norisi maksimaliai panaudoti laiką. Tik žmonės dar neįpratę, Šiauliai itin konservatyvus miestas, – sako E. Ageravičienė. – Mums svarbu suteikti džiaugsmo, gerų emocijų. Pradmenų nereikia turėti, svarbiausia – noras. Turiu viltį, kad šiauliečiai tai pamėgs.“
Prie Talkšos Elena su bendramintėmis startavo 2024 metais. Idėja kilo atsitiktinai: šokėjos, pamačiusios plaustą, sumanė nufilmuoti trumpą video. „Marionette“ pramogų parko savininkas pasiūlė šokti dažniau. Ant svyruojančio plausto šokti nebuvo patogu, tad šokėjos pasirinko tvirtą pagrindą po kojomis – ežero pakrantę.
Pirmieji šokių metai prie ežero, šypsosi Elena, buvo labai sėkmingi, idėją itin palaikė kariai iš Italijos. Į šokių pamokas jungėsi ir portugalai, ispanai.
„Mes norime mokytis, norime bendrauti“, – karių žodžius cituoja šokėja. Ir palygina: „Mūsų žmonės kritikuoja, o užsieniečiai nori šokti, jiems patinka atvirumas, paprastumas. Jeigu ne jie, mums būtų liūdna, jie atveža energiją, savo techniką, savo nuotaiką. Nereikia būti balerina, profesionaliu šokėju, čia skirta paprastiems žmonėms iš gatvės, norintiems smagiai, be įtampos pajudėti. Ateini, išmoksti ir smaginiesi.“
Jei saulėta, šokiai vyksta prie ežero, jei lyja, persikelia po stogu į bulvarą, į barą „Pinky Promise“.
Šiemet šokių lauke sezonas prasidėjo birželį. Pamoka vyksta valandą. Šokėjai išmoksta žingsnius linijoje, paskui šoka poromis, nuolat keičiamasi partneriais, kad visi pašoktų.
„Daug kas klausia, aš neturiu poros, ar galiu ateiti pašokti? Žinoma! Jei nori šokti, pirmyn!“ – drąsina E. Ageravičienė.
Aistra šokti
Vaikystėje E. Ageravičienė lankė baletą. Nusišypso – ji meilės emigrantė, daugiau nei prieš du dešimtmečius atvyko iš Ukrainos, Luhansko. Puikiai kalba lietuviškai. Trumpai perbėga biografiją: studijavo Šiaulių valstybinėje kolegijoje, šeima, vaikai, bet pomėgis šokti vėl priminė apie save.
2006 metais Elenai teko pavaduoti šokių mokytoją-instruktorę – taip pradėjo vesti pilvo šokio pamokas. „Užsikabino“ labai rimtai ir šoko bei kitus mokė 10 metų, pasiekė aukštų rezultatų, nuskynė pirmų vietų. Tapo viena žinomiausių pilvo šokėjų Lietuvoje.
Nutarusi, kad laikas pokyčiams, netyčia internete atrado bačiatą. Plastiškų judesių šokėjai beliko išmokti žingsnelius.
Socialinius šokius, laisvalaikio šokių stilių, skirtą ne pasirodymams ar varžyboms, o teigiamų emocijų apsikeitimui ir socializacijai, pradėjo šokti 2016 metais. Startavo nuo bačiatos moterims (Bachata Lady Style).
Po metų jau mokė šokėjų poras, dalyvavo renginiuose, pasirodymuose.
Studijoje išplėtė programą – prie bačiatos pridėjo dar du šokius: kizombą ir salsą.
„Labai smagūs šokiai, kizomba suteikia ramybės jausmą, salsa turi daugiau energijos, tai džiaugsmu trykštantis šokis. Bačiata – ramesnis, bet galima paspartinti“, – palygina šokėja.
Bačiata šokėjai jausmingumu primena tango – šokant kuriamas mini romanas, dalijamasi momento jausmu.
„Pasidalini, atsiduodi tam šokiui, tam partneriui ir viso gero. Yra žmonių, kurie neišgyveno gilesnio jausmo ar liko vieniši, šokis kažkiek pripildo to, ko trūksta. Vyras veda, jis iš prigimties turi dėti pirmą žingsnį. Moteris neturi žinoti, ką jis darys, čia smagumas. Bet ji turi žinoti žingsnius, gražius judesius, kad sukurtų visumą, grožį. Tai man labai patinka. Žavinga!“ – sako šokėja.
E. Ageravičienė tobulinasi visur, kur tik gali – važinėja į mokymus, seminarus. Turi ir pasekėjų – mokiniai jau tapo treneriais-instruktoriais.
Malonumas ir atsipalaidavimas
Laura Martūzaitė šoko vaikystėje, labai patiko.
„Po gimdymo gal nebebuvo tokių galimybių. Užaugo sūnus, galvoju, reikia eiti pašokti. Kaip tik prie namų Elena vesdavo pamokas. Labai norėjau, draugę kviečiau, nedrįsau iš pradžių. Vieną dieną supykau ir pasakiau: viskas, aš eisiu, nesvarbu, ar draugės eis“, – šypsosi Laura.
Moteris dirba buhaltere, tad šokdama atsipalaiduoja, atsigauna nuo įtempto sėdėjimo prie skaičių.
Lauros „arkliukas“ – poriniai šokiai. Ne tik pati šoka, bet jau ir veda pamokas.
„Labai sunku išjudinti šiauliečius. Vilniuje, Kaune yra didelės bendruomenės, daug šokėjų, privažiuoja daugiau studentų. Pas mus pasyvesni, mes juokiamės, kad „trys paloskės“ (juostelės ant treningų – red. past.) vyrams neleidžia šokti. Bet visgi atsiranda vyrukų, kurie ateina, užsikabina, išmoksta, važiuoja į Vilnių, Kauną. Džiugu, kad ateina vyresnių žmonių. Man smagiausia, kai mokiniai sako: „Mes pas jus taip relaksuojame!“ – džiaugiasi L. Martūzaitė.
Tikrasis malonumas ir atsipalaidavimas, neabejoja Laura, ateina tada, kai nebereikia galvoti apie žingsnelius ir taisykles, sukiesi su muzika.
„Pas mus gal yra nuostata, kad tai intymus šokis, iš šono taip galvoja. Bet pradėję šokti supranta, kad tai tiesiog technika, atsipalaidavimas. Gal dėl to bačiata vadinama socialiniu šokiu, nes turi skaityti kitą žmogų. Vyras veda moterį, o moteris seka vyrą. Tai jų dialogas per muziką. Yra moterų, kurioms reikia išmokti klausyti, ir yra vyrų, kuriems reikia išmokti lyderiauti. Šokis vyrams suteikia daugiau pasitikėjimo, tvirtumo, moterims – moteriško žydėjimo“, – privalumus vardija Laura.
Šokis jungia visur
Karolis pradėjo šokti atsikraustęs į Šiaulius – draugai liko kitame mieste, norėjosi socializuotis, kompanijos. Po patirtos traumos negalėjo žaisti krepšinio, rimčiau sportuoti, tad ieškojo kažko lengvesnio. Šoka jau gal trejus metus.
„Labai įdomi veikla, nuvažiavęs į Vilnių, Kauną ar Berlyną gali rasti šokančių. Kaip motociklininkai, taip ir šokėjai, sudaro savo bendruomenes. Šiauliečiai dar sunkiai priima, ne mūsų mentalitetui, esame labai susikaustę. Šiauliuose gal kada nors įsisuks, labai geras dalykas“, – viliasi šokėjas.
Dažniau Karolis šoka Kaune, ten didesnė bendruomenė, aukštesnis lygis. Liepos pradžioje Kaune vyko bačiatos festivalis – šokėjai geba šokti net dvylika valandų.
Šokio ir muzikos draugystė
Ekaterina Madatova šoka nuo sausio. Susipažino su Elena ir įsijungė į pamokas. Šokis suteikė labai daug gerų emocijų.
Palygina: jei po sporto salės jausdavosi be jėgų, su šokiais viskas atvirkščiai, ateina pavargusi, o išeina prisipildžiusi energijos. Tad nusprendė: „Sporto salė ne man, man – šokiai!“
Iš Baltarusijos į Lietuvą Ekaterina atvyko prieš ketverius metus, įsijungė į Šiaulių valstybinį kamerinį chorą „Polifonija“. Šokis, sako dainininkė, praverčia ir tobulinantis profesinėje srityje, nes dainuojant chore kartais reikia šokti.
Šokių studijoje kilo ir bendradarbiavimo projektas – Elena pasiūlė organizuoti bačiatos vakarėlį, kuriame Ekaterina dainuotų, o šokėjai šoktų. Vėliau buvo Ekaterinos vokalo studentų ir bačiatos studijos koncertas „Polifonijos“ salėje. Klausytojams labai patiko, tad planuojama panašių sumanymų įgyvendinti ir ateityje.
„Man šokis dovanoja džiaugsmą. Kai šoku, jaučiuosi tokia laiminga ir noriu šokti dar ir dar, nesvarbu, ar pavargusi, galiu šokti iki ryto!“ – šypsosi Ekaterina.
Dainininkė į šokių pamokas pasikvietė ir kolegę Aušrą Kinderę.
„Man šokis nėra svetimas, dainuoju nuo vaikystės. Muzika – gyvybės šaltinis, salsa padeda atskleisti moteriškumą, padeda atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos. Pati pradžia nėra lengva, reikia galvoti apie žingsnelius, bet kai įpranti, tampa didelis malonumas“, – sako Aušra.
Prie Talkšos ežero ketvirtadieniais šokėjai šoks, kol bus šilta.
